- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- 1-2652-1035/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02005-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2016 m. sausio 13 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,18 promilių neblaivumas), konflikto metu savo sugyventinei E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į galvą – veido sritį, dėl ko E. K. patyrė fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. M. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl savo poelgio. Parodė, kad 2016 m. sausio 13 d. namuose (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei E. K., abu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Kadangi buvo nemažai išgėręs, neprisimena, dėl ko ji pirma kumščiu sudavė smūgį į veido sritį, sumušimo žymių nesimato. Jis paprašė, kad ji nusiramintų, tačiau ji nenusiramino ir toliau stumdėsi. Tada jis supykęs kumščiu kelis kartus trenkė jai į veido sritį, dėl ko jis kaltę tikrai pripažįsta visiškai, gailisi dėl to, ką padarė ir jos atsiprašys. Ar spyrė jai į koją, tikrai neprisimena, nes buvo neblaivus, gali būti, kad spyrė. Už kaklo suėmęs nebuvo ir nesmaugė, tik patempė už peties. Tada jo sugyventinė E. iškvietė policiją ir atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Konflikto metu namuose jie buvo dviese (t. 1, b. l. 15). Papildomai apklaustas V. M. parodė, kad 2016 m. sausio 13 d. įvykio kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo poelgio. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta liudytoja E. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena ji, jos vyras P. K. ir jos sugyventinis V. M.. Jos sugyventinis V. dirba neoficialiai, jie veda bendrą ūkį, konfliktuoja gana dažnai, bet greitai susitaiko. Nori pasakyti, kad 2016 m. sausio 13 d., apie 16.00 val., ji, grįžusi namo, rado namuose geriantį savo vyrą P. ir savo sugyventinį V.. Sugyventinis pradėjo prie jos priekabiauti žodžiais, įžeidinėjo, prasidėjus konfliktui, jis priėjo prie jos ir kumščiu trenkė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Į veidą trenkė vieną kartą ir du kartus trenkė į galvą, tada spyrė jai į koją. Jos vyras konflikto metu buvo kitame kambaryje. Pareiškime rašė, kad ją smaugė, nežino, kodėl taip parašė, nežino, matyt, todėl, kad buvo labai susijaudinusi, bet šio fakto ji neprisimena ir jis jos nesmaugė. Po jo suduotų smūgių ji išėjo į lauką, policijos kviesti neketino, kas ją iškvietė, nežino. Į teismo medikus ji nesikreipė ir nesikreips. Savo sugyventiniui V. M. atleido, jam jokių pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (t. 1, b. l. 9).
E. K. 2016 m. sausio 13 d. pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio V. M. įvyko konfliktas, kurio metu, jis ją kumščiais pradėjo mušti į galvą ir į veidą. Mušė ją kumščiu į kairę pusę. Su savo koja spyrė į kairę šlaunį, taip pat griebė už atlapų ir smaugė, po to numetė ją į sieną. Po tokių veiksmų jautė skausmą galvos srityje, tačiau medikų pagalbos atsisako. Prašė jį nutraukti savo veiksmus, jis keikė ją necenzūriniais žodžiais. Tokio pobūdžio konfliktai tęsiasi nuolat. Prašo griežtų priemonių nubausti V. M. (t. 1, b. l. 2).
E. K. duotus parodymus patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyti duomenys, kad patruliuojant 2016 m. sausio 13 d. apie 17.05 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją yra neblaivus asmuo, kuris konfliktuoja. Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė E. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d., apie 16.45 val., neblaivus sugyventinis V. M. konflikto metu ranka sudavė į galvą ir kojomis spardė į kojas E. K., taip pat griebė ją už atlapų, smaugė ir po to numetė į sieną. Smurtą patyręs asmuo E. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, žeminančiais žodžiais. Tai vyksta nuolat. Kraujosruva (mėlynė) užfiksuota galvoje, veido kairėje pusėje. Anksčiau buvo smurto atvejų, policija neinformuota (t. 1, b. l. 5-6).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad V. M. 2016 m. sausio 13 d. 19.59 val. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 33).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. ne mažiau kaip du kartus suduodamas į galvą – veido sritį savo sugyventinei E. K., su kuria veda bendrą ūkį, sukėlė jai fizinį skausmą.
Įtariamajam V. M. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. tam pritarė ir sutiko su siūloma bausme (t. 1, b. l. 39). E. K. 2016 m. balandžio 28 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 42).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 25-28), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 2002 m. gegužės 22 d. iki 2002 m. gegužės 30 d., diagnozė: lengvas protinis atsilikimas (b. l. 31), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 32), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 30), taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. sausio 13 d. 17.42 val. (b. l. 11) iki 2016 m. sausio 15 d. 12.30 val. (b. l. 19), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 16-17) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 18), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 13 d. 17.42 val. iki 2016 m. sausio 15 d. 12.30 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmuo, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, taip pat privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.