- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- N-444-2879-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pažeidėjas
- G. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. balandžio 14 d. surašė G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2008 m. balandžio 9 d., apie 17 val., kelio Kaunas – Šakiai 6,2 kilometre vairuodama automobilį „Citroen C4“ atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 271 punktų reikalavimus.
Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 30 d. nutarimu G. P. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė subendrintą nuobaudą – 3500 Lt baudą.
II.
G. P. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2008 m. balandžio 9 d., apie 17 val., važiuodama keliu Kaunas-Šakiai sustojo prie šviesoforo reguliuojamos sankryžos, išjungė greičio pavarą, užtraukė rankinį stabdį ir laukė leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo, kai už jos labai arti privažiavęs BMW markės automobilis sustojo. Teigia, jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nespėjus atleisti rankinio stabdžio ir įjungti pavaros, pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Tvirtina, jog iš karto išlipo iš automobilio ir pamatė, kad jos automobilis visiškai neapgadintas, kaip ir į ją atsitrenkęs automobilis BMW. Automobilio vairuotojas jai pretenzijų nereiškė, todėl nelaikydama, kad įvykio eismo įvykis nuvažiavo. Mano, jog policijos pareigūnai neatliko išsamaus tyrimo, todėl priimtas nutarimas paremtas tik vienpusiška informacija. Pažymi, jog BMW automobilis nebuvo nufotografuotas, todėl neįmanoma nustatyti, kokie sugadinimai, jeigu tokie buvo, padaryti. Teigia, jog autoavarijos schema netiksli, forminant pažeidimą pažeisti Policijos patrulių veikos instrukcijos 85.7, 88.1 ir 88.2 punktų reikalavimai (b. l. 2 – 4).
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą, 2008 m. spalio 31 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog išvadą, kad 2008 m. balandžio 9 d., apie 17 val., kelio Kaunas – Šakiai 6,2 kilometre buvo kilęs eismo įvykis, kuriame dalyvavo V. U. ir G. P. vairuojamos transporto priemonės, ir kurio metu buvo apgadintas V. U. automobilis, bei išvadą, kad dėl eismo įvykio kalta G. P., visų pirma grindžia nukentėjusiojo V. U. paaiškinimais apie transporto priemonių susidūrimo aplinkybes. Šio asmens paaiškinimus patvirtina liudytojo policijos pareigūno A. S., tyrusio teisės pažeidimo aplinkybes, parodymai. Liudytojas parodė, jog gavus pranešimą apie eismo įvykį, po 10 min. nuvyko į įvykio vietą, kurioje rado tik nukentėjusįjį V. U., kuris paaiškino, kad į jo automobilį atbuline eiga atsitrenkė automobilis „Citroen C4“. Apžiūrėjus V. U. automobilį, buvo nustatyta, kad yra apgadintas jo priekinis bamperis ir įlenktas valstybinis numeris, vizualiai buvo matyti, jog apgadinimai yra padaryti neseniai. Teismas pažymėjo, jog V. U. ir A. S. pateikti duomenys apie V. U. automobilio valstybinio numerio ir priekinio bamperio sugadinimus neprieštarauja eismo įvykio vietos schemos duomenims apie automobilio „BMW 728” sugadinimus, rastus ant jo priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio, be to, aplinkybes apie automobilių kontaktą ir apie tai, kad būtent G. P. vairuojamas automobilis judėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį V. U. automobilį, parodė ir liudytoja A. V., važiavusi paskui V. U. vairuojamą automobilį ir sustojusi prieš sankryžą, kaip ir nukentėjusysis, laukdama leidžiamo šviesoforo signalo.
Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti V. U. paaiškinimų, A. S. ir A. V. parodymų patikimumu, jie nuoseklūs, neprieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek ir rašytiniams bylos įrodymams. A. S. tarnybiniame pranešime, administracinio teisės pažeidimo protokole esančius neatitikimus apie įvykio laiką teismas nelaiko esminiais ir sudarančiais pagrindą šiuos dokumentus vertinti kaip keliančius abejonių ir paneigiančius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, nes iš G. P. ir V. U. paaiškinimų, A. S. parodymų ir kitų įrodymų daroma išvada, kad įvykis kelio Kaunas - Šakiai 6,2 kilometre įvyko apie 17 val., todėl toks teisės pažeidimo laiko nurodymas policijos pareigūno priimtame nutarime laikomas iš esmės tinkamu. Teismas taip pat mano, kad aplinkybė, jog A. V., kaip asmenį, turintį žinių apie įvykio aplinkybes, nurodė nukentėjusysis, o ne policijos pareigūnas, nesudaro pagrindo šios liudytojos parodymų vertinti kaip abejotinų. A. S. parodė, kad jis asmeniškai nebeieškojo įvykį mačiusių asmenų, kadangi jų duomenis užsirašė eismo įvykio dalyvis V. U.. Be to, nurodyta liudytoja buvo apklausta pareigūno, o ne nukentėjusiojo V. U., iniciatyva. Teismas pabrėžė, jog nesiremia G. P. paaiškinimais, kadangi byloje nėra surinkta kitų, tokias įvykio aplinkybes patvirtinančių, įrodymų. G. P. paaiškinimus patvirtinančiais įrodymais teismas nepripažįsta automobilio „Citroen C4” nuotraukų, liudytojo S. V. parodymų apie nurodyto automobilio būklę, nes jie leidžia daryti išvadą apie G. P. automobilio būklę, buvusią 2008 m. balandžio 14 d. ir 2008 m. balandžio 30 d., t. y. praėjus tam tikram laikui po eismo įvykio. Kaip neobjektyvius ir dėl to keliančius abejonę teismas vertina ir liudytojos D. K. parodymus apie įvykio aplinkybes, nes liudytoją ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį sieja artimi giminystės ryšiai, be to, šios liudytojos, kaip asmens, turinčio informacijos apie įvykio aplinkybes, G. P. nenurodė nei 2008 m. balandžio 14 d., nei 2008 m. balandžio 30 d. paaiškinimuose, o D. K. paaiškinimai byloje buvo pateikti 2008 m. gegužės 30 d., t. y. po to, kai buvo gauti V. U. paaiškinimus patvirtinantys A. V. paaiškinimai.
