Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-468-984/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
II-468-984/2019
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00087-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
O. L.
Nukentėjusysis
L. C.
Advokatai
Rimantas Jonynas, Judita Rapalavičienė
Kategorijos
Administracinių nusižengimų bylaNr. II-468-984/2019
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00087-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2019 m. rugsėjo 19 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjai O. L. ir jos atstovui advokatui Rimantui Jonynui,nukentėjusiajai L. C. ir jos atstovei advokatei Juditai Rapalavičienei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų RPK) atstovui P. K.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų RPK) 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1031-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl Širvintų RPK 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1031-2019, kuriuo jai paskirta 400 Eur bauda su įpareigojimu atlyginti nukentėjusiajai 50 Eur žalą, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2019 m. liepos 8 d., 9 val., jai priklausančios karvės ištrūko iš aptvaro ir nuėjusios į L. C. daržą, ten ištrypė augusius agurkus, apgraužė darže augusias daržoves (kopūstus, burokėlius, salotas), taip padarant 50 Eur žalą. Skunde nurodė, kad su padarytu pažeidimu nesutinka, kadangi jos gyvuliai negalėjo to padaryti, nes buvo aptvaruose ir pririšti tinkamai. Nurodė, kad šiuo atveju pareigūnai neatliko jokio tyrimo, o rėmėsi tik L. C. pareiškimu ir parodymais. Jos gyvulių nurodytą dieną L. C. darže nebuvo. Pažymėjo, kad santykiai su L. C. yra konfliktiški. Mano, kad ji tyčia melagingai ją skundžia, norėdama pakenkti. Be to, yra buvę atvejų, kai L. C. specialiai ardė aptvarą ir paleido gyvulius tam, kad ji (pareiškėja) turėtų juos gaudyti. Todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

2. Širvintų RPK atsiliepimo nepateikė.

3. Pareiškėja teismo posėdžio metu savo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Tvirtino, kad tinkamai prižiūri gyvulius, o kaimynė tiesiog jai keršija, pati ardo aptvarą, kad gyvuliai pabėgtų. Aptariamą diena, atvykus pareigūnams parsivedė 3 gyvulius, tačiau jos nuomone, jie buvo paleisti. Jie negalėjo ištrūkti, nes aptvaras aptvertas spygliuota viela, elektriniu „piemeniu“ ir jei gyvuliai būtų nutraukę tvorą, būtų susižeidę. Apėjusi aptvarą jokių tvoros pažeidimų nematė. Todėl mano, kad jie iš aptvaro buvo tyčia išleisti. Pripažino, kad kartais gyvuliai pabėgdavo. Aptariamą dieną kvietė pareigūnus apžiūrėti jos aptvarą, bet jie nėjo.

4. Nukentėjusioji L. C. teismo posėdyje nurodė, kad nekaltina O. L. nepagrįstai. Pati jos tvoros neardo, o pareiškėjos gyvuliai į jos daržą ateina kiekvieną dieną.

Šalies argumentai

5. Širvintų RPK atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad aptariamą dieną atvykę pareigūnai matė nukentėjusiosios darže gyvulių pėdsakus, padarytą žalą, kas buvo užfiksuota ir nuotraukose. Nemano, kad tai galėjo būti kitų asmenų gyvuliai, nes yra nuošali vieta, kitų gyvulių nėra. Pažymėjo, kad pareiškėja ir jos dukra buvo ne kartą bausta administracine tvarka pagal aptariamą ANK straipsnį. Ji nesusitvarko su gyvuliais. Nurodė, kad įvykio vietoje buvęs pareigūnas pasakojo, kad aptvaras aptvertas elektriniu „piemeniu“, tačiau jis neveikė. Kito tokio atvejo metu pareigūnai matė, kad gyvuliai geba peržengti aptvarą.

6. Liudytojas N. Č. teismo posėdyje nurodė, kad aptariamą dieną, gavus pranešimą apie ištryptą daržą, nuvažiavo su kolega pareigūnu pas nukentėjusiąją, kuri parodė daržą. Darže matėsi karvių pėdsakai, apgraužtos daržovės. Nuvykus pas O. L., iš pradžių ji sutiko, kad jos gyvuliai galėjo ištrūkti, tačiau vėliau teigė, jog kaimynė juos tyčia paleido. Būnant įvykio vietoje, kolega apėjo aplink elektrinį „piemenį“. Buvo atkarpa, kur jo ir nebuvo. Pačiam (N. Č.) patikrinus, jis neveikė, elektra nebuvo pajungta. Matė, kad prie daržo, tvoros yra pridergta karvių. Nurodė, kad padarytos žalos dydį įvertino nukentėjusioji. Pažymėjo, kad aptvėrimas buvo vietomis ištampytas ir gyvuliams nebūtų sunkumų jį perlipti. Pažymėjo, kad aptariamo įvykio metu pareiškėja neprašė apžiūrėti tvoros. Ji to prašė kito įvykio metu, tai 2019 m. rugpjūčio mėn. Pati atsisakė vykti į nukentėjusiosios kiemą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

7. Byloje nustatyta, kad O. L. 2019 m. liepos 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 95-ANR_P-2672-2019, pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2019 m. liepos 8 d., 9 val., jai priklausančios karvės ištrūko iš aptvaro ir nuėjusios į L. C. daržą, ten ištrypė augusius agurkus, apgraužė darže augusias daržoves (kopūstus, burokėlius, salotas), taip padarant, nukentėjusiajai žalą, kurią nukentėjusioji vertina 50 Eur. Tokiu būdu O. L. pažeidė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 11 punkto nuostatas, kurios numato kad gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų (b. l. 8-9). Už šį administracinį nusižengimą, Širvintų RPK 2019 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 95-ANR_N-1031-2019, nenustačius pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kadangi toks nusižengimas padarytas pakartotinai, O. L. paskyrė 400 Eur baudą bei įpareigojo atlyginti nukentėjusiajai padarytą 50 Eur žalą (b. l. 4).

8. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui), padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 300 iki 550 Eur. Minėta teisės norma yra blanketinė, konkrečiu atveju ji nukreipia į Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 9-940, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės, kurių 11 punkte įtvirtinta, jog gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nesutinka, kad padarė nurodytą administracinį nusižengimą, savo nesutikimą iš esmės motyvuodama tuo, kad gyvulius myli, prižiūri tinkamai, jie buvo aptverti ir negalėjo ištrūkti, kartu iškeldama hipotezę, kad jos gyvulius nukentėjusioji paleidžia tyčia, kerštaudama, esant tarp jų konfliktiškiems santykiams.

11. Įvertinus visus bylos duomenis, tarp jų ir bylos nagrinėjimo metu pareigūnų tarnybiniame kompiuteryje peržiūrėtą vaizdo medžiagą, iš kurios matyti, jog pareiškėjos gyvuliai geba perlipti kliūtis (aptvarą), teismas sprendžia, kad pareiškėja padarė aptariamą administracinį nusižengimą. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, Širvintų RPK atstovo, liudytojo parodymai, byloje esančios nuotraukos.

12. Nors pareiškėja kategoriškai tvirtino, kad jos gyvuliai yra tinkamai prižiūrėti ir aptverti, ne tik spygliuota viela, tačiau ir elektriniu aptvaru, dėl ko gyvuliai patys niekaip negalėjo išeiti iš aptvertos teritorijos, tačiau šiuos argumentus paneigia kiti bylos duomenys. Liudytojo N. Č., buvusio minėtą dieną įvykio vietoje teigimu, apėjus aplink elektrinį aptvarą, buvo atkarpa, kur elektrinio aptvaro iš viso nebuvo. Be to, jį patikrinus pačiam liudytojui, jis neveikė, elektra nebuvo pajungta. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo ir Širvintų RPK atstovo parodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios daržas buvo ištryptas, daržovės apgraužtos, matėsi karvių pėdsakai, išmatos. Teismas neturi pagrindo abejoti Širvintų RPK atstovo ir liudytojo parodymų patikimumu ir objektyvumu, jų parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, konkretūs, nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys.

13. Pareiškėja skunde tvirtino, kad jos gyvulių tą dieną nukentėjusiosios darže nebuvo, o ištryptas daržas nereiškia, kad būtent jos gyvuliai tą padarė (b. l. 1). Teismui visgi nekyla abejonių dėl gyvulių priklausomybės, kadangi ir pati pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, jog 2019 m. liepos 8 d. atvykus policijos pareigūnams, parsivedė savo iš aptvaro išėjusius gyvulius. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog gyvuliai buvo tyčia paleisti iš pareiškėjos aptvaro, kadangi vienoje pusėje jo net nebuvo. Be to, iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjos gyvulys (karvė) geba perlipti kliūtis. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja buvo ne kartą bausta pagal ANK 346 straipsnį, už tai, kad jai priklausantys gyvuliai buvo palaidi ir lakstė kitiems asmenims priklausančiuose sklypuose (b. l. 14-18), o tai įrodo aplinkybę, jog pareiškėja vis tik neužtikrina laikomų gyvulių tinkamos priežiūros, tokiu būdu keliant grėsmę ir kitų žmonių nuosavybei. Sankcijoje numatyta nuobauda parinkta tinkama, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo.

14. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei nukentėjusioji, nei pareigūnai negalėjo nurodyti, kaip apskaičiuota žala. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Nėra nurodyta ir sugadintų daržovių kiekio.

15. ANK 665 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ANK 665 straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra aiškus nukentėjusiajai padarytos žalos dydis, skundžiamo nutarimo dalis dėl įpareigojimo atlyginti turtinę žalą, naikintinas, o nukentėjusiajai L. C. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1031-2019 dalį dėl paskirtos 400 Eur baudos palikti nepakeistą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1031-2019 dalį dėl įpareigojimo O. L. atlyginti nukentėjusiajai L. C. 50 Eur turtinę žalą, panaikinti.

Nukentėjusiajai L. C. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė