Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-360/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-10
Bylos Nr.
2A-360/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
J. G.
Advokatai
Valdas Pumputis
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-360/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17, 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutė Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Violetai Drėmieneidalyvaujant ieškovo atstovui Mindaugui Aloyzui Žvirbliui,atsakovei J. G. ,atsakovės atstovui advokatui Valdui Pumpučiui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1105-28/2007 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Labomeda“ ieškinį atsakovei J. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Labomeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu J. G. ir prašė priteisti iš atsakovės 10 400 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2004 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Labomeda“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“ ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė UAB „Labomeda“ parduoti, įkeisti ir kitokiais būdais perleisti jai priklausantį turtą bei turtines teises iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi įmonės direktorė J. G. nuo 2004 m. sausio 15 d. neturėjot teisės perleisti įmonės turto, taip pat ir piniginių lėšų. Tačiau ji (J. G.), nepaisydama teismo draudimo, panaudojo įmonės lėšas bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei įmonės veiklos auditui atlikti. Administratorius, patikrinęs UAB „Labomeda“ finansinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 15 d. iki 2004 m. balandžio 2 d. J. G. , pažeisdama 2004 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, neteisėtai panaudojo 10 400 Lt įmonės lėšų, t.y. 2004 m. kovo 26 ir 2004 m. balandžio 2 d. sumokėjo 4 400 Lt už teisines paslaugas advokatui L. Cirtautui (2004 m. kovo 26 d. kvitas Nr. 196812, 2004 m. balandžio 2 d. pagal kvitą Nr. 196813) ir 2004 m. kovo 26 d. sumokėjo 6 000 Lt UAB ,,Audito standartas“ (2004 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0104610 ir 2004 m. kovo 26 d. kasos išlaidų orderis) ir taip padarė įmonei žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš J. G. bankrutuojančiai UAB „Labomeda“ 10 400 Lt žalai atlyginti ir 312 Lt valstybei. Teismas ginčui taikė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 5 ir 8 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 ir 6.248 straipsnius, Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, įvertino bylos duomenis ir sprendė, kad už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apribojimų pažeidimą kyla nuo šios nutarties paskelbimo datos. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Labomeda“ buvo paskelbta 2004 m. sausio 15 d., dalyvaujant atsakovo UAB „Labomeda“ atstovui, todėl ir atsakomybė už šios nutarties pažeidimą atsirado nuo šios nutarties paskelbimo datos. Teismas nustatė, kad visi ginčijami mokėjimai buvo atlikti po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (bet kokiais būdais perleisti įmonės turtą apribojimo) taikymo paskelbimo. 2004 m. sausio 15 d. nutartimi teismas uždraudė parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiais būdais perleisti jai priklausantį turtą bei turtines teises įmonei iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, tai, teismo įsitikinimu, nepriklausomai nuo to, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte imperatyviai nustatytas privalomas areštas įmonės nekilnojamam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui, nutartis turėjo būti vykdoma toje apimtyje, kurioje nustatytas apribojimas, t. y. draudimas naudoti visą turtą, taip pat ir trumpalaikį (grynus pinigus sąskaitoje ir kasoje). Teismas pažymėjo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo apskųsta, ji (nutartis) įsigaliojo nuo jos priėmimo momento, nepriklausomai nuo to ar ji skundžiama. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė – įmonės vadovė, pažeidė minėtą teismo nutart ir neteisėtai perleido įmonės kreditoriams, turėjusiems teisę į savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą trečiąja eile, 10 400 Lt įmonės lėšų, pažeisdama kitų kreditorių teisę gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą pagal eilę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmais įmonei, kuriai jau buvo iškelta bankroto byla (nors nutartis dar neįsiteisėjusi) buvo padaryta žala, esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (CK 6.247 str.). Teismas taip pat sprendė, kad byloje pateikta ataskaita nesudarė pagrindo vertinti, jog dėl atsakovės atliktų veiksmų atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, kai nauda gali būti įskaitoma į nuostolius (CK 6.249 str. 6 d.). Teismas įvertino ir tai, kad sutartis, dėl kurios įvykdyti apmokėjimai, su advokatu L. Cirtautu nepateikta, kaip ir nepateikti kiti įrodymai dėl įmonei teiktos advokato pagalbos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Bendrovės vadovo veiksmai, atsiskaitant už suteiktas paslaugas, negali būti laikomi neteisėtais. Teismo nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, teismas nedetalizavo, kokio turto perleidimui taikomas draudimas. Iškeliant bankroto bylą, ĮBĮ nesuteikia teisės teismui areštuoti bendrovės piniginių lėšų (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.). Be to, bendrovės vadovas iki nutarties iškelti bankroto bylą turėjo teisę vykdyti finansines prievoles (ĮBĮ 10 str. 6 d. 3 p., 14 str. 1 d. 1 p.). Ginčo mokėjimai buvo skirti su bankroto byla susijusioms paslaugoms apmokėti (įskaitant kreditorinio reikalavimo ginčijimą tarptautiniame arbitraže). Kitoks situacijos aiškinimas prieštarautų CPK 17 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, pažeistų šalies procesinę teisę į gynybą.

2. Tenkinant ieškinį, turėjo būti nustatyta, kad žala padaryta bendrovei, o ne tretiesiems asmenims, t.y. kreditoriams (CK 6.249 str.). Teismas nenustatė, kad žala būtų padaryta UAB „Labomeda“. Kreditoriai savarankiškų reikalavimų dėl žalos atlyginimo nėra pareiškę. Žala bendrovei nebuvo padaryta, nes buvo atsiskaityta už suteiktas paslaugas. Žala galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei už paslaugas advokatams ir auditoriams būtų buvusi sumokėta žymiai didesnė kaina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės J. G. apeliacinį skundą ieškovo bankrutavusios UAB „Labomeda“ administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas nepatenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisit nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Ginčo šioje byloje dalykas – juridinio asmens organo (akcinių bendrovių vadovo) civilinė atsakomybė, kurią reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Ši teisės norma nustato prievolę juridinio asmens valdymo organo nariui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam to paties straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalis įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato juridinio asmens organo nario pareigą veikti juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu sąžiningai ir protingai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovei atsirado pareiga atsakyti už 2004 m. sausio 15 d. teismo nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą nuo šios teismo nutarties paskelbimo jai momento (CPK 145 str. 8 d.). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad UAB ,,Labomeda“ direktorė J. G. , žinodama apie Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nutartį taikyti bendrovės turtui laikinąsias apsaugos priemones (bendrovės atstovas dalyvavo teismo posėdyje), ją (nutartį) pažeidė, t.y., nepaisydama draudimo disponuoti bendrovės turtu, 2004 m. kovo 26 d. išmokėjo kreditoriams (advokatui L Cirtautui už paslaugas ir audito bendrovei ,,Audito standartas“) 8 200 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė 2004 m. balandžio 2 d. 2 200 Lt išmoką advokatui L. Cirtautui minėtos teismo nutarties pažeidimui. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis mokėjimas taip pat buvo neteisėtas, nes byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 1 d. įsiteisėjus 2004 m. sausio 15 d. teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-488-39/2005 t. 2, b. l. 17-18, 40-43), atsakovė J. G. , 2004 m. balandžio 2 d. išmokėdama advokatui L. Cirtautui papildomai 2 200 Lt už atstovavimo paslaugas minėtos dienos kasos išlaidų orderiu, remdamasi 2004 m. balandžio 2 d. advokato pateiktos kvito šaknelės Nr. 196813 pagrindu, jau buvo netekusi bendrovės direktorės įgalinimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 puntas). Taigi atsakovė atliko mokėjimu UAB ,,Labomeda“ vardu bankroto bylos bendrovei iškėlimo stadijoje, galiojant nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudusiai parduoti, išnuomoti, įkeisti ir kitokiais būdais perleisti UAB ,,Labomeda“ turtą bei turtines teises, ir įsiteisėjus nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą ir perėmus bendrovės administravimą UAB ,,Divingas“.

Pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėja nuo jos priėmimo momento (CPK 148 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju minėta nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo jos priėmimo dieną ir atsakovei buvo privaloma (CPK 18 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusias pasekmes, priežastinį ryšį tarp jų (veiksmų ir pasekmių) (CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji atliko ginčijamus mokėjimus įgyvendindama savo teisę į gynybą, samdydama specialistus, mokėdama jiems, t. y. veikė išimtinai UAB ,,Lebomeda“ interesais. Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio aštuntojoje dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad galima šių nuostatų sąsaja su įmonės valdymo organų (atsakovės) veiklos teisėtumu, tačiau įstatymas draudžia piktnaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises arba įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalą kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.246 straipsnio pirmąją dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal šios teisės normos prasmę veiksmų teisėtumą arba neteisėtumą nulemia tokių veiksmų padarymo metu galiojęs atitinkamas teisinis reglamentavimas. Pinigai, esantys įmonės kasoje, yra bankrutuojančios įmonės turtas, todėl jam, be jokių išimčių, taikomi areštuotam turtui nustatyti apribojimai. Kaip minėta, teismas 2004 m. sausio 15 d. nutartimi (b. l. 3-4) uždraudė iki teismo nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo, parduoti, išnuomoti, įkeisti ir kitokiais būdais perleisti UAB ,,Labomeda“ turtą bei turtines teises. Kaip jau minėta, dėl bendrovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje, o taip pat ir dėl turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre 2004 m. sausio 28 d., atsakovei buvo žinoma, jog vykdyti atsiskaitymus UAB „Labomeda“ turtu yra draudžiama. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad areštuoto turto (pinigų) perdavimu kreditoriams buvo pažeistos imperatyvioms įstatymo normos ir ieškovas prarado galimybę iš dalies atsiskaityti su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tuo padaryta žala ieškovui ir jo kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 10 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė