Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1371-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
1-1371-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. T., P. G.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,kaltinamiesiems A. T., P. G. (P. G.),prokurorui Marijui Normantui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. T. asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nurodymu nuo 2018 m. vasario 18 d. 21.00 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 09.30 val., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas pastato, esančio Kernavės g. 88, Vilniuje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužė įmonei (duomenys neskelbtini)priklausančio automobilio „BMW X6“, Čekijos Respublikos valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 160,12 eurų vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą, tuo pačiu sugadindamas 87 eurų vertės kairės pusės stiklo kreipiančiąją, 48,33 eurų vertės vidinį stiklo sandarintoją, po ko įsibrovė į minėtą automobilį ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, duotais įrankiais išmontavo automobilio salone buvusį 1 674,80 eurų vertės „Head“ bloką su 2 264,87 eurų vertės informaciniu ekranu ir 545,97 eurų vertės valdymo ratuku, išmontuodamas minėtas dalis sugadino 1 841,84 eurų vertės automobilio prietaisų panelę ir 97,87 eurų vertės operacijų bloką, po ko išmontuotus daiktus nuvežė į baudžiamojo proceso metu nenustatytą vietą ir minėtus daiktus perdavė iš anksto pažadėjusiam paslėpti pagrobtus daiktus P. G., kuris pagrobtus daiktus nugabeno ir paliko pastato, esančio Kaminkelio g. 30, Vilniuje, rūsyje, iš kur vėliau šiuos daiktus paėmė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jo gyvenimas buvo nestabilus. Asmuo, kurio vardo jis neatsimena, pasiūlė jam greitai užsidirbti: įsilaužti į mašiną, paimti tam tikrus daiktus ir pastaruosius atvežti į sutartą vietą. Naktį su minėtu asmeniu taksi automobiliu jis nuvažiavo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo automobilis, į kurį jis turėjo įsilaužti. Jam atrodo, kad minėta požeminė aikštelė buvo netoli Fabijoniškių ar Šeškinės mikrorajonų prie prekybos centro „Akropolis“ arba „Ozas“. Jis vilkėjo džinsines kelnes, megztinį su gobtuvu. Minėtas asmuo jam nurodė automobilį bei paaiškino, ką ir kaip reikia išimti. Su minėtu asmeniu jis nuėjo prie baltos spalvos automobilio „BMW“. Specialiai pritaikytu įrankiu stiklui išdaužti, kurį jam davė minėtas asmuo, jis išdaužė minėto automobilio langą, įlipo į automobilį, po vienu skydelio šonu pakišo atsuktuvą, atitraukė vieną šoną, po to atsuktuvą pakišo po kitu skydelio šonu ir nuėmė bendrą skydelį, po ko šešiakampiu atsuktuvu atsuko varžtus ir išmontavo bendrą bloką. Tokiu būdu jis automobilyje vienas be kitų asmenų pagalbos išmontavo ekraną, monitorių, kompiuterį ir valdymo prietaisą. Išmontuotus daiktus jis įsidėjo į krepšį, kurį kartu su instrumentais jam davė minėtas asmuo. Išėjęs iš požeminės aikštelės jis išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į sutartą vietą, esančią Naujininkų mikrorajone, Vilniuje, kur laukė minėtas asmuo ir P. G., kuriems (kuriam tiksliai, jis neatsimena) jis perdavė krepšį su pagrobtais daiktais. Jis mano, kad P. G. žinojo, jog jis į sutartą vietą atvažiuoja su pavogtais daiktais. P. G. ir minėtas asmuo klausė, kaip viskas pavyko, bet išsamesnio pokalbio nebuvo. Už šį darbą jis turėjo gauti 300 eurų, tačiau pinigų jis negavo, nes kitą dieną jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis minėjo, kad, kaip išmontuoti automobilio prietaisų skydelį, jam paaiškino minėtas asmuo, taip pat apie tai, kaip išmontuojamas automobilio prietaisų skydelis, jis pasižiūrėjo internetinėje svetainėje „Youtube“. Visus įsilaužti į automobilį reikiamus įrankius jam davė minėtas asmuo. Savo veiksmus jis vertina blogai, žmonėms jis padarė didelį nuostolį, kurį jis žada atlyginti. Šiuo metu jis dirba statybose, užsiima individualia veikla, jo atlyginimas yra apie 600-800 eurų per mėnesį. Jam skirtų administracinių nuobaudų- baudų jis nemoka, tačiau jis žada artimiausiu metu sumokėti jam skirtas baudas. Jis bandys dalimis mokėti, bet visos sumos negalės iš karto sumokėti, nes jis turi merginą, vaiką.

Teisiamojo posėdžio metu P. G. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis norėjo pirkti automobilį, tačiau jam trūko pinigų. A. B. paskolino jam 200-300 eurų. Po kurio laiko A. B. paprašė grąžinti skolą. Jis pinigų neturėjo, todėl A. B. pradėjo jam grasinti, prašyti padėti. A. B. jam sakė, kad reikės padėti daiktus į rūsį. Jis sutiko tai daryti, nes A. B. jam grasino, laukdavo jo prie namų. Į policiją dėl grasinimų jis nesikreipė, nes A. B. turėjo ginklą, A. B. buvo nenormalus, keldavo visiems baimę, stovėdavo prie jo laiptinės. Jis kelis kartus padėjo A. B. pasaugoti daiktus, vėliau jis suprato, kad daiktai, kuriuos jis saugo, yra vogti. Nagrinėjamas įvykis buvo trečias kartas, kai jis A. B. prašymu nešė krepšį su daiktais į rūsį. Jis pasižiūrėjo, kas yra krepšio viduje. Jis suprato, kad daiktai yra vogti, kadangi šis nusikaltimas nebuvo pirmas, kuriame jis dalyvavo. Jie susitikdavo trise- jis, A. B. ir A. T.. Jis A. B. buvo davęs raktus nuo minėto rūsio, minėtais raktais A. B. atsirakindavo rūsį ir iš pastarojo paimdavo daiktus, kuriuos pardavinėdavo žmonėms. Minėtų daiktų supirkėją jis yra matęs vieną kartą prie pastato, esančio Žirnių g. 37, Vilniuje. Vėliau jis sužinojo, kad minėtas daiktų supirkėjas sakydavo A. B., kad reikia vienokių ar kitokių daiktų. Savo veiksmus jis vertina blogai. Jam skirtas baudas jis yra sumokėjęs. Šiuo metu jis užsiima individualia veikla- dirba pavėžėju.

Teisiamojo posėdžio metu A. T. ir P. G., kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2018 m. vasario 19 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 05.00 val. jis, būdamas kartu su pažįstamu, kurio vardo jis neprisimena (gali būti Andrej, į pastarąjį jis kreipdavosi „S.“), atvyko iki pastato, esančio Kernavės g. 88, Vilniuje, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. ,,S.“ užsiimdavo išankstine automobilių paieška, t. y. minėtas pažįstamas žinodavo, iš kurio automobilio vogs, tačiau apie tai jam pranešdavo skambučiu likus porai valandų iki vagystės. ,,S.“ sutartu laiku atvažiuodavo pas jį, paimdavo jį ir jie važiuodavo į vietą. Taip buvo ir minėtą dieną. Atvykus į požeminę aikštelę jis išdaužė automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių langą, po ko „S.“ paliko jam krepšį, kuriame buvo įrankiai, ir išvažiavo. Jis įsėdo į minėta automobilį ir su įrankiais išėmė automobilyje buvusį multimedijos įrenginį, kurį jis sukrovė į krepšį, iškvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į kitą vietą. Krepšį su pagrobtu multimedijos įrenginiu jis perdavė „S.“, o pastarasis minėtą krepšį perdavė P. G.. Jis nežino, ką P. G. darė su minėtu multimedijos įrenginiu. Už tai, kad jis dalyvavo šioje veikoje, ,,S.“ jam žadėjo sumokėti apie 250- 300 eurų, tačiau pinigų jam nesumokėjo. Veikdami tokiu pačiu būdu jis ir „S.“ vogė ir iš kitų automobilių. „S.“ yra 21- 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų.

