- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-233-628/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. K. (toliau – R. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. K. privataus kaltinimo skundą kaltinant V. N. (toliau – V. N.) nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo, kuriame nurodo, kad 2014 m. lapkričio 14 d. laikraštyje „Akistata“ Nr. 88 buvo paskelbtas V. N. parašytas straipsnis „Knygų apie Lietuvos mafiją autorių vis atakuoja Daktarų gaujos likučiai“. Straipsnyje apie jį – R. K., - buvo pateikti tikrovės neatitinkantys, šmeižikiški teiginiai, neva, jis padarė labai sunkų nusikaltimą. V. N. veiksmuose, pasak pareiškėjo, yra LR BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. N. pagal LR BK 154 str. 2 d., priteisiant iš pastarojo 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti V. N. viešai paneigti straipsnyje pateiktus tikrovės neatitinkančius teiginius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo R. K. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra objektyviai žinoma jokių nusikalstamos veikos kaltinamo asmens duomenų: nei asmens kodo, nei gyvenamosios ar darbo vietos, taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl jo tapatybės, t. y., ar tikrai fizinio asmens, parašiusio straipsnį „Knygų apie Lietuvos mafiją autorių vis atakuoja Daktarų gaujos likučiai“, vardas ir pavardė yra V. N..
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas, nežinodamas V. N. gyvenamosios vietos adreso, skunde nurodė tik jo darbovietės – laikraštį „Akistata“, kuriame ir buvo išspausdintas jį šmeižiantis straipsnis, leidžiančios UAB „Nepriklausomi leidiniai“, adresą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nėra duomenų, įrodančių asmens sąsają su UAB „Nepriklausomi leidiniai“ ir duomenų, kad apskritai toks asmuo (V. N.) yra žurnalistas, yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, tai, kad asmuo rašo straipsnius laikraščiui, neabejotinai patvirtina tai, kad pastarasis yra žurnalistas ir rašo straipsnius konkrečiai laikraščiui „Akistata“.
Pabrėžiama, kad duomenų, kurių negali žinoti – V. N. asmens kodo ir gyvenamosios vietos adreso nenurodymas skunde, pareiškėjo vertinimu, negali būti pagrindas atsisakyti jį priimti, tuo dirbtinai suvaržant asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei nepagrįstai apsunkinant jos įgyvendinimą.
Pareiškėjo R. K. skundas netenkinamas.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja LR BPK XXX skyriaus nuostatos. Šis procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Šio proceso ypatumas yra tai, jog byla teisme nagrinėjama, neatlikus ikiteisminio tyrimo, dėl ko privataus kaltintojo skunde (pareiškime) privalo būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas asmuo, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keliami didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kurį ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese, kaip ir privataus kaltinimo bylose, galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių svarbiausi yra rungimosi principas bei teisė į gynybą (LR BPK 7 str., 10 str.). Kas suponuoja išvadą, kad nusikaltimu padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas toks kaltinimas ir atitinkamai turėti galimybę nuo jų gintis. Kaltinimas turi būti suformuluotas tinkamai, bei skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys.
LR BPK 412 str. 2 d. yra apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys. Jame, be kitų duomenų, privaloma nurodyti ir nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad pareiškėjas R. K., Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikdamas skundą dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo, nurodė nusikalstamos veikos, įtvirtintos LR BK 154 str. 2 d., padarymu jo atžvilgiu įtariamo asmens vardą ir pavardę – V. N., bei galimą darbovietę – UAB „Nepriklausomi leidiniai“, (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad būtent šis asmuo laikraštyje „Akistata“ parašė straipsnį „Knygų apie Lietuvos mafiją autorių vis atakuoja Daktarų gaujos likučiai“, kuriame pateikė trikovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją apie R. K..
Vertinant šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių duomenų galimai nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu įvykdžiusio asmens identifikavimui nepakanka. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, įrodančių V. N. sąsają su UAB „Nepriklausomi leidiniai“, nors ir pasiūlė V. N. skirtus procesinius dokumentus siųsti būtent šios įmonės adresu - A. T. g. 4, Vilnius. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad toks asmuo yra žurnalistas, kas teismui suteiktų galimybę tinkamai identifikuoti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Nesant šių duomenų, neturint V. N. asmens kodo, teismas negali patikrinti šio asmens tapatybės, įsitikinti, kad toks fizinis asmuo iš tikrųjų egzistuoja, ar tai nėra tik aptariamą straipsnį laikraštyje „Akistata“ sukūrusio asmens slapyvardis, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga atlikti LR BPK įtvirtintus ikiteisminio tyrimo veiksmus galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tinkamam identifikavimui.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad pagal LR BPK 409 str. 4 d., ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei nėra žinomas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ar nėra žinomi pakankami identifikavimui asmens duomenys, kurie pagal LR BPK 412 str. 2 d. yra privalomi pateikiant skundą dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo, nukentėjęs asmuo kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kurios pareigūnams identifikavus kaltinamą asmenį, nukentėjusysis gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nežinant, ar straipsnį parašiusio asmens vardas ir pavardė atitinka po straipsniu pasirašiusio asmens duomenis, nežinant pastarojo asmens kodo, jo gyvenamosios vietos, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas asmuo dirba pareiškėjo nurodytoje darbovietėje UAB „Nepriklausomi leidiniai“, šių aplinkybių patikslinimui tikslinga kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti pareiškėjo R. K. skundo ir palikti galioti 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.