- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-342-210-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Danutė Matiukienė
- Nuteistasis
- Č. I.
- Advokatai
- Vaclovas Algimantas Birbilas
- Kategorijos
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-210/2007
NUTARTIS
2007 m. lapkričio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo Č. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (2) dviems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės atėmimu (8) aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė Č. I. paskirta laisvės atėmimas (1) vieneriems metams (2) dviems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė Č. I. paskirta laisvės atėmimas (1) vieneriems metams (9) devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. I. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 2 d., apie 19 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), savo namuose, pridėjęs prie nukentėjusiosios L. I. kaklo rankinį medžio pjovimo pjūklą, grasino ją nužudyti, duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Be to, Č. I. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 2 d., apie 19 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), smogdamas nukentėjusiajai L. I. du kartus kumščiu į pakaušį ir spirdamas vieną kartą į sėdmenis, sukėlė jai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. I. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą.
Apeliantas nurodo, jog nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nemušė ir negrasino pjūklu nukentėjusiajai, o pjūklą tik perdėjo į kitą vietą. Teigia, jog nukentėjusioji išėjo iš namų ir grįžo su policijos pareigūnais, duodama parodymus prieš jį ji meluoja, nes taip jai liepė kaimynė. Taip pat apeliantas nurodo, jog aplinkybę, kad jis nemušė nukentėjusiosios, patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog ant E. I. kūno sužalojimų nerasta. Apeliantas nurodo, jog tik stumtelėjo nukentėjusiąją, o kadangi ji buvo neblaivi, griuvo ir galva trenkėsi į kažkokį baldą, bei kieme, užkliuvusi už vartų, nugriuvo.
Nuteistojo Č. I. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl Č. I. veikų kvalifikacijos pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nors nuteistasis Č. I. savo skunde prašo tik peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, tačiau iš jo skundo turinio ir argumentų matyti, jog jis nesutinka su veikų kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., kadangi neigia pjūklu grasinęs nukentėjusiajai bei ją mušęs, t.y., neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Nuteistasis, neigdamas savo kaltę, iš esmės ginčija ir dalį veiksmų, t.y., pjūklo panaudojimą ir savo veikos subjektyviąją pusę - tyčią grasinant nužudyti. Tačiau kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, šių įrodymų pagrindu daro išvadą, jog Č. I. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., pilnai įrodyta. Kolegija tokią išvadą daro iš šių duomenų.
Štai nukentėjusioji L. I., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog jos sūnus Č. I. įvykio vakarą namo grįžo neblaivus, kai ji atsisakė jam duoti pinigų alkoholiui, jis supyko, pradėjo šaukti, įžeidinėti ją, po to pridėjo prie kaklo rankinį pjūklą ir grasino nužudyti, du kartus ranka smogė jai į pakaušį, po ko ji parkrito, o kai atsikėlė, jis ištempė ją lauk ir vieną kartą spyrė į sėdmenis. Ji nuėjusi pas kaimynę A. G., papasakojusi jai viską, paprašiusi iškviesti policiją. Č. I. ir anksčiau ją yra mušęs, grasinęs jai. Nors nukentėjusioji, keletą kartų apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė kiek skirtingas įvykio aplinkybes, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog Č. I. dėl analogiškų nusikalstamų veikų L. I. atžvilgiu panašiu metu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai (b.l. 92-94), ir nukentėjusioji tiesiog šiuos įvykius supainiojo, todėl, įvertinus tai bei atsižvelgus į senyvą nukentėjusiosios amžių, kolegija mano, kad nėra pagrindo abejoti jos parodymais. Be to, tokie kaltininko sistemingi, intensyvūs ir kryptingi veiksmai prieš nukentėjusiąją, iš dalies taip pat pagrindžia jo veikos kvalifikavimą pagal nurodytus BK straipsnius, ir iš dalies atskleidžia jo veikos subjektyviąją pusę. Liudytoja A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog įvykio vakarą pro I. namą ėjo namo, girdėjo iš ten sklindantį triukšmą, tuoj po to, kai ji grįžo namo, pas ją atėjo kaimynė L. I., kuri buvo basa, išsigandusi, pasakojo, jog ją mušė bei įžeidinėjo sūnus Č. I., pastarasis, pridėjęs jai prie kaklo pjūklą, taip pat grasino ją nužudyti. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus susiejus į visumą, sugretinus juos tarpusavyje, bei įvertinus bendrame kontekste su kitais byloje esančiais įrodymais, t.y., liudytojo – policijos pareigūno – R. S. parodymais, kuris nurodė, jog su kolega V. R. atvykę į įvykio vietą pamatė gatvėje stovinčią išsigandusią senyvą moterį, kuri buvo apsiavusi tik kojines, bei paaiškino, jog girtas sūnus grasino jai pjūklu nupjauti galvą, ir jie namuose rado neblaivų Č. I., o virtuvėje ant spintelės buvo padėtas pjūklas, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuris įrodo, jog įvykio vietoje rastas ir paimtas pjūklas, bei kita bylos medžiaga, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji L. I. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jos sūnus Č. I. gali įvykdyti savo grasinimą nužudyti ją, tokiu būdu Č. I. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal LR BK 145 str. 1 d., yra pilnai įrodyta.
Nors apeliantas savo skunde teigia, jog jo kaltumą mušus nukentėjusiąją L. I. paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios kūne sužalojimo žymių nėra, tačiau tai nepaneigia fakto, jog nukentėjusiajai apelianto veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, į ką aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo nukentėjusioji, už ką Č. I. ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. Be to, net ir pats apeliantas nurodo, jog stūmė nukentėjusiąją, po ko ši nugriuvo ant žemės, o tai, nors ir nesukėlė specialistams matomų kūno sužalojimų, tačiau fizinį skausmą sukėlė tikrai. Todėl kolegija konstatuoja, jog Č. I. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., taip pat yra pilnai įrodyta.
Šalies argumentai
Apelianto skundo teiginys, jog liudytoja A. G. jį apkalba, visiškai nemotyvuotas, deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais, net pats apeliantas nenurodo apkalbėjimo priežasčių, todėl šis skundo argumentas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl Č. I. paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Č. I. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Č. I. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, jog nėra Č. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Č. I. įvykdė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui (Baudžiamojo kodekso 27 str. nusikaltimų recidyvas). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. nuostatas, Č. I. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nors ir yra didesnės už LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. sankcijose nustatytus bausmių vidurkius, tačiau artimos vidurkiui, todėl jos nėra aiškiai per griežtos, švelninti bausmes nėra pagrindo. Pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant LR BK 63 straipsnio nuostatų, subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Kadangi Č. I. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas veikas įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nauju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio taisyklėmis, pagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, o galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams – taip pat nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. ir 332 str.,
nutaria:
nuteistojo Č. I. apeliacinio skundo netenkinti.