Su P. G. jis susipažino 2018 m. vasario mėn. vagysčių metu, juos supažindino ,,S.“. Jis su P. G. bendraudavo tik pastarajam perduodamas vogtus multimedijos įrenginius. Perduodamas minėtus daiktus su P. G. apie nusikaltimus jis nebendraudavo, persimesdavo vos keliais sakiniais. Jo ir P. G. bendravimas būdavo minimalus ir ne apie nusikalstamas veikas. Jis nežino, ar P. G. žinojo, kad multimedijos įrenginiai yra vogti. Jis nežino, ką P. G. darydavo su vogtais multimedijos įrenginiais: jis yra girdėjęs, kad P. G. vogtus daiktus nuveždavo iki kažkokio sandėliuko, kur minėtus daiktus palikdavo.

Su ,,S.“ pasiūlymu vogti jis sutiko dėl savo prastos finansinės padėties. Dėl savo veiksmų jis gailisi (b. l. 70-71, 75-76, 78-79, 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. parodė, kad jis planavo nusipirkti automobilį, tačiau jam trūko pinigų. Automobilį jis nusipirko lizingu už 2 000 eurų: už automobilį jis sumokėjo 600 eurų, o likusius pinigus jis turėjo mokėti dalimis. 400 eurų jam paskolino A. B.. Pastarajam jis grąžino 300 eurų ir liko 100 eurų skolingas. 2018 m. sausio mėn., tiksliai datos jis nepamena, A. B. pasiūlė jam skolą atidirbti. Jis nežinojo, kad pasiūlymas užsidirbti pinigų reikš, jog reikės A. B. padėti vykdyti nusikalstamą veiką. Prie pranešime apie įtarimą nurodytos vietos, kur buvo vykdoma nusikalstama veika, jis nelaukdavo ir niekada nedalyvaudavo nusikalstamose veikose tiesiogiai. Jis nematė nei vieno automobilio, iš kurio buvo vagiama. Jis nežinojo, kokiu būdu bus vagiama. Jo darbas būdavo laukti A. B. nurodytais adresais, o sulaukus paimti krepšį ir pastarąjį nuvežti į savo namų rūsį. Jo namų rūsio raktą turėdavo A. B., kuris šiam patogiu laiku paimdavo krepšį. Pirmus kelis kartus padėdamas A. B. jis nežinojo prisidedantis prie nusikalstamos veikos darymo, tačiau vėliau jis pradėjo tai suprasti: jis neatsimena, kurią naktį- tą naktį veikų buvo padaryta daugiau nei viena, ir prireikė tuščio krepšio, taigi iš rūsyje buvusių kelių krepšių jam teko iškraustyti daiktus. Bekraustydamas jis krepšiuose pamatė multimedijos įrenginius ir tada jis suprato, kad šie daiktai yra vogti. Pradėjus A. B. sakyti, kad jis nenori dalyvauti nusikalstamose veikose, A. B. pradėjo jam grasinti, sakydamas, kad jis nepareis namo, nes jis- A. B. lauks jo prie namų, kad paleis į jį šovinį. A. B. su savimi turėdavo šaunamąjį ginklą. A. B. yra labai agresyvus žmogus, jam kartais atrodydavo, kad A. B. kažkas negerai su psichika. Kadangi analogiškų nusikalstamų veikų buvo įvykdyta daug, jis nepamena, kurioje Vilniaus vietoje pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu jis laukė A. B. ir A. T.. A. T. jam tik paduodavo krepšį, tačiau jis su A. T. apie nusikalstamas veikas nebendravo, ryšių nepalaikydavo. Su A. T. jis susipažino per A. B., kai pastarajam padėdavo daryti nusikalstamas veikas. Nusikaltimus jis darė tik dėl to, kad A. B. jam grasino ir vertė padėti atlikti nusikalstamą veiką. A. B. yra 22 metų amžiaus, gimęs spalio mėnesį, apie 183 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo. A. B. jis pažįsta nuo 2016 m., su A. B. jis susipažino per draugus (b. l. 89-91, 93-94, 96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad jis nuo 2015 m. pabaigos naudojasi įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „BMW X6“, Čekijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 18 d. apie 21.00 val. jis minėtą automobilį pastatė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje vietoje Nr. P2. Automobilį jis užrakino, įjungė saugojimo sistemą. 2018 m. vasario 19 d. apie 09.30 val. atėjęs prie automobilio jis pastebėjo, kad išdaužtas automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklas ir įsibrauta į automobilio vidų. Iš automobilio buvo pavogtas multimedijos įrenginys su valdymo skydeliu. Dėl vagystės įmonė (duomenys neskelbtini)patyrė 15 818,74 eurų dydžio turtinę žalą, kurią atlygino Čekijos Respublikoje esanti draudimo bendrovė, kurioje Kasko draudimu buvo draustas minėtas automobilis. Iš automobilio buvo pavogtas multimedijos įrenginys- informacinis ekranas, kurio vertė 2 264,87 eurų, valdymo ratukas, kurio pagalba funkcionuoja multimedijos įrenginys, kurio vertė 545,97 eurų, ir pavarų svirtis, kurios vertė 849,05 eurų, bendra pavogtų daiktų suma 3 659,89 eurai. Šio nusikaltimo metu buvo išdaužtas vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas, kurio vertė 160,12 eurai. Visa likusi suma, nurodyta sąskaitoje- faktūroje, susidarė išmontuojant, deformuojant minėtus daiktus, t.y. dėl vagystės metu padarytų sugadinimų atsirado poreikis keisti bei remontuoti ir kitas materialines vertybes, nurodytas sąskaitoje faktūroje. Išdaužus stiklą nuo šukių apsibraižė automobilio sėdynės ir atsirado kiti sugadinimai. Dėl patirtos žalos bendrovė (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio baudžiamojo proceso metu nereikš (b. l. 8-16, 46-48).

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilis „BMW X6“, Čekijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi pastato, esančio Kernavės g. 88, Vilniuje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvažiavimas į aikštelę yra nuo „Compensa arenos“, stovėjimo vieta pažymėta „P2“. Automobilio priekinių durelių vairuotojo pusės stiklas yra išdaužtas, šalia automobilio ant betoninių grindų guli stiklo šukės, taip pat stiklo šukės guli ir automobilio salone. Automobilio salone yra nuimtas multimedijos įrenginio valdymo skydelis su valdymo mygtukais, esantis prieš pavarų dėžės perjungimo įvadą, taip pat išardyta pavarų dėžės perjungimo svirtis. Automobilio salone ant daiktadėžės durelių ir ant keleivio sėdynės iš dešinės priekio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant automobilio kairės pusės priekinių durelių yra raudonos spalvos dėmės. Nustatyti keturi atėjimo ir pasitraukimo keliai, kurie visi filmuojami vaizdo kameromis. Į aikštelę galima patekti pro gyvenamojo namo laiptines ar pro įvažiavimo vartus, kurie atidaromi tik pulteliu. Ant pastato, esančio Kernavės g. 88, Vilniuje, yra sumontuota vaizdo kamera, fiksuojanti „P2“ įvažiavimą (b. l. 8-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja 2018 m. vasario 19 d. nuo 05.35 val. iki 06.00 val. 05.35 val. į automobilių stovėjimo aikštelę ateina du veidus užsidengę asmenys, kurie įsilaužia į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsėda į pastarojo vidų. 05.57 val. minėti du asmenys iš automobilių stovėjimo aikštelės išeina. Vienas iš asmenų dėvi šviesios spalvos striukę ir gobtuvą ant galvos, šaliką ant veido, tamsios spalvos pirštines ir sportines kelnes, tamsios spalvos su baltais padais sportinius batus, su savimi turi šviesios spalvos kelioninį krepšį. Antras asmuo dėvi šviesios ir tamsios spalvos dėmėtą striukę, šviesios spalvos kelnes ir gobtuvą ant galvos, šaliką ant veido, tamsios spalvos sportinius batus, pirštines. Vaizdo stebėjimo kameros asmenų veido bruožų neužfiksavo (b. l. 21-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Visuose vaizdo įrašuose užfiksuota vaizdo įrašymo data 2018 m. vasario 19 d. ir vaizdo įrašymo laikas nuo 05.35 val. iki 05.38 val. Įraše „Parkingo 2_53_Camera3_Įrenginys_53_20180219053542_20180219053603_763788“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 