Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-354/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
1A-115-354/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34508-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
R. T.
Nukentėjusysis
R. S.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-354/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34508-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugėlienei,nuteistajam R. T., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. T. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu 1 dalimi 1 punktu a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta R. T. bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Iš R. T. priteista 97,31 Eur nukentėjusiojo R. S. gydymo išlaidų Š. teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. T. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 14 val., autobusų sustojimo stotelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą nukentėjusiajam R. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žande, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio, kairės akiduobės kaulų lūžius, nes dėl kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio, kairės akiduobės kaulų lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu, nes mano, kad nuosprendis yra neteisingas, jam paskirta bausmė yra neteisinga ir per griežta. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į visuminį nusikaltimo padarymo aplinkybių bei jo asmenybės vertinimą, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, į tai, kad viso tyrimo metu jis buvo nuoširdus, teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi jo duotais parodymais. Apelianto manymu, paskiriant tokią griežtą bausmę liko neįvertinta ir neatsižvelgta į tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, nevengė atsakomybės ir aktyviai padėjo policijos pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, pripažino savo veiksmais padaręs žalą bei reiškiamą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurį ketina atlyginti, tačiau būdamas laisvės atėmimo vietoje to padaryti negalės. R. T. pažymi, kad iki suėmimo dirbo pagal individualią veiklą, todėl būdamas laisvėje turėjo realią galimybę tai padaryti. Apelianto teigimu, jam paskirta tokia griežta reali laisvės atėmimo bausmė ir ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės neigiamai paveiks tiek jo socialinius ryšius, tiek darbo santykius, taip pat jis neteks galimybės kuo greičiau atlyginti reiškiamą civilinį ieškinį.

2.2. Be to, skunde apeliantas nurodo ir tai, jog teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė ir į tai, kad jis stengiasi keisti gyvenimo būdą, turi draugę, todėl susilpnės ar net nutrūks jo socialiniai ryšiai.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5.2. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. T. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5.3. Nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo ir jos atidėjimo klausimą, įvertino tai, kad jis (apeliantas) prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad apylinkės teismas neįvertino jo nuoširdžių parodymų davimo viso proceso metu, reiškiamo gailesčio, prisipažinimo, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir pripažino R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas net 7 kartus, teistumui neišnykus, 8 kartą nuteistas po šios nusikalstamos veikos įvykdymo, visus kartus teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų įvykdymo, anksčiau jam net du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau, nesilaikius probacijos sąlygų, bausmės vykdymo atidėjimas R. T. buvo panaikintas 2017 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jis įvykdė nepraėjus nė metams po to, kai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę (1 t., b. l. 86–101). Paminėtina ir tai, kad R. T. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 79–83), nedirbantis, tačiau pagal SODROS duomenis nuo 2019 m. liepos 3 d. vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 85). Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. T., priešingai nei jis nurodo apeliaciniame skunde, nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų griežtų bausmių bei anksčiau ne kartą taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5.4. Nuteistasis R. T. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę skunde iš esmės motyvuoja tuo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, pripažino padarytą žalą ir ketina ją atlyginti, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę to negali padaryti, be to, ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės neigiamai paveiks tiek jo socialinius ryšius, tiek darbo santykius. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko deklaratyviais, jie nemenkina R. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinės padėties.

5.5. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusiosios su neigiamo poveikio jo darbui, šeimai, socialiniam ryšiams kilimui dėl gręsiančios realios laisvės atėmimo bausmės, niekaip nesutrukdė jam nusikalsti, todėl šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti R. T. realiai neatliekant bausmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas nusikaltimu padarytą ir teismo priteistą žalą privalės atlyginti nepriklausomai nuo jo noro tai padaryti, todėl vien apelianto sutikimas atlyginti žalą, ketinimas tai padaryti R. T. teisinės padėties šiuo atveju nešvelnina. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto R. T. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Raimundas JurgaitisZigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė