- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- eI-2253-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01574-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamo advokato G. G., prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas, VšĮ ŠRATC), atstovaujama advokato G. G., kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) 259,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014-04-01 iki 2014-12-31, bei 22,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas nuo 2005-05-31 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), atsakovui priklausančių gyvenamųjų patalpų adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę trys asmenys, todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovui kartą į metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-12-31 yra nesumokėjęs pareiškėjui 259,35 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2006-10-26 sprendimu Nr. T-288 priėmė Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti 2007-10-29 sprendimu Nr. T-364, 2008-12-23 sprendimu Nr. T-429, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-476 ir 2013-06-27 sprendimu Nr. T-183. Nuostatų 2 punktas apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Nuostatuose nustatyta tvarka.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Kelmės rajono ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 p. nurodo, jog vietinę rinkliavą administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vieną kartą per metus kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava mokama į administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.1. p. ir 4.1.1. p. nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra Atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
Atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, pareiškėjo prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, nes įteikti dokumentų registruota pašto siunta nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007-05-24 sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006-10-26 sprendimu Nr. T-287 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistas 2009-02-26 sprendimu Nr. T-95), kurių 4.4.4. p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, 4.1. p. – naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006-10-26 sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, kurie buvo pakeisti 2007-10-29 sprendimu Nr. T-364, 2008-12-23 sprendimu Nr. T-429, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-476 ir 2013-06-27 sprendimu Nr. T-183. Pagal nuostatų 4.1. p., vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Kelmės rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Kelmės rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.; 4.2.1. p.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas A. V. nuo 2005-05-31 nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbiami), kuriame deklaruota jo ir dar dviejų asmenų (šeimos narių) gyvenamoji vieta, todėl pagal Nuostatų 4.1. punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir, vadovaujantis Nuostatų 4.1.1. p., moka rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota šioje gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 259,35 Eur įsiskolinimas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, šios rinkliavos mokėjimas nėra siejamas su individualaus konteinerio turėjimu ir pageidavimu mokėti pagal turimą atliekų kiekį (administracinės bylos Nr. A-525-471/2010, Nr. A-442-885/2014, Nr. A-556-470/2014 ir kt.). Todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 259,35 Eur dydžio skolą yra nesumokėjęs už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-12-31, tačiau iš pažymos apie vietinės rinkliavos skolą matosi, kad prašoma priteisti skola susidarė per laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31, todėl laikytina, kad pareiškėjas prašo priteisti nurodytą skolą už šį laikotarpį. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2011-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Taip pat tenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 22,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. V. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 168,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis Eur 12 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir 22,51 Eur (dvidešimt du Eur 51 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.