03“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.35.42 val., tęsiasi iki 05.35.48 val. Aikštelės tolumoje pasirodo žmogus, pagal kūno sudėjimą vyriškos lyties, apsirengęs sportiniais drabužiais ir užsidėjęs striukės gobtuvą ant galvos, atsisuka ir ranka pamoja kitam asmeniui, tarsi rodydamas, kad šis ateitų. Tada pasirodo antrasis asmuo, iš kūno sudėjimo vyriškos lyties, apsirengęs taip pat sportiškai, su gobtuvu ant galvos, besinešantis ant kairio peties pakabintą krepšį. Abu asmenys nueina į zoną, kurios vaizdo „Camera 03“ neapima. Įraše „Parkingo 2_53_Camera3_Įrenginys_53_20180219053616_20180219053639_764131“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 03“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.36.16 val., tęsiasi iki 05.36.37 val. Minėti asmenys pasirodo vaizdo įrašymo zonoje, apsidairo, atidaro ir uždaro duris bei vėl nueina į zoną, kurios vaizdo „Camera 03“ neapima. Įraše „Parkingo 2_53_Camera5_Įrenginys_53_20180219053543_20180219053604_959802“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 05“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.35.43 val., tęsiasi iki 05.36.05 val. Kameros apimamo vaizdo zonoje matomi stovintys automobiliai, pirmame vaizdo plane matomas baltos spalvos automobilis „BMW“, kurio valst. Nr. 5AA4420, šalia minėto automobilio stovi kolona, uždengianti minėto automobilio kairės pusės priekines ir galines dureles. Minėti asmenys nueina prie minėto automobilio šoninių durelių už mūrinės kolonos. Įraše „Parkingo 2_53_Camera5_Įrenginys_53_20180219053615_20180219054420_960223“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 05“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.36.15 val., tęsiasi iki 05.44.18 val. Minėti asmenys nueina nuo minėto automobilio, asmuo, buvęs be krepšio, kairėje rankoje nešasi pailgą įrankį, abu asmenys nueina iš zonos, kurios vaizdą įrašo „Camera 05“, ir už poros sekundžių grįžta asmuo, ant peties užsikabinęs krepšį, vėl nueina prie minėto automobilio šoninės pusės už mūrinės kolonos (ką veikia- nesimato), po kelių sekundžių minėto automobilio priekiniai žibintai pradeda mirksėti, tada asmuo su krepšiu nueina automobilių stovėjimo aikštelės tolumon, vaikšto ir 05.39.03 val. vėl grįžta į tą pačią vietą prie minėto automobilio už kolonos, kelias sekundes pabūna (ką veikia- nesimato) ir nueina atgal tolumon, po kurio laiko vėl grįžta prie minėto automobilio už kolonos (ką veikia- nesimato), automobilio žibintai toliau mirksi. Po kurio laiko aikštelėje užgesta šviesa ir 05.44.07 val. užgesta minėto automobilio žibintai. 05.44.16 val. minėto automobilio salone vairuotojo pusėje užsidega blanki šviesa, tačiau kas vyksta viduje, nesimato. Įraše „Parkingo 2_53_Camera5_Įrenginys_53_20180219054444_20180219054454_1013497“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 05“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.44.44 val., tęsiasi iki 05.44.55 val. Minėto automobilio salone vairuotojo pusėje dega blanki šviesa. Įraše „Parkingo 2_53_Camera5_Įrenginys_53_20180219055207_20180219055218_1014090“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 05“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.45.07 val., tęsiasi iki 05.52.19 val. Minėto automobilio salone vairuotojo pusėje dega blanki šviesa, matomas žmogaus siluetas. Įraše „Parkingo 2_53_Camera5_Įrenginys_53_20180219055747_20180219055757_1014371“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 05“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.57.57 val., tęsiasi iki 05.57.58 val. Minėto automobilio salone vairuotojo