Teismas, remdamasis V. U. ir pačios G. P. paaiškinimais, priėjo išvados, kad eismo įvykyje dalyvavę eismo dalyviai iš karto po įvykio vietoje nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių vertinimo, neišsprendė kaltės ir žalos atlyginimo klausimų, nenubraižė eismo įvykio schemos ir jos nepasirašė bei nedelsiant nevyko į policijos įstaigą, o G. P. nepasilikusi eismo įvykio vietoje laukti iškviestų policijos pareigūnų, paliko ją, tokiais savo veiksmais pažeisdama KET reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius atlikti aukščiau nurodytus veiksmus įvykus eismo įvykiui.
Teismas, kaip nepagrįstus, atmetė G. P. teiginius, kad policijos pareigūnai, tyrę teisės pažeidimo įvykio aplinkybės, privalėjo nufotografuoti V. U. automobilį. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio nuostatomis, eismo įvykio vietos schema, su joje nurodytais duomenimis apie nukentėjusiojo valdytos transporto priemonės apgadinimus, yra leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė, o nuotraukos šioje byloje nelaikytinos būtina ar privaloma eismo įvykio aplinkybių įrodinėjimo priemone.
Dėl parinktos nuobaudos teismas nurodė, jog ją skiriant buvo tinkamai laikytasi ATPK 20 str., 30 str., 30² str. ir 33 str. 2 d. nuostatų, ji atitinka asmens kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą bei kitas atsakomybę įtakojančias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių paskirtą nuobaudą vertinti kaip aiškiai neatitinkančią teisės pažeidimus padariusio asmens turtinės, šeiminės padėties ir sudarančių pagrindą ją švelninti.
IV.
Nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartimi, G. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas, pagrįsdamas jos kaltę, rėmėsi A. S. ir A. V. parodymais, tačiau pirmasis įvyko nematė, o A. V. nesugebėjo atsakyti į klausimus, kokiomis dalimis automobiliai susidūrė, kaip ji tai galėjo matyti. Pastaroji nurodė, jog jos automobilį kiti lenkė iš kairės ir dešinės, nors iš pateiktų nuotraukų matyti, kad dešinėje kelio pusėje yra metalinė kelio užtvara, taip pat pirminiuose dokumentuose nurodė neteisingą jos automobilio spalvą, kas rodo, jog jos parodymai nebuvo nuoseklūs; 2) teismas nepagrįstai atmetė jos pateiktas nuotraukas apie automobilio „Citroen C4” būklę, be jokių motyvų atmetė liudytojo S. V. parodymus ir skirtingai traktuoja atskirų liudytojų parodymus. Teismas atmetė liudytojos D. K. parodymus kaip fiksuotus po tam tikro laiko, tačiau A. V. kaip liudytoja nurodyta ne balandžio 9 dieną, o daug vėliau, jos parodymai fiksuoti tiktai gegužės viduryje; 3) teismas visiškai nepagrįstai atmeta arba nevertina byloje esančių labai prieštaringų įrodymų apie tariamo eismo įvykio laiką bei jo fiksavimą policijos dokumentuose, t. y. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pranešimas apie eismo įvykį gautas 16.55 val., nors nukentėjusysis nurodo, jog eismo įvykis kilo 17.05 val., toks pats laikas nurodytas ir eismo įvykio schemoje, be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šis atvejis iš viso neregistruotas policijos informacinėje sistemoje; 4) teismas visiškai nevertino, ar forminant eismo įvykį nebuvo pažeisti Policijos patrulių veikos instrukcijos 85.7, 88.1 ir 88.2 punktų reikalavimai; 5) teismas atmetė jos prašymą skirti ekspertizę, kurios prašė siekdama nustatyti visas tariamo autoįvykio aplinkybes, t. y. atsakant į klausimą, ar susidūrus jos ir nukentėjusiojo vairuotam automobiliui galėjo būti padaryti eismo įvykio schemoje nurodyti apgadinimai (b. l. 81 – 84).
