Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau Valstybinė kelių transporto inspekcija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 142⁸ straipsnį 7 dalį, 145 straipsnio 4 dalį, 142⁸ straipsnio 1 dalį, 142⁸ straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 6 dalį galutine subendrinta nuobauda – 578 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nutarimą apskundė.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl įmonės, kurioje dirba A. L., vadovui yra taikoma administracinė atsakomybė už tą patį nustatytą pažeidimą. Vadovui byla taip pat nagrinėjama teisme. Pripažinus teismo sprendimą teisėtu, visiems vairuotojams, vežantiems birius krovinius, kurie nurodys, kad atsitiko kažkoks nenumatytas įvykis, ateityje teismai privalės taikyti analogiškus sprendimus ir skirti administracines nuobaudas – įspėjimus. Toks teismo sprendimas pakeistų galiojančius teisės aktus ir sudarytų sąlygas skatinti ateityje daryti analogiškus pažeidimus, nes pažeidėjams būtu skiriama tik nuobauda – įspėjimas. A. L. minėta aplinkybė yra teisiškai nereikšminga. Iš byloje esančio skundo ir 2016 m. gruodžio 12 d. „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadovo A. L. patvirtinimo dėl dinaminių svarstyklių, darytina išvada, kad 2016 m. spalio 29 d., dinaminės svarstyklės, sveriančios ašių apkrovas, buvo sugedusios, todėl konstatuotina, kad vairuotojas A. L., pasikrovęs krovinį, išvažiavo iš gamyklos neįsitikinęs, kad ašių apkrovos neviršija leidžiamų dydžių. Vadovaujantis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 2 punktu, šios Taisyklės reglamentuoja tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą ir yra privalomos visiems krovinių vežėjams ir siuntėjams. Remiantis visų tipų krovinių vežimams taikomų minėtų Taisyklių II skyriaus „Bendrieji krovinių išdėstymo ir tvirtinimo reikalavimai“ 10 punktu, vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų. Taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu. Papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 208.5 punkto nuostatomis, krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. KET 209 punkte nurodyta, kad, jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka 208 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti. Taigi remiantis minėtų Taisyklių ir KET nuostatomis, A. L. privalėjo užtikrinti, kad po pasikrovimo minėtos transporto priemonės su kroviniu apkrovos pasiskirstymas į ašį neviršytų nustatytų normų, įvykus nenumatytai situacijai, privalėjo patikrinti, ar transporto priemonė negadina kelio įrenginių, tačiau šių teisės aktais nustatytų privalomų veiksmų neatliko.

Apeliaciniame skunde nesutinkamas ir su teismo nustatyta lengvinančia aplinkybe, kad nebuvo įrengimų, leidžiančių vairuotojui nuolat stebėti svarbių ir griežtai teisės normomis reglamentuojamų duomenų kitimą, manoma, jog vairuotojas A. L. neatitiko protingo, sąžiningo ir apdairaus vairuotojo elgesio standarto. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės pasverti ašių apkrovų, nei tai, kad, kaip nurodė teismas, po kažkokios įvykusios nenumatytos situacijos nebuvo galimybės papildomai krovinio svorio patikrinti, neatleidžia jo nuo teisės aktuose numatytos pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų, bei nemažina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą. Institucija kritiškai vertina teismo teiginius, jog nebuvo galimybės patikrinti, ar apkrova tam tikroms automobilio ašims yra per didelė, nes visuotinai žinoma, kad tą patikrinti objektyviai yra įmanoma, ir mano, kad jis jokių priemonių nustatyti, ar nėra ašių perkrovos, nesiėmė. Įvertinus tai kas paminėta konstatuotina, kad teismas netinkamai vertino faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai nustatė, kad ne nuo vairuotojo valios priklausančių aplinkybių pažeidimas buvo padarytas, nes teisės aktai numato pareigą vairuotojui tikrinti, ar transporte priemonė su kroviniu apkrovos pasiskirstymas į ašį neviršija nustatytų normų, tačiau iš byloje esančių faktinių aplinkybių nustatyta, kad A. L. nesiėmė jokių veiksmų patikrinti ir nustatyti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka visas krovinio vežimo sąlygas. Pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 