pusėje dega blanki šviesa (mirksi), iš už šalia automobilio esančios kolonos matosi atsistojusio žmogaus nepilnas siluetas, vėliau minėtas žmogus pritupia. Įraše „Parkingo 2_53_Camera7_Įrenginys_53_20180219053544_20180219053604_1211945“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 07“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.35.44 val., tęsiasi iki 05.26.02 val. Užfiksuotas vaizdas iš kairės minėto automobilio pusės, asmenų nepridengia kolona, tačiau pridengia pats automobilis. Minėti asmenys ateina prie minėto automobilio ir stovi bei kažką veikia šalia minėto automobilio kairės pusės durelių, tačiau minėtų asmenų konkretūs veiksmai nesimato. Įraše „Parkingo 2_53_Camera7_Įrenginys_53_20180219053605_20180219054627_1212289“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 07“, viršuje nurodyta minėta data ir pradžios laikas 05.36.06 val., tęsiasi iki 05.46.23 val. Minėti asmenys stovi prie minėto automobilio kairės pusės priekinių durelių, tačiau ką veikia- nesimato. Po kurio laiko minėti asmenys pradeda eiti į šalį nuo minėto automobilio, asmuo su krepšiu ant peties sugrįžta prie minėto automobilio, tačiau ką veikia- nesimato, antrasis asmuo vaikšto aikštelėje tarsi apsižvalgydamas, visur, kur praeina, užsidega šviesa. Po kurio laiko pradeda mirksėti minėto automobilio priekiniai žibintai, asmuo, buvęs prie minėto automobilio, pradėjus mirksėti žibintams iš karto nueina į šalį- į vietą, kurios vaizdo neįrašo vaizdo filmavimo kameros. Trumpai pabuvęs minėtas asmuo grįžta prie minėto automobilio, trumpai pabuvęs vėl nueina į šalį, trumpai pabuvęs nuošaly vėl eina prie minėto automobilio, trumpai pabuvęs vėl nueina į šalį, trumpai palaukęs vėl grįžta prie minėto automobilio, tačiau ką veikia- nesimato, 05.43 val. nustoja mirksėti minėto automobilio priekiniai žibintai, nuo 05.44.19 val. automobilyje užsidega blanki mirksinti šviesa, matomas žmogaus siluetas, toks vaizdas tęsiasi iki 05.46.23 val., kol baigiasi vaizdo įrašas. Įraše „Parkingo 2_53_Camera12_Įrenginys_53_20180219053655_20180219053709_2242015“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 12“, viršuje nurodyta minėta data ir įrašo pradžios laikas 05.36.55 val., kuris tęsiasi iki 05.37.09 val. Ateina minėtas asmuo su krepšiu ir už kelių sekundžių nueina toliau, kur vaizdo nefiksuoja vaizdo įrašymo kamera. Šiame įraše asmuo matosi kiek stambesniu planu nei anksčiau aprašytuose, todėl galima įžvelgti, kad minėtas asmuo apsiavęs sportinę avalynę, laisvalaikio kelnes, sportinio tipo trumpą striukę, užsidėjęs aptemptą kepurę ir galimai kauke arba šaliku užsidengęs veidą iki nosies, paliekant matomas tik akis. Įraše „Parkingo 2_53_Camera15_Įrenginys_53_20180219053634_20180219053653_1193031“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 15“, viršuje nurodyta minėta data ir įrašo pradžios laikas 05.36.34 val., kuris tęsiasi iki 05.36.54 val. Minėtas asmuo su striukės gobtuvu ant galvos trumpai pasirodo, matosi, kad dešinėje rankoje minėtas asmuo laiko pailgą įrankį, minėtas asmuo ant rankų užsimovęs pirštines. Minėtas asmuo kelių sekundžių bėgyje nueina toliau, kur vaizdo kamera nefiksuoja vaizdo. Įraše „Parkingo 2_53_Camera15_Įrenginys_53_20180219055813_20180219055830_1196635“ užfiksuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, įrašo apačioje yra užrašas „Camera 15“, viršuje nurodyta minėta data ir įrašo pradžios laikas 05.58.13 val., kuris tęsiasi iki 05.58.31 val. Minėtas vyras su krepšiu tolumoje labai trumpai pasirodo vaizdo kameros įrašomoje zonoje ir už kelių sekundžių nueina toliau, kur kamera vaizdo neįrašo (b. l. 26-28).