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo palikti nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palaikydamas teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog G. P. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai.
G. P. pažeidimus neigia iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė klaidingą įvykio mechanizmą iš esmės netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog įvykį stebėjęs pašalinis asmuo A. V. vienareikšmiškai patvirtino nukentėjusiojo asmens paaiškinimus, o apeliantės nurodomi minėtos liudytojos parodymų, palyginus su kita bylos medžiaga, netikslumai – nėra esminiai, be to, A. V. aiškiai parodė, kuriomis dalimis automobiliai susidūrė (b. l. 55). Taip pat pažymėtina, jog, skirtingai nei teigia apeliantė, minėta liudytoja nurodyta dar pažeidimo dieną surašytame nukentėjusiojo asmens paaiškinime (nurodyta liudytojos vairuota automobilio markė ir valstybinis numeris, pagal kuriuos pareigūnai nustatė liudytojos tapatybę), todėl G. P. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skirtingai traktuoja atskirų liudytojų parodymus, atmestini kaip nepagrįsti.
G. P. jokių abejonių dėl teisme apklaustos A. V. nešališkumo nekelia, tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui, todėl pastarosios parodymai pagrįstai laikyti patikimais ir jais, kartu su kita byloje esančia medžiaga, remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Liudytojų S. V. ir D. K. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Taip pat pažymėtina, jog teismas išsamiai pasisakė dėl byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose fiksuoto skirtingo pažeidimo padarymo laiko. Pabrėžtina, jog pati apeliantė teisme patvirtino, jog eismo įvykis atsitiko po 17 val. jai privažiavus sankryžą (b. l. 51), V. U. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teisme nurodė, jog eismo įvykis kilo apie 17 val. (b. l. 53), administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas 17 val. Taigi, visos abejonės dėl pažeidimo padarymo laiko pašalintos, o ta aplinkybė, kad tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad pranešimas apie pažeidimą gautas 16.55 val. (suklysta nurodant laiką tik kelių minučių tikslumu), vertintinas kaip elementari klaida, ką beje pripažino ir pats tarnybinį pranešimą surašęs A. S. (b. l. 54). Toks nustatytas netikslumas jokios įtakos surašytų procesinių dokumentų teisėtumui ir pažeidimo padarymo aplinkybių vertinimui neturi.
Dėl apeliantės nurodomų neva pažeistų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 85.7, 88.1 ir 88.2 punktų pasakytina, jog jose įtvirtintos patrulių pareigos atvykus į eismo įvykio vietą pažeistos nebuvo, o tai, kad sudaryta eismo įvykio vietos schema apeliantės nepasirašyta, atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, neleidžia jos pripažinti netinkamai sudaryta. Pažymėtina, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš čia matyti, jog apeliantės akcentuota aplinkybė, kad jos vairuotam automobiliui jokių apgadinimų nepadaryta, šioje byloje esminės reikšmės neturi. V. U. vairuoto automobilio apgadinimai fiksuoti tinkamai, jų lokalizacija ir pobūdis, įvertinus kitus bylos įrodymus, nekelia jokių abejonių dėl apgadinimų tiesioginio priežastinio ryšio su apeliantės padarytu KET pažeidimu.
Dėl apeliantės pirmosios instancijos teisme atmesto prašymo skirti autotechninę ekspertizę pasakytina, jog toks prašymas atmestas pagrįstai. Pažymėtina, jog ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios (ATPK 277 str. 1 d.), o tokio būtinumo šiuo atveju nėra. Įvykio mechanizmas neginčijamai patvirtintas kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. asmuo, dalyvavęs eismo įvykyje (nukentėjusysis), aiškiai nusakė jo mechanizmą, jį patvirtino ir liudytoja A. V., todėl įrodymų nepakankamumo problema šioje byloje neiškilo.
Iš to, kas nustatyta, pasakytina, jog byloje konstatavus eismo įvykį, su kuriuo apeliantė susijusi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir pasitraukimo iš jo, pažeidžiant KET, faktą. Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliantės tyčią patvirtina pačios tiek raštiški, tiek teisme duoti paaiškinimai („aš labai pasimečiau“, „dėl kaltės nesutarėm“, „ginčas vyko tarp mūsų“, „aš sėdau ir nuvažiavau“ – b. l. 51 – 52), V. U. paaiškinimai teisme („mes ginčijomės dėl įvykio kaltės gal apie 2-3 minutes ir tada G. P., sėdusi į savo automobilį, nuvažiavo“ – b. l. 53), A. V. rašytiniai paaiškinimai („automobilis Citroen staiga nuvažiavo. BMW automobilis liko stovėti įvykio vietoje, jo vairuotojas priėjo prie manęs ir paklausė, ar galėsiu paliudyti“) ir parodymai teisme („po kelių minučių Citroen nuvažiavo“, „G. P. pasitraukė iš įvykio vietos“ – b. l. 54 – 55). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u taria:
G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.