4 dalyje gali būti padaromas veikimu ar neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Apeliaciniame skunde dėstoma, kad keliai gadinami viršijant leidžiamas ašių apkrovas, nes sudaromas didesnis kelio dangos spaudimas ir atsiranda vežios. Teismo nurodyta ir jokiais argumentais neparemta dar viena lengvinanti aplinkybė, kad krovinys per ilgesnį laiką būtų išsilyginęs tik dar kartą parodo, kad šis sprendimas yra neteisėtas. Teisės aktai draudžia važiuoti sunkiasvore transporto priemone keliais, neišskiriant nuvažiuoto atstumo ar laiko tarpo, tačiau teismas pripažįsta, kad neilgas važiavimas sunkiasvore transporto priemone gali būti leidžiamas, nes mažina administracinę atsakomybę. Institucijos nuomone, važiuojant ir nedarant staigių judesių su biriu kroviniu net ir ilgą atstumą, birus krovinys nepasislinks ir ašių apkrova visą laiką darys neigiamą poveikį kelių dangai. Tai, kad ašių perkrova po svėrimo buvo išlyginta vairuotojui atlikus kelis staigius manevrus tik patvirtina, kad A. L. turėjo galimybę nedaryti administracinio pažeidimo, tačiau neatliko teisės aktuose nustatytų pareigų ir važiavo magistraliniu keliu, viršydamas leidžiamą ašies apkrovą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atsakomybė už šį pažeidimą taikoma ir pakrovėjams. Institucijos nuomone A. L. yra tinkamas šio pažeidimo subjektas, nes visa bylos medžiaga įrodyta, kad jis vienas atliko pakrovimą. Įvertinus tai, kad transporto priemonės su kroviniu bendra masė nebuvo viršyta, darytina išvada, kad krovimo metu leidžiama ašių apkrova buvo viršyta tik dėl A. L. veikos. Tai yra tik jo veiksmais galima buvo tinkamai paskirstyti krovinį ir pakrauti transporto priemonę. Institucija nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad A. L. krovime dalyvavo dalinai. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. L. vienas krovė krovinį, nes pats pajungė granulių pylimo žarną, pylė granules į transporto priemonėje sumontuotą cisterną nuo vienos angos į kitą. Gamykla automatiniu būdu tik reguliuoja pilamo krovinio svorį ir pylimas automatiškai sustabdomas pasiekus atitinkamą krovinio svorį. Šios teismo nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina faktą, kad gamykla automatiniu būdu užtikrina transporto priemonės su kroviniu bendrą svorį, kuris nebuvo viršytas, o nuo A. L. veiksmų priklauso krovinio paskirstymas cisternoje, tai yra pripylus daugiau granulių į vieną cisternos angą nei į kitą, krovinio svoris pasiskirstys nevienodai, ko pasėkoje bus nevienodos apkrovos ant ašių. Akivaizdu, kad įvertinti transporto priemonės konstrukcijos ypatumus, granulių pasislinkimo galimybę, cisternos angų netolygų išdėstymą bei iš akies tinkamai paskirstyti krovinį yra labai sunku ar neįmanoma, todėl gamykloje įrengtos dinaminės svarstyklės, leidžiančios nustatyti transporto priemonės su kroviniu ašių apkrovas. Byloje nustatyta, kad krovimo metu dinaminės svarstyklės buvo sugedusios, o A. L. nesiėmė jokių kitų galimybių nustatyti, ar pakrautos transporto priemonės ašių apkrovos neviršija leidžiamų. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina faktą, kad A. L., pakrovęs transporto priemonę, netikrino ir neįsitikino, ar ašių apkrovos neviršija leidžiamų, todėl negalėjo žinoti, ar tokiai transporto priemonei reikalingas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia sunkiasvore transporto priemone. Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, priimto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 30 punkte nurodyta, kad „Pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama“. Kokiu būdu užtikrina, kad be atitinkamo leidimo sunkiasvorė transporto priemonė nebūtų pakrauta - vairuotojo, kuris vykdo pakrovimo darbus, reikalas. Minėta norma įpareigoja rūpintis krovinio pakrovimo sąlygomis, kontroliuoti pakrovimą ir atitinkamo leidimo turėjimą. Priešingu atveju savo neveikimu asmuo turi atsakyti už teisės aktuose numatytus pažeidimus. Pažeidimas laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius, važiavo pakrauta be nustatytos formos leidimo (formalios sudėties pažeidimas). A. L., ne pirmą kartą kraudamas ir veždamas tokius krovinius, privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius krovininio transporto veiklą, privalėjo numatyti, kad ašies apkrova gali viršyti leidžiamas apkrovas ir patikrinti, ar tokiai transporto priemonei yra išduotas atitinkantis leidimas. Nustačius, kad sunkiasvorė transporto priemonė neturi atitinkamo leidimo, A. L. privalėjo įsitikinti, ar yra specialus leidimas, suteikiantis teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais, o žinodamas, kad tokio krovinio vežimui leidimas nebus duotas, atsisakyti vežti krovinį. Apibendrinus ankščiau išdėstytą, darytina išvada, kad teisės aktai numato pareigą pakrovėjams kontroliuoti, ar pakrauta transporto priemonė neviršija leidžiamų matmenų ir svorių ir, nustačius, kad viršija leidžiamus, įsitikinti, kad išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. To nepadarius, važiuoti draudžiama.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. L. paskirtos 578 Eur baudos pakeitimu į įspėjimą. Įvertinus tai, kad A. L. teisės aktuose numatytų pareigų užtikrinti tinkamą krovinio vežimą ir pakrovimą neatliko, teismas netinkamai aiškino teisines ir faktines bylos aplinkybes, krovinį gabenančio subjekto aplaidumas ir pareigų ignoravimas lėmė pažeidimų padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ginčas kilęs dėl dviejų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 145 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu A. L. be kita ko buvo nubaustas ir už tai, kad važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo, viršijant leidžiamą ašies apkrovą 2,85 t (ATPK 145 straipsnio 4 dalis), taip pat vairuotojas A. L., būdamas atsakingas už krovinio pakrovimą, neužtikrino, jog nebūtų viršyta ašies apkrova, be to, nebuvo leidimo transporto priemone vežti tokį krovinį (ATPK 145 straipsnio 6 dalis). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą, sprendė, kad ašies apkrovos viršijimas susidarė atsitiktinai, dėl krovinio specifikos, ne nuo vairuotojo valios priklausančių aplinkybių, o natūralioje eigoje būtų išsilyginęs, tik iki svėrimo punkto to nebuvo spėta padaryti dėl nežinojimo, eismo sąlygų specifikos ir tam tikro nerūpestingumo, pažymėta, kad po svėrimo perkrova buvo išlyginta vairuotojui atlikus kelis manevrus, todėl A. L. nuobauda pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį sušvelninta. Dėl ATPK 145 straipsnio 6 dalies pažeidimo nutartyje pripažinta, jog A. L. kaltė neįrodyta, kadangi nebuvo nustatyta, jog ašies perkrova įvyko pakrovimo metu, o įvertinus tai, jog krovinio siuntėjo įmonė sveria transporto priemones ir tikrina ašių apkrovas, rodo, kad atsakomybė už tinkamą pakrovimą prieš išvažiuojant į kelią vairuotojui gali būti taikoma ne ašių apkrovimo srityje, todėl byla dėl šio administracinio teisės pažeidimo nutraukta.

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su motyvuotomis apylinkės teismo išvadomis dėl ATPK 145 straipsnio 4 ir 6 dalies pažeidimų. Nors apeliaciniame skunde kritikuojama A. L. pateikta ir apylinkės teismo priimta versija, jog vežamas krovinys pasislinko vairuotojui turėjus staigiai stabdyti dėl nenumatytos situacijos kelyje, tačiau nustatytos objektyvios aplinkybės A. L. versijos nepaneigia. Be to, nors apeliaciniame skunde pažymima, jog versija apie avarinę situaciją atsirado prieš priimant nutarimą, tačiau nebuvo nurodyta pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, šio argumento bylos duomenys negali neginčijamai patvirtinti, juolab, jog A. L. 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinime nurodė, jog tikrinimą atlikusiam pareigūnui užsiminė, kad veža birų krovinį, kuris galėjo pasislinkti ir pakeisti ašių apkrovimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame visi duomenys, išskyrus parašus ir vieną ranka įrašytą datą yra spausdinti, nėra jokios užuominos apie tai, ką dėl pažeidimo nurodė asmuo. Be to, paaiškinime dėl krovinio vežimo, kuriame vairuotojas kaip atsakymus į konkrečius klausimus įrašo tik iš esmės anketinius duomenis, net nenumatyta vieta tekstui (jau nekalbant apie tokio pobūdžio klausimą), kur administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Todėl, nesant jokio asmens rašytinio paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad tikrinimą atlikusius pareigūnus A. L. informavo apie galimo krovinio pasislinkimo priežastis.

Iš bylos duomenų matyti, kad po kontrolinio svėrimo nustačius ašies perkrovą ir vairuotojui atlikus kelis manevrus, pakarotinai pasvėrus, perkrovos nebebuvo. Tokių faktinių aplinkybių negalima nepaisyti, jos rodo, jog apylinkės teismo išvada apie atsitiktinį ašies perkrovos susidarymą yra visiškai logiška ir pagrįsta. Atsižvelgiama ir į tai, kad bendra leidžiamoji krovinio masė neviršyta, vežamo krovinio specifika (birumas) natūraliai lemia, kad jo pasislinkimas dėl transporto priemonės judėjimo trajektorijos, stabdymo greičio, yra visiškai realus, be to, apylinkės teismo posėdyje institucijos atstovas pripažino, kad vairuotojas netgi neturi techninių galimybių pastebėti biraus krovinio pasislinkimo, taigi tai gali lemti situacijas, kai iš pakrovimo vietos išvykusios transporto priemonės apkrova atitiko normas, tačiau dėl krovinio paslankumo ir tam tikrų transporto priemonės manevrų kelyje ašių apkrova pasikeičia, todėl vien tik pirmojo transporto priemonės svėrimo duomenų vertinimas, ignoruojant vėlesnio svėrimo rezultatus yra pernelyg formalus ir biurokratiškas teisės taikymas. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis procesinės teisės reikalavimų (257, 284 straipsniai) visiškai pagrįstai vertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visumą, o ne atskirus pavienius įrodymus, bei tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, lėmusias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos vertinimą.

Su administracinei atsakomybei pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu glaudžiai susijusi ir A. L. administracinė atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Apylinkės teismas šiuo atveju sprendė, jog neįrodyta, kad A. L. padarė ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Su tokia išvada sutinka ir apygardos teismas. A. L. paaiškinime bei apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad krovinys buvo pakrautas tinkamai, tačiau dėl savo paslankumo ir avarinės situacijos pajudėjo ir pakeitė ašių apkrovimą. Įvykių seka (pirmas svėrimas, vairuotojo atliktas manevras, kai jis tiesiog pavažiavo atgal ir staigiai stabdė bei pakartotinis svėrimas) neduoda svaraus pagrindo manyti, jog krovinio pakrovimas galėjo būti netinkamas. Priešingai, sunkiai įtikima, jog dar pakrovimo metu susidariusią ašies perkrovą būtų galima išlyginti vairuotojo atliktu manevru, kai pavažiavus atgal, staigiai stabdoma. Būtent byloje nustatytų objektyvių aplinkybių visuma, kuriai neprieštarauja ir vairuotojo paaiškinimai bei kiti bylos duomenys, leidžia apygardos teismui pritarti apylinkės teismo išvadai, jog neįrodyta, kad A. L. padarė ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog A. L. neužtikrino, kad pakrovimo metu nebūtų viršyta leistina vienos iš ašių apkrova, todėl, nesurinkus pakankamai neabejotinų A. L. kaltės dėl ATPK 145 straipsnio 6 dalies pažeidimo įrodymų, apylinkės teismo sprendimas nutraukti A. L. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl minėto administracinio teisės pažeidimo yra pagrįstas.

Valstybinė kelių transporto inspekcija apeliaciniame skunde išsako būgštavimus, jog įsiteisėjus tokiems prejudiciniams sprendimams, vairuotojams, vežantiems birius krovinius, kurie nurodys, kad atsitiko kažkoks nenumatytas įvykis, ateityje teismai privalės taikyti analogiškus sprendimus ir skirti įspėjimus. Tokie apeliantės argumentai nepagrįsti. Kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nagrinėjamos ir vertinamos būtent konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės. Šioje byloje sprendžiant, ar buvo padaryti ATPK 145 straipsnio pažeidimai bei parenkant nuobaudą, vertinama šiuo konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visuma. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tai, ar buvo ar ne kažkos nenumatytas įvykis kelyje (juolab, jog nėra objektyvių tai patvirtinančių ar paneigiančių duomenų), nėra aplinkybė, lemianti visą teisinį situacijos vertinimą ir nuobaudos paskyrimą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su administracinės nuobaudos pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį A. L. sušvelninimu (vietoje 578 Eur skirtas įspėjimas). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas motyvavo, kodėl vairuotojui skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Apygardos teismas neturi pagrindo su šiais motyvais nesutikti. Įvertinti šiuo konkrečiu atveju administracinei atsakomybei reikšmingi ne tik vairuotoją, bet ir pačią situaciją apibūdinantys duomenys, atkreiptas dėmesys, jog be kita ko pats vairuotojas neturi realių galimybių sekti duomenų (šiuo atveju ašių apkrovų) kitimą, nors šie duomenys yra griežtai reglamentuojami teisės normomis ir jų pokytis, neatitinkantis numatytų reikalavimų, gali užtraukti administracinę atsakomybę. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog krovinio netolygus pasiskirstymas, kai vienos iš transporto priemonės ašių apkrova viršijo leidžiamą, buvo trumpalaikis ir nesunkiai likviduojamas, ką patvirtino vairuotojo atliktas manevras (važiavimas atgal ir stabdymas) po kurio krovinio pasiskirstymas jau atitiko reikalavimus. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos individualizavimas ATPK nuobaudos skyrimo reikalavimams neprieštaravo, atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus (ATPK 30¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.