Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pareiškėjai) privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka C. M. R. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų G. R. ir D. R. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodytais argumentais bei motyvais prašoma iškelti privataus kaltinimo bylą C. M. R.. Iš esmės teismui pateikiamą privataus kaltinimo skundą pareiškėjai grindžia tuo, jog asmuo, prieš kurį siekiama pradėti baudžiamąjį procesą - C. M. R., 2014-07-27 apie 16.30 val. viešoje vietoje, Trakų Vokėje, Vilniuje, gatvėje, kilusio konflikto tarp transporto priemonių vairuotojų metu, girdint ne tik pareiškėjams, bet ir kartu buvusiems pareiškėjo nepilnamečio vaikams, išvadino pareiškėją necenzūriniais angliškais žodžiais („you fucker and your fucking wife can‘t see“, „What kind of guy you are? Terible guy“) bei rodė nepadorius gestus. Pareiškėjai skunde nurodo, kad tokiais C. M. R. veiksmais jie buvo šiurkščiai pažeminti ir įžeisti, dėl tokių C. M. R. atliktų veiksmų (įžeidžiančių žodžių vartojimo ir rodytų nepadorių gestų) jie patyrė dvasinius ir moralinius išgyvenimus, įtampą, nerimą bei išgąstį, jautėsi labai pažeminti, iki šiol prisiminę minėtą įvykį jie išgyvena nemalonius jausmus, pareiškėjas turėjo savo nepilnamečiams vaikams, kurie taip pat įvykio metu buvo kartu su juo ir matė incidentą, paaiškinti, kodėl C. M. R. taip taip elgėsi, kas taip pat sukėlė nepatogumų ir nemalonių išgyvenimų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai nurodo, jog C. M. R. turėtų būti pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, todėl jų statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o skundo ar pareiškimo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškėjų skundo, asmuo, prieš kurį yra siekiama pradėti baudžiamąjį procesą, yra ne lietuvis. Konflikto metu, kuriuo buvo galimai padaryta nusikalstama veika, C. M. R. kalbėjo ne lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog C. M. R.galimai nesupranta valstybinės kalbos, tačiau teismui pateiktas pareiškėjų skundas yra parašytas tik lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Teismui pateiktas pareiškėjų skundas turi būti įteiktas asmeniui, prieš kurį siekiama pradėti baudžiamąjį procesą, tačiau kaip minėta, skundas yra surašytas tik lietuvių kalba, o teismui, susipažinus su skundo turiniu, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo, kuriuo atžvilgiu inicijuojamas baudžiamasis procesas, supranta lietuvių kalbą. Kaip minėta, privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, o esminiai skundo/pareiškimo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą. Teismo vertinimu, privataus kaltinimo skundas, kuriuo asmens atžvilgiu inicijuojamas baudžiamasis procesas, pateiktas asmeniui jam nesuprantama kalba, negali būti laikomas tinkamu, o kartu tai užkerta kelią tokiam asmeniui pasiruošti efektyviai gynybai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog būtent pareiškėjai, kurie kreipiasi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir atlieka kaltintojo funkciją, siekdami inicijuoti baudžiamąjį procesą atžvilgiu asmens, kuris galimai nesupranta lietuvių kalbos, ir turi pareigą pateikti teismui tokius procesinius dokumentus, kuriuos gavęs nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo galėtų realiai pasiruošti gynybai, ir tokia pareiga (pateikti procesinių dokumentų vertimus) negali būti perkeliama teismui.

Be to, teismas pažymi ir tai, jog pareiškėjai, kaip įrodymą, patvirtinantį privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, pateikė teismui Stenogramą, kurioje užfiksuotas pareiškėjų ir C. M. R. pokalbis konflikto metu (minėtas pokalbis yra nurodomas ir pačiame skunde). Kaip matyti iš pateikiamos stenogramos, pokalbis vyko nevalstybine kalba, tačiau, minėtoje stenogramoje yra atliktas minėto pokalbio vertimas į lietuvių kalbą. Iš teismui pateiktos Stenogramos nėra aišku, kas būtent atliko pokalbio vertimą į lietuvių kalbą (stenogramoje pasirašė advokatas Andrius Šidlauskas, tačiau teismui nėra aišku, ar tai būtent jis atliko vertimą). Iš kitos pusės pažymėtina ir tai, jog teismui pateikiamo dokumento vertimas visgi turi atitikti dokumentų vertinimui keliamus reikalavimus: toks dokumento vertimas turi būti patvirtintas vertėjo parašu, antspaudu bei nuoroda į tai, kad vertėjas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą vertimą. Teismui pateikta stenograma, kuria iš esmės pareiškėjai grindžia kaltinimus C. M. R. (pokalbis ir jo vertimas yra nurodytas ir pačiame skunde), surašyta ne valstybine kalba, jos vertimas atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos (teismui net nėra aišku, kas atliko vertimą, o juo labiau, ar jis yra teisingas).

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnyje jam keliamų reikalavimų - skunde duomenys, kurie galimai patvirtina esmines skundo aplinkybes, pateikiami ne valstybine kalba, o taip pat nėra pateiktas skundo egzempliorius, kuris būtų išverstas į asmeniui, prieš kurį inicijuojamas baudžiamasis procesas, suprantamą kalbą.

Privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai paduotas nukentėjusiojo skundas (jo atstovo pareiškimas) atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui. Kartu pareiškėjai informuotini, kad ši nutartis jiems neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti G. R. ir D. R. pateiktą privataus kaltinimo skundą, prašant privataus kaltinimo tvarka nubausti C. M. R. ir skundą kartu su priedais grąžinti jį padavusiems asmenims.

Išaiškinti, kad pareiškimo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.