- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-214-106-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00507-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- L. M.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja D. ZimantienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-214-106/2011Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00507-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1. 2.4.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2011 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. M., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė L. M. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
L. M. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. liepos 13 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2010 m. gruodžio 29 d.
Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. M. priteista 243,63 Lt turtinės žalos atlyginimui Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. M. priteista 35,36 Lt turtinės žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos 5 d., apie 1.00 val., Šilutės rajone, Inkaklių kaime, kelyje Kvėdarna-Švėkšna-Saugos, važiuodamas automobiliu ,,Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su ant jo uždėtu kito automobilio – ,,Opel Vectra“ valstybiniu numeriu ,,(duomenys neskelbtini) stabdomas policijos pareigūnų, atliekančių jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas: Šilutės rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio vyriausiojo patrulio Žygimanto Maselskio ir patrulio Artūro Mačijausko, nesustojo bei nuvažiavo prie Inkaklių kaimo pradinės mokyklos, kur sustojo ir išlipęs iš automobilio bėgo nuo minėtų policijos pareigūnų. A. Mačijauskui pasivijus L. M. ir šį abiem rankom laikant, kad nepabėgtų, jis – L. M., nepaklusdamas teisėtam policijos pareigūno reikalavimui leisti atlikti jo girtumo patikrinimą, ketindamas pabėgti, panaudojo fizinį smurtą ir taip pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra L. M. muistydamasis ir stumdydamas A. Mačijauską, siekė suduoti šiam kumščiais, dėl ko, padedant Ž. Maselskiui, jis – L. M. buvo pargriautas ant žemės bei jam uždėti antrankiai. Po to, Ž. Maselskiui ketinant įlaipinti L. M. į tarnybinį automobilį ,,Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šis vieną kartą spyrė Ž. Maselskiui į dešinę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei ištrūkęs pabėgo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti apkaltinamąjį 2010 m. gruodžio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir L. M. apeliacinės instancijos išteisinamuoju nuosprendžiu išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
Nurodo, jog L. M. kaltė neįrodyta, nes nepaneigta jo versija apie tai, kad įvykio dieną – 2010 m. liepos 5 d. jis nebuvo atvykęs į Šilutės rajoną. Teigia, kad policijos pareigūnų Ž. Masalskio ir A. Mačijausko parodymai nėra nuoseklūs, todėl turėtų būti vertinami kaip tendencingi, siekiant apkaltinti L. M., kuris atpažintas policijos pareigūnų tik 2010 m. liepos 14 d. akistatų ir asmens parodymo atpažinti metu. Tuo tarpu įvykio dienos parodymais nustatyta, kad pareigūnai negalėjo įsidėmėti sulaikomo asmens, nes lauke buvo tamsu, be to, sulaikomas asmuo muistėsi, buvo paguldytas veidu žemyn. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog policijos pareigūnai turėjo pakankamai laiko įsidėmėti sulaikomą asmenį. Todėl darytina išvada, kad pareigūnams pasipriešinęs asmuo liko nenustatytas, o L. M. nuteistas remiantis prielaidomis.
Be to, skundžiamame nuosprendyje L. M. kaltė grindžiama tik policijos pareigūnų Ž. Masalskio ir A. Mačijausko parodymais, kurie kaip minėta, vertintini kritiškai. Abejonių kelia tai, jog policijos pareigūnai nurodė, kad antrankiais surakintas asmuo ne tik pasipriešino pareigūnui, padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, bet sugebėjo ir pabėgti.
Teigia, kad specialisto išvada Nr. G 1095/10 (03) apie nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą L. M. nepatvirtina jo kaltės, nes ant jo kūno rasti sužalojimai galimai buvo padaryti maždaug prieš savaitę iki 2010 m. liepos 15 d. 9.00 val. atliktos medicininės apžiūros, o odos nubrozdinimai abiejų blauzdų srityse gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ir slystamuoju būdu. Tiriant ant L. M. rankų ir kojų padarytus įbrėžimus, tinkamo lygio ekspertizė nebuvo atlikta, todėl neginčijamai negalima teigti, kad minėti įbrėžimai padaryti būtent nuo antrankių ir spygliuotos vielos. Be to, vertinant minėtus sužalojimus nepagrįstai lemiama reikšmė suteikta policijos pareigūno, o ne medicinos specialisto, turinčio specialų išsilavinimą parodymams. Todėl, įvertinus L. M. padarytų sužalojimų visetą bei sužalojimų atsiradimo būdą, darytina išvada, kad jam padaryti kūno sužalojimai nėra susiję su policijos pareigūnų parodymais, apibūdinančiais sulaikomo asmens nepaklusimą įvykio vietoje dirbantiems pareigūnams, bei pastarojo pasipriešinimą muistantis ir stumdant pareigūną A. Mačijauską, spiriant pareigūnui Ž. Maselskiui į koją ir pabėgant iš įvykio vietos, pakeliui susižalojant kojas spygliuota viela.
Mano, kad skundžiamame nuosprendyje sulaikomojo asmens muistymasis be pagrindo tapatinamas su smurto panaudojimu, priešinantis policijos pareigūnams. Be to, jei pareigūnai būtų veikę profesionaliai, sulaikomo asmens pasipriešinimo galimybė pareigūnų atžvilgiu būtų minimali, o siekis išsivaduoti nuo fizinio skausmo, muistymasis rankomis ir kojomis turėtų būti vertintinas kaip įgimta savigynos reakcija, neužtraukianti baudžiamosios atsakomybės. Tai, jog mėgintas sulaikyti asmuo nebuvo sulaikytas įrodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuotas pasipriešinimo pareigūnams fakto buvimas. Šiuo atveju nėra aišku, kaip sulaikomas ir įvykio vietoje nenustatytas asmuo priešinosi, ar būtent jis atliko pavojingus visuomenei ir priešingus teisei veiksmus. Atkreipia dėmesį į tai, kad oficialiai nesulaikyto asmens pasišalinimas nuo neprofesionaliai dirbančių policininkų, negali būti kvalifikuojamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui, todėl tuo atveju, jei policijos pareigūnų mėgintas sulaikyti asmuo iš tiesų būtų buvęs L. M., jo veiksmai nekvalifikuotini pagal BK 286 str.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo L. M. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 286 str., taip pat paskyrė teisingą bausmę.
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 str., pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis L. M. savo kaltę neigia, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal BK 286 str., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo policijos pareigūno Ž. Maselskio bei liudytojo policijos pareigūno A. Mačijausko parodymais. L. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad minėtų pareigūnų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau patikrinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vertinti šiuos parodymus kitaip nei jie įvertinti pirmosios instancijos teismo, pagrindo nėra. Šių asmenų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės sutampa, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.
Policijos pareigūnai pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną, užtikrinant viešąją tvarką, eismo saugumą dirbo Saugų – Švėkšnos seniūnijose. Pastebėję atvažiuojantį „Ford Escort“ markės automobilį, A. Mačijauskas stabdė jį, o Ž. Maselskis tuo momentu buvo tarnybiniame automobilyje su įjungtais šviesos ir garso signalais. Minėtas automobilis padidinęs greitį nuvažiavo link Inkaklių kaimo, pareigūnai nusprendė vytis nesustojusį automobilį. Šiam automobiliui staiga sustojus, jo vairuotojas iššoko ir pradėjo bėgti. Pareigūnas A. Mačijauskas sugriebė jį , tačiau jis priešinosi – muistėsi, mėgino ranka suduoti smūgius. Pareigūnams uždėjus antrankius, vienas jų – A. Mačijauskas rinko vairuotojo išmėtytus daiktus, o kitas – vairuotoją nuvedė prie tarnybinio automobilio, kur sulaikytasis, spyręs Ž. Maselskiui į koją, pabėgo. Nors pareigūnas bandė vytis šį asmenį, pagauti jo nepavyko, nes pareigūno koja įsipainiojo į vielą. Abu pareigūnai parodė, kad minėtas vairuotojas yra L. M., nes šie jį galėjo įsidėmėti įvykio vietai esant apšviestai automobilių šviesų, be to, sulaikytasis buvo apžiūrėtas. Tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir 2010 m. liepos 5 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (t. 1, b. l. 43, 70). Pareigūnų nurodytos aplinkybės patvirtintos ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais duomenimis – įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 5-7), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t. 1, b. l. 48-53, 74-78), specialisto išvadomis (t. 1, b. l.60-61, t. 2, b. l. 20-21) bei kitais duomenimis.
Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis įvykio dieną nebuvo Šilutės rajone, nesipriešino policijos pareigūnams, ši jo versija vertintina kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir atmestina. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistojo poziciją, ir priešingai – bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog būtent nuteistasis L. M. yra asmuo 2010 m. liepos 5 d., apie 1.00 val., Šilutės rajone, Inkaklių kaime pasipriešinęs policijos pareigūnams. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. G 1095/10 (03), kuria nustatyta, jog L. M. nustatyti sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2010 m. liepos 15 d. 9.00 val., odos nubrozdinimai, esantys kairėje rankoje ir abiejuose kojose yra senesni, baigiantys gyti, todėl jie galimai buvo padaryti maždaug prieš savaitę laiko iki 2010 m. liepos 15 d., 9.00 val. medicininės apžiūros (2 t., b. l. 20-21); asmens parodymo atpažinti protokolais bei fotolentelėmis, kuriais nustatyta, jog policijos pareigūnai Ž. Maselskis ir A. Mačijauskas atpažino L. M. kaip asmenį pasipriešinusį bei pabėgusį iš įvykio vietos (t. 2, b. l. 11-13, 14-16), be to, liudytojo policijos pareigūno Arūnas Liverio parodymai, kuriais nustatyta, kad konvojuojant L. M. 2010 m. liepos 13 d. ant šio rankų riešų pastebėjo antrankių paliktas žymes (t. 1, b. l. 124-125, t. 3, 56-57).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio atmesti.