Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. P., nukentėjusiajam M. M. (M. M.), nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal L. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus AVPK KPV) 2010-06-11 nutarimo panaikinimo (nukentėjusysis– M. M.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus AVPK KPV) specialistė 2010-06-04 L. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-236022-10 už tai, kad jis 2010-04-17 apie 16.33 val. Tūkstantmečio g. – Panerių g. vairuodamas automobilį Paugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas buvo neatidus, nedavė kelio automobiliui Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, ko pasakoje jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio bortą ir buvo apgadintas. Tokiais savo veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 ir 109 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. (b.l. 8).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus AVPK KPV 2010-06-11 nutarimu Nr. 10N-251807-10 L. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. už šiurkštų KET pažeidimą, galėjusį sukelti sunkias pasekmes, paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės, t.y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 4 mėnesiams (b.l. 9).

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. P. padavė teismui skundą (b.l. 1-2) prašydamas Vilniaus AVPK KPV 2010-06-11 nutarimą Nr. 10N-251807-10 panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodant, kad administracinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi Kelių eismo taisyklės nebuvo pažeistos. 2010-04-17 važiuojant Tūkstantmečio g. neatliko jokių veiksmų dėl ko kitos transporto priemonės turėjo keisti važiavimo kryptį, nuvažiuoti nuo kelio ir atsitrenkti į kelio bortą, nes jokio nuvažiavimo ir atsitrenkimo L. P. nematė, staiga nestabdė. To nepastebėjo ir kartu su L. P.važiavęs G.G. Inkriminuojant L. P.KET 9 ir 109 p. pažeidimus buvo remtasi nukentėjusio asmens M. M. ir liudytojo M. Z. paaiškinimais, kurie nėra patikimi. Abejonių kelia ir tokia aplinkybė, kad niekuo su eismo įvykiu nesusijęs asmuo, persekiojo L. P. tam, kad užsirašyti jo automobilio numerius, nors to nedarė kito automobilio, kuriam L. P. tariamai sutrukdė, vairuotojas. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas tik nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET reikalavimų pažeidimo ir pasekmių, t.y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo. Tokiu būdu kaltinant L. P. KET 9 ir 109 p. reikalavimų pažeidimu, būtina nustatyti, kad jo tariami KET pažeidimai nulėmė M. M. transporto priemonės sugadinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra surinkta patikimų ir objektyvių priežastinio ryšio buvimą patvirtinančių įrodymų, bei paneigiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo G. G. nurodytas aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant teisėtumo bei kitus principus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė skundą ir prašė nutarimą panaikinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusysis prašė spręsti teismo nuožiūra.

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymų įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek asmenį kaltinančias, tiek teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad L. P. 2010-06-04 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-236022-10 už tai, kad jis 2010-04-17 apie 16.33 val. Tūkstantmečio g. – Panerių g. vairuodamas automobilį Paugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas buvo neatidus, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dėl L. P. veiksmų buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio bortą, todėl buvo apgadintas. Tokiais veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 ir 109 punktų reikalavimus (b.l. 8). Vilniaus AVPK KPV 2010-06-11 nutarimu Nr. 10N-251807-10 L. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. už šiurkštų KET pažeidimą, galėjusį sukelti sunkias pasekmes, paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams (b.l. 9).

L.P. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, todėl prašo Vilniaus AVPK KPV 2010-06-11 nutarimą Nr. 10N-251807-10 panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti (b.l. 1-2, 50-51).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo duomenų, administracinėn atsakomybėn L. P. patrauktas pagal ATPK 127 str. 2 d., nustatančią kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vadinasi, administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs organiškai susiję elementai, sudarantys administracinio teisės pažeidimo sudėtį: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Asmens veikoje nenustačius bent vieno iš jų, negali būti administracinio teisės pažeidimo sudėties.

L.P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t.y. asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai dėl jo veiksmų kyla straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – šiuo atveju kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimas (apgadinimas). Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, taip pat būtina nustatyti asmens kaltę bei priežastinį ryšį tarpa asmens veikos ir atsiradusių padarinių. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl to, ar L. P. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtį, būtina nustatyti, ar buvo pažeisti KET 9 ir 109 p. įtvirtinti reikalavimai, o jei taip – ar jų pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Pagal ATPK 257 str. administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, jog įgaliota institucija ar pareigūnas, skiriantis administracinę nuobaudą, privalo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinti byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu turi būti pašalintos bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo.

Nagrinėjamoje byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. bei nukentėjusysis M. M. pateikia skirtingas versijas dėl L. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nuosekliai tvirtina, kad važiuodamas automobiliu Paugeot 406 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tūkstantmečio g. neatliko jokių veiksmų, galėjusių sukelti eismo įvykį ir jokio įvykio nematė (b.l. 1-3, 22, 42-43). Tuo tarpu nukentėjusysis M. M. rašytiniame paaiškinime bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad važiuojant Tūkstantmečio g. trečia eismo juosta, pirmąją juosta važiuojantis raudonas Paugeot 406 automobilis, persirikiavo į antrą eismo juostą ir po to į trečią eismo juostą; antroje eismo juostoje važiavęs kitas automobilis spėjo pristabdyti, tačiau M. M. to padaryti nepavyko, todėl siekdamas išvengti susidūrimo, jis pasuko automobilį ir atsitrenkė į kelio bortą. Paugeot automobilio numerių neįsidėmėjo, tačiau juos sužinojo iš į įvykio vietą atvažiavusio M. Z., kuris paaiškino matęs įvykusią situaciją (b.l. 24, 42-43).

Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrajame pagalbos centre 2010-04-17 16.33 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Tūkstantmečio g. (b.l. 14). Į vietą atvykus policijos ekipažui, pareigūnas V. S. sudarė eismo įvykio vietos schemą, kurioje užfiksuota M. M. vairuoto automobilio Ford Galaxy valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (b.l. 12). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta remiantis nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais (b.l. 49-50). Dėl eismo įvykio vyr. patrulis F. K. surašė tarnybinį pranešimą, jame nurodydamas, kad dėl to, jog Paugeot 406 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staiga persirikiavo iš pirmos juostos į trečią eismo juostą, M. M.vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio atitvarą; įvykį matė liudytojas M. Z. (b.l. 10). M. Z. rašytiniame paaiškinimą nurodė, kad įvažiuojant į Tūkstantmečio g. priešais jį važiavęs raudonos spalvos automobilis Paugeot 406 staigiai persirikiavo iš pirmos eismo juostos į trečią eismo juostą; antrąja eismo juosta važiavęs automobilis spėjo pristabdyti, tačiau trečiąja juosta važiavęs automobilis, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė, todėl atsitrenkė į kelio atitvarą; kadangi Paugeot 406 numerio iš karto neįsidėmėjo, minėtą automobilį nusivijo, užsirašė valstybinį numerį ir grįžo į įvykio vietą (b.l. 23). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. Z. parodė, kad priešais jį važiuojantis automobilis Paugeot 406 iš pirmos eismo juostos persirikiavo iš karto į trečią juostą; liudytojas pamatė, kad Ford Galaxy atsitrenkė į kelio bortą; šio automobilio vairuotojas paaiškino, kad jį pakirto Peugeot, kuris nesustojo, todėl M. Z. nusivijo minėtą automobilį, tam kad įsidėmėt jo valstybinius numerius. Liudytojas G. G. parodė, kad 2010-04-17 nuo ,,Iris” parduotuvės, esančios Panerių g., iki spaudos rūmų, važiavo kartu su L. P., kuris laikėsi kelių eismo taisyklių, persirikiuodamas rodė kairiojo posūkio signalą; jokio eismo įvykio jiems važiuojant nebuvo. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. G. rašytiniame paaiškinime (b.l. 21). Įvertinus šiuos nagrinėjamos bylos duomenis, pažymėtina, kad Vilniaus AVPK KPV 2010-06-11 nutarimas, kuriuo L. P. patrauktas administracinėn atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d., iš esmės grindžiamas tik jį kaltinančiais įrodymais, t.y. nukentėjusiojo paaiškinimu, liudytojo M. Z. paaiškinimu, eismo įvykio schema, kuri sudaryta remiantis M. M. ir M. Z. paaiškinimais. Tačiau teismo posėdyje ištirtų įrodymų bei liudytojų parodymų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl L. Pilkausko kaltės padarius jam inkriminuotus KET 9 ir 109 p. pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp nukentėjusio asmens M. M. paaiškinimų bei liudytojo, patvirtinančio jo pateiktą eismo įvykio versiją, M. Z. parodymų yra neatitikimų. Teismo posėdyje M. M. nurodė, kad neprisimena ar liudytojas M. Z. vijosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį, nors, anot liudytojo, pamatęs eismo įvykį, jis sustojo ir kadangi M. M. pasakė, jog jam kelią užkirto Paugeot automobilis, jis šį automobilį nusivijo ir grįžęs nukentėjusiajam pasakė automobilio numerius. Pažymėtina, kad yra neatitikimų ir tarp liudytojo rašytinių paaiškinimų bei teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, kadangi aplinkybė, jog M. Z. buvo sustojęs ir kalbėjosi su nukentėjusiuoju, o tik po to nusivijo Paugeot automobilį, rašytiniame paaiškinime neminima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas nurodė, jog su M. M. mokėsi vienoje mokykloje. M. M. tvirtina, kad raudonos spalvos automobilyje Paugeot 406 keleivio nebuvo, buvo tik vairuotojas, tačiau tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas G.G. nurodo, kad 2010-04-17 Tūkstantmečio g. važiavo kartu.

Teismas įvertinęs esančius tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimų bei liudytojo M. Z. ir G. G. parodymų prieštaravimus, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra kitų objektyvių duomenų, pašalinančių šiuos nustatytus prieštaravimus, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad L. P. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 p. reikalavimus. Taigi, pripažintina, kad byloje nenustatyti būtini L. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties požymiai, t.y. asmens kaltė bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusių padarinių. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes (2007-10-17 Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas; Administracinių teismų praktika Nr. 13, 2007 m.). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir tuo pačiu įtikinamai paneigti jo keliamas versijas. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir todėl visi neaiškumai neatsitiktinai traktuojami jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis byloje Nr. N62– 990/2006).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo), teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nėra paneigta, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog L. P. pažeidė KET 9 ir 109 p. reikalavimus.

Kadangi L. P. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nenustačius jo veiksmuose būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl Vilniaus AVPK KPV 2010-06-11 nutarimas Nr. 10N-251807-10 naikintinas, o byla jo atžvilgiu nutrauktina (ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 ir 129 str., teismas

nutarė:

L. P. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-06-11 nutarimą Nr. 10N-251807-10, kuriuo L. P. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.