Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja E. B. Baudž. byla Nr. 1A–156-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.6.3.; 1.1.8.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-01-07 nuosprendžio, kuriuo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 3 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirta M. K. baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti ir grąžinti M. K. asmens tapatybės kortelę bei pasą.

Daiktinį įrodymą – skolos raštą (Paraišką), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-28, apie 00.00 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, tai yra grasindamas prieš E. M. pavartoti fizinį smurtą, tai yra pastarąjį sumušti, trenkė delnu sėdinčiam E. M. į galvą, tačiau E. M. uždengus galvą ranka, pataikė į ranką, spyrė vieną kartą E. M. į galvą, po to, pakėlęs medžio kaladę, grasino ja smogti nemažiau kaip tris kartus, padėjęs kaladę ant žemės sudavė ranka vieną kartą į galvą, sukėlė E. M. fizinį skausmą, taip savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę susigrąžinti 2 250 litų skolą, tai yra pasirašyti skolos raštą 2 250 litų sumai, padarė didelės žalos nukentėjusiojo E. M. teisėms.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo M. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau tvirtina, kad teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso įstatymo normas, be pagrindo netaikė BK 38 straipsnio nuostatų.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms joje išvardytoms būtinoms sąlygoms. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Taigi įstatymų leidėjas kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo galimybes sieja ir su kaltininko asmenybe, lemiančia, kad baudžiamojo įstatymo imperatyviai nurodytais atvejais kaltininkui ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis netaikoma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta.

Pirmosios instancijos teismas M. K. BK 38 straipsnio netaikė, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad jis, atsižvelgiant į M. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nuteistasis M. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau vieną kartą teistas, tai yra Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-07-18 baudžiamuoju įsakymu baustas 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje 6 kartus, be to, jis 2004-02-27, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tai M. K. apibūdina kaip asmenį, kuris nenori keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, padaryto nusikaltimo pobūdis ir kitos aplinkybės, kolegijos nuomone, buvo pakankamos išvadai, kad M. K. gali daryti naujus nusikaltimus, padaryti.

Kaip minėta, BK 38 straipsnio taikymas yra teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga, todėl priešingai nei teigia apeliantas, teismas, netaikydamas M. K. BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nepadarė. Taigi, nors šiuo atveju nuteistasis M. K. formaliai atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygas, tačiau atsižvelgiant į minėtus nuteistąjį apibūdinančius duomenis, o taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl BK 38 straipsnis M. K. netaikytas pagrįstai.

Skirdamas bausmę nuteistajam M. K. apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto M. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.