Specialistas, ištyręs du tamponus su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. vasario 19 d. automobilio „BMW X6“, Čekijos Respublikos valst Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, rado vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 34-35).

Specialistas, ištyręs A. T. seilių lyginamąjį pavyzdį ir pastarąjį palyginęs su ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. vasario 19 d. automobilio „BMW X6“, Čekijos Respublikos valst Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, rastu vieno vyro krauju, konstatavo, kad minėto kraujo genotipas sutampa su A. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. T. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000000009 procento (b. l. 41-42).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Krasta auto“ 2018 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitoje- faktūroje nurodyta, kad automobilio „BMW X6“, Čekijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 15 818,74 eurų. „Head“ bloko kaina- 1 674,80 eurų, informacinio ekrano kaina- 2 264,87 eurų, valdymo ratuko kaina- 545,97 eurų. Nagrinėjamo įvykio metu apgadintos detalės yra operacijų blokas, kurio kaina 97,87 eurų- tai yra detalė, iš kurios išimtas minėtas valdymo ratukas, kurį išimant buvo apgadintas operacijų blokas, taip pat kairės pusės priekinis stiklas- kurio kaina 160,12 eurų, kairės pusės stiklo kreipiančioji, kurios kaina 87 eurai, vidinis stiklo sandarintojas, kurio kaina 48,33 eurų. Šios detalės apgadintos, kai buvo išdaužtas kairės pusės priekinių durelių stiklas. Taip pat šio įvykio metu apgadintas prietaisų skydelis, kurio kaina 1 841,84 eurų: apgadinimas atsirado, kuomet buvo išimami „Head“ blokas su informaciniu ekranu ( b. l. 49-53).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad A. T. ir P. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jų pačių, taip pat J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, įvykio vietos, vaizdo įrašų apžiūrų metu gauti duomenys, specialistų išvadose bei PVM sąskaitoje- faktūroje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. T. asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nurodymu nuo 2018 m. vasario 18 d. 21.00 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 09.30 val., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas pastato, esančio Kernavės g. 88, Vilniuje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužė įmonei „(duomenys neskelbtini)priklausančio automobilio „BMW X6“, Čekijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 160,12 eurų vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą, tuo pačiu sugadindamas 87 eurų vertės kairės pusės stiklo kreipiančiąją, 48,33 eurų vertės vidinį stiklo sandarintoją, po ko įsibrovė į minėtą automobilį ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, duotais įrankiais išmontavo automobilio salone buvusį 1 674,80 eurų vertės „Head“ bloką su 2 264,87 eurų vertės informaciniu ekranu ir 545,97 eurų vertės valdymo ratuku, išmontuodamas minėtas dalis sugadino 1 841,84 eurų vertės automobilio prietaisų panelę ir 97,87 eurų vertės operacijų bloką, po ko išmontuotus daiktus nuvežė į baudžiamojo proceso metu nenustatytą vietą ir minėtus daiktus perdavė iš anksto pažadėjusiam paslėpti pagrobtus daiktus P. G., kuris pagrobtus daiktus nugabeno ir paliko pastato, esančio Kaminkelio g. 30, Vilniuje, rūsyje, iš kur vėliau šiuos daiktus paėmė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Žemesnės instancijos teismas

BK 24 straipsnio 6 dalis.

6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Žemesnės instancijos teismas

BK 178 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Minėta, kad A. T., įsibrovęs į saugomą automobilį, pagrobė svetimą įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį 2 235,16 eurų vertės turtą. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

P. G. iš anksto pažadėjo paslėpti A. T. pagrobtus daiktus ir šį pažadą įvykdė, t. y. P. G. padėjo A. T. pagrobti svetimą įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį 2 235,16 eurų vertės turtą, taigi P. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Minėta ir tai, kad A. T. vagystės metu išdauždamas automobilio langą bei įsibrovęs į automobilį sugadino 4 485,64 eurų vertės minėto automobilio dalis. Sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 63 straipsnio 1-4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 9 dalis.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 64¹ straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu;

Spręsdamas dėl A. T. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. T. padarė du tyčinius nusikaltimus- vieną apysunkį bei vieną nesunkų, kuriuos siejo vieninga tyčia- įsibrovus į saugomą automobilį pagrobti svetimą turtą. A. T. padarytomis nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala. A. T. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su P. G. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, A. T. veikė kaip vykdytojas. A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina ir tai, kad A. T. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (b. l. 114-116), tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, kurių jis nemoka (b. l. 108-113), kas eliminuoja turtinio pobūdžio bausmių- baudų skyrimo A. T. galimybę. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad sunkios pasekmės dėl A. T. padarytų nusikalstamų veikų nekilo, duomenų apie naujas A. T. padarytas nusikalstamas veikas teismas neturi, po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo A. T. įsidarbino, kas rodo A. T. pastangas taisytis, keisti vertybių sistemą ir elgtis visuomenei priimtinu būdu. Teismas įsitikinęs, kad šias A. T. pastangas sustiprintų terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. T. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti A. T. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su kitomis bausmėmis, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. T. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jų terminus nustatant artimus minimaliems: už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. T. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. T. skirtina keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi šios nusikalstamos veikos siejamos vieningos tyčios- įsibrovus į saugomą automobilį pagrobti svetimą turtą, t. y. šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, A. T. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir A. T. skirtina subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. T. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. T. skirtinos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir A. T. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant A. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dirbti arba registruotis darbo biržoje visą bausmės atidėjimo laikotarpį, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiuo nuosprendžiu A. T. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. T. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme jas visiškai sudedant ir A. T. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant A. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Spręsdamas dėl P. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. G. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. P. G. padaryta nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala. P. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina ir tai, kad P. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 126-127), baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, kurias jis sumokėjo (b. l. 123-125). Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl P. G. padarytos nusikalstamos veikos nekilo, P. G. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su A. T. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, P. G. veikė kaip padėjėjas, P. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant artimą minimaliam, ir už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą P. G. skirtina šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant P. G. bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, P. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, P. G. skirtinos šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- dviem mėnesiais ir P. G. skirtina galutinė keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant P. G. bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu P. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant P. G. bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Šiuo nuosprendžiu P. G. skirtina keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu P. G. skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme jas visiškai sudedant ir P. G. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant P. G. bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Tamponai su nuoplovomis bei A. T. seilių lyginamasis pavyzdys yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi šie daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (b. l. 43-44), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. T. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir A. T. skirti subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. T. skirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir A. T. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu A. T. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. T. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme jas visiškai sudedant ir A. T. skirti galutinę subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. T. skirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant A. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti P. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

P. G. skirtos šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- dviem mėnesiais ir P. G. skirti galutinę keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šiuo nuosprendžiu P. G. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu P. G. skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme jas sudedant ir P. G. skirti galutinę subendrintą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu P. G. skirtos bausmės atliktą dalį bei minėtu nuosprendžiu įskaitytą P. G. laikinai sulaikytam išbūtą laiką.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. G. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Tamponus su nuoplovomis bei A. T. seilių lyginamąjį pavyzdį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti P. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas