Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariams, o būtent: jis, 2023 m. kovo 6 d., apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pastūmė kambario tarpduryje stovinčią sutuoktinę J. S., tuo metu ant rankų laikiusią mažametį sūnų B. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje J. S. kartu su mažamečiu B. L. S. ant rankų nukrito nuo laiptų, tokiu būdu padarydamas J. S. poodinę kraujosruvą kairės mentės srityje, dešinės alkūnės poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios J. S. sveikatą bei B. L. S. padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo B. L. S. sveikatą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2023 m. birželio 1 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo šeimos nariui – sutuoktinei J. S. tyčia vieną kartą ranka sudavė į smakrą, dėl ko ji stipriai įsikando liežuvį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad savo dabartinę žmoną J. S. pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus B. L. S.. Su visa šeima gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena pilnametė J. S. dukra K..

Dėl 2023 m. kovo 6 d. įvykio parodė, kad jo žmona J. kartu su abiem vaikais tą dieną buvo fotosesijoje. Namo ji grįžo vakare su judviejų bendru sūnumi B. L. S.. Jis girdėjo kaip jie grįžo į namus ir kaip J. vaikščiojo antrame aukšte, tačiau jis nematė, ką ji ten darė. J. užėjo viena į tą kambarį, kur buvo jis, ir pradėjo garsiai šaukti dėl to, kad jis iš J. dukros K. kambario išmėtė daiktus. K. daiktus ir drabužius jis išmetė dėl to, kad ji visiškai nenori tvarkytis savo kambaryje, nieko jiems namuose nepadeda ir t.t. J. jam reiškė pretenzijas, kad jis nepasitarė su ja, kad užėmė K. kambarį, kad yra išgėręs alaus ir t.t. Jeigu gerai pamena, kai J. grįžo namo, jis jau snaudė. Besibardama J. vaikščiojo pirmyn, atgal iš miegamojo į tą kambarį, kur ir buvo jis. Kai jį eilinį kartą atėjo bartis, jis norėjo uždaryti duris, ir gavosi taip, kad jis su tomis durimis pastūmė J.. To, kad ji laikė ant rankų judviejų sūnų, jis nepastebėjo. Paties J. kritimo fakto nematė, tik girdėjo. Po J. riksmo jis išėjo iš kambario ir pirmame aukšte pamatė ją gulinčią ant nugaros su vaiku glėbyje. Nusileido į apačią, paėmė vaiką ant rankų. Kaip suprato, J. buvo nualpusi, nes jos skausmo barjeras yra labai žemas. Kai J. atsigavo, jis pasiūlė jai iškviesti greitąją pagalbą arba nuvežti juos į ligoninę. Kažkodėl J. susisiekė su judviejų kaimynu, ir šis iškvietė medikus, o po to kažkur išvežė žmoną ir sūnų. Tada jis (A. S.) sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. J. jam nekėlė ragelio, o jis bėgiojo tarp pastatų jų ieškodamas. Po to J. perskambino ir liepė važiuoti namo. Kitą dieną J. kartu su sūnumi parsivežė iš ligoninės namo. Dėl to, kas įvyko jis savo žmonos atsiprašė ir tikisi, jog ji jam atleido. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl 2023 m. birželio 1 d. įvykio parodė, kad tą dieną visi buvo namuose. K. sėdėjo pirmajame namo aukšte prie valgomojo stalo, ant kurio buvo pasidėjusi savo kompiuterį, puodelius, užkandžius ir t.t. Apie 22.00 val. jis atėjo į virtuvę, pasigaminti valgyti ir norėjo atsisėsti prie stalo. Pastatė lėkštę ir bandė kažkiek pastumti K. daiktus, kad ant stalo tilptų jo lėkštė. K. lėkštę nuo stalo numetė. Jis atsistojo, sutvarkė tai, kas nukrito ant grindų ir be jokių žodžių, nieko K. nesakydamas, užlipo į antrą aukštą. Kuriuo metu į apačią, t. y. į pirmą aukštą, nulipo J. pasakyti negali, nes ji viršuje miegamajame migdė judviejų sūnų. Greičiausiai J. išgirdo krentančios lėkštės garsą ir nusileido, nes jis girdėjo, kaip ji vaikšto. Po kelių minučių J. atėjo pas jį į kambarį ir prasidėjo šaukimai, rėkimai, judviejų santykių aiškinimasis. Pagrinde diskutavo apie tai, kad jis negali ramiai pavalgyti, nes K. užėmusi visą valgomąjį stalą. Berėkiant vienas ant kito, konfliktas iš jų kambario persikėlė į erdvę tarp koridoriaus ir miegamojo, kur savo lovytėje miegojo sūnus. Tiek jis, tiek žmona šaukė vienas ant kito, J. mosikavo rankomis, reiškė jam pretenzijas. Jis taip pat šaukė, bet tuo pačiu ir bandė kažkaip nuraminti žmoną. Kažkuriuo tai metu, jis tyčia savo ranka sudavė J. vieną kartą, bet tiksliai nepamena kur, tačiau gali būti į galvos ar į veido sritį. Po šio jo veiksmo ji nusiramino ir nuėjo pas B. į kambarį, nes vaikas prabudo nuo jų riksmų. Jis apsisuko ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Neneigia, kad buvo išgėręs alkoholio tą vakarą. Apie tai, kad jis J. pataikė į veido sritį ir ji įsikando liežuvį, sužinojo iš jos tik kitą rytą, kai ji jam į „Messenger“ programėlę atsiuntė pamėlynavusio savo liežuvio nuotrauką. Tos dienos konflikto su J. metu K. visą laiką buvo pirmame aukšte. Ar K. girdėjo tai, kas vyko viršuje, nežino, bet užlipusi ji nebuvo ir jų barnyje nedalyvavo. Dėl 2023 m. birželio 1 d. judviejų konflikto jis savo žmonos J. nuoširdžiai atsiprašė, tikisi, jog jam atleido. Tol, kol vyks ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, jis gyvens bute, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartins prie savo žmonos J. S. ir nesilankys bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, tačiau ji sutinka duoti parodymus prieš savo vyrą A. S., kurį pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. Ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, kartu su ja gyvena jos vyras A. S. ir jų bendras vaikas B. L. S. gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat su jais kartu gyvena jos dukra K. D. gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 6 d. apie 19.00 val. ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi B. L. S.. Tą dieną puikiai atsimena, nes kartu su abiem vaikais buvo fotosesijoje. Po fotosesijos nuvežė dukrą K. į (duomenys neskelbtini) treniruotę ir su B. L. S. parvažiavo namo. Užlipo į antrą aukštą ir pamatė, kad iš dukros kambario išmėtyti jos drabužiai ir daiktai. Ji paguldė sūnų į jo lovytę ir sunešė jų daiktus iš automobilio, tada užėjo pas save į kambarį, paėmė sūnų ant rankų ir nuėjo į dukros kambarį pasižiūrėti, kas vyksta. Užėjo į tą kambarį ir A. S. paklausė, kas čia vyksta, į ką šis atrėžė, kam jam atsibodo gyventi ant sofos pirmame aukšte ir jis dabar gyvens K. kambaryje. A. S. buvo akivaizdžiai girtas, tai matė iš jo kalbos, rankų gestų ir jautė iš alkoholio tvaiko kambaryje. Ji pradėjo su A. S. aiškintis, kodėl jis, nepasitaręs su ja, iškraustė K.. A. S. jai nieko nesugebėjo atsakyti. Tada ji išgirdo, kad sūnus pradėjo verkti kitame kambaryje. Nuėjo pas sūnų į kambarį ir paėmė jį ant rankų, vaikščiojo koridoriumi. Kiek tiksliai kartų ėjo pas A. S. į kambarį pasikalbėti, neprisimena. Užėjus paskutinį kartą, ji, laikydama sūnų ant rankų, stovėjo kambario tarpduryje, o A. S., priėjęs prie durų, tyčia jomis ją stūmė. Nenorėdama, kad jis prispaustų jai ar vaikui kojas ir rankas, A. S. stumiama durimis, ji žengė atgal ir, neišlaikiusi pusiausvyros dėl antrame aukšte koridoriuje išmėtytų daiktų, su vaiku ant rankų pradėjo laiptais slysti žemyn nugara, o vaiką prispaudė sau prie krūtinės. Maždaug nuo pusės laiptų ji neišlaikė pusiausvyros ir trenkėsi su visu kūnu į pirmąjį aukštą. Vaikas su galva trenkėsi į medines grindis, esančias pirmame aukšte. Antrame aukšte nėra turėklų, kurie būtų galėję ją sulaikyti. A. S. puikiai matė ją kambaryje ir tyčia juos abu išstūmė durimis į koridorių, žinodamas kad laiptai yra prie pat durų ir kad prie laiptų dar nėra jokių turėklų. Ji gana garsiai sušuko ir A. S., išėjęs iš kambario, nusileido į pirmą aukštą bei paėmė vaiką ant rankų. Po kelių minučių jai į telefoną paskambino ar parašė kaimynas R., kuris paklausė, ar nereikia pagalbos, o ji jo paprašė iškviesti medikus, nes kartu su sūnumi nukrito nuo laiptų ir susižalojo. R. užsiminė, kad A. S. girtas ir negalės jų nuvežti iki ligoninės. Kadangi greitoji kažkur užtruko, A. S. pasakė, kad pats nuveš ją ir sūnų į ligoninę. Tada teko jam priminti, kad jis yra girtas ir su juo tikrai niekur nevažiuos. Jie trise išėjo iš namų, lauke stovėjo kaimynas R., kuris pasisiūlė pavežti ją ir vaiką iki ligoninės. R. juos nuvežė iki didesnės sankryžos, ten jau juos perėmė greitoji. Kartu su vaiku buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninę. Juos abu paguldė į ligoninę stebėjimui, nes vaikui reikėjo atlikti kelis tyrimus. Ją apžiūrėjo gydytoja, padarė jai dešinės rankos rentgeną ir kitą dieną, po visų vaiko tyrimų, juos abu išrašė namo. 2023 m. kovo 7 d. grįžo su vaiku namo ir pajuto, kad jai skauda nugarą, kairįjį šoną ir mentę, todėl 2023 m. kovo 10 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), ten jai papildomai atliko kairės pusės rentgeną nuo mentės iki šonkaulių, išrašė nuskausminamuosius. Yra tikra, kad (duomenys neskelbtini) klinikoje pasakė, jog ją neblaivus vyras pastūmė nuo laiptų. Tikrai negalėjo tyrėjai pasakyti, kad A. S. ją nustūmė netyčia. Jis galėjo nematyti, kad ji laiko jų sūnų ant rankų, bet kad ji yra už durų – jis tikrai matė ir suprato. Kodėl vyras taip pasielgė, nurodyti negali, bet mano, kad viena iš priežasčių yra besaikis alkoholio vartojimas. Dėl šio įvykio A. S. jos net neatsiprašė. Jeigu būtų galimybė, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir norėtų, kad jos vyrui visą bausmės laikotarpį būtų uždrausta vartoti alkoholį bei jis būtų įpareigotas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

2023 m. birželio 1 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip dukra K. pirmame aukšte pradėjo konfliktuoti su jos vyru A. S., po to išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Konfliktą išgirdo būdama antrame aukšte, migdydama vaiką, ir nusprendė eiti pasižiūrėti kas ten vyksta. Nusileidusi į pirmą aukštą, suprato, kad A. S. barasi su K., kuri sėdėjo prie stalo ir ruošėsi atsiskaitymams, o jis užsimanė valgyti prie to paties stalo. Pastebėjo, kad yra išversta lėkštė ir A. S. kalbėjo, kad savo namuose neturi vietos pavakarieniauti prie stalo. Ji gynė dukrą ir priminė A. S., kad jis užėmė dukros kambarį, dėl tos priežasties dukra K. D. neturi vietos ruoštis egzaminams. Ar ji pati, ar A. S. pasiūlė eiti kalbėtis į antrą aukštą, kad išsiaiškintų. Dukrai K. D. likus pirmame aukšte, ji kartu su A. S. nuėjo į antrą aukštą. Užlipę į antrą aukštą, jie abu garsiai diskutavo ir tikrai garsiai kalbėjosi. Jiems einant koridoriuje A. S. šaukdamas dėstė, kad K. D. tokių metų jau galėtų išsikraustyti iš buto, kad ji neturi teisės būti šiuo adresu. A. S. bešaukiant ant jos, jis ranka, kuria tiksliai, nespėjo suprasti, iš apačios trenkė jai į kairės pusės žandikaulio sritį, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą ir prisikando liežuvį. Kadangi labai garsiai aiškinosi santykius, tai sūnus prabudo ir pradėjo verkti. Ji nuėjo pas vaiką į kambarį, pradėjo jį raminti, o A. S. lyg niekur nieko nuėjo į savo kambarį. Įvykio metu A. S. buvo neblaivus, išgėręs maždaug 5 litrus alaus, vidutinio stiprumo. Ji su socialine darbuotoja J. K. yra susitarusios susiskambinti ar susirašyti esant konfliktinėms situacijoms namuose. Dar tą patį įvykio vakarą ji J. K. parašė pranešimą, kad A. S. girtas, namuose įvyko konfliktas. J. K. su ja susisiekė tik kitą dieną ir iškvietė policijos pareigūnus į namus, nes ji J. K. papasakojo, kad girtas vyras jai sudavė ranka į smakrą, jai skaudėjo, nes dėl to įsikando liežuvį. Kitą rytą po įvykio A. S. lyg niekur nieko išvažiavo iš namų ir negrįžo beveik 2,5 paros namo. 2023 m. birželio 4 d. A. S. jai paskambino ir pasakė, kad nenori taip toliau gyventi ir kad nori grįžti į šeimą ir kad taip neturėtų būti. Ji pasakė jam, kad jis gali grįžti su ta sąlyga, jeigu nustos vartoti alkoholį, o dukra grįš į savo kambarį, ir jie abu pradės kalbėtis apie savo problemas ir jų sprendimo būdus. Taip akivaizdžiai kaip gerdavo, jis nebegeria, kiekiai taip pat sumažėjo, tačiau vis dar pasitaiko atvejų. Dėl šio įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, šiuo metu jai gydytojų pagalba nereikalinga, į gydymo įstaigą dėl įvykio nesikreips, nes jau pirmadienį jokių žymių neliko, jai tik buvo sukeltas gana stiprus fizinis skausmas. Jai bekalbant A. ranka (nespėjo net suprasti kuria) jai vieną kartą iš apačios trenkė į smakrą ir ji stipriai įsikando į liežuvį.

Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 6 d., apie 19.00 val., būnant namuose išgirdo keistą bumbtelėjimą pas kaimynus, kurie gyvena šalia, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus išgirdo vaiko verksmą. Kaimynus pažįsta iš matymo, jie jam atrodo geri ir tvarkingi, niekada nėra girdėjęs jokio triukšmo ar muštynių jų bute. Jis parašė jiems abiems SMS pranešimą po šio garso ir paklausė, ar viskas gerai, ar reikia pagalbos. Kaimynė J. atrašė SMS, jog jis kviestų greitąją, ką jis ir padarė. Jis tada užėjo pas kaimynus į butą, pamatė, jog tiek J., tiek jos vyras A. bei jų apie (duomenys neskelbtini) kūdikis jau buvo apsirengę, ėjo į lauką laukti greitosios. Kadangi greitoji pagalba vyko gan ilgai, pats pasisiūlė juos pavežti iki ligoninės. Jie savo automobiliu pavažiavo apie kilometrą ir laukė greitosios pagalbos, tada privažiavo greitosios pagalbos automobilis ir J. su vaiku GMP paėmė į savo automobilį. A. buvo likęs namie. Kol važiavo automobiliu, J. paaiškino, jog su vaikučiu nukrito nuo laiptų. J. buvo sutrikusi, vaikas kartais verkė, kartais ne.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 2226/2023 (01) nurodyta, kad J. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairės mentės srityje, dešinės alkūnės poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, kurie padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra panašus, todėl jie galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, bei pagal savo poveikį ir lokalizaciją, galėjo susidaryti nukitus nuo laiptų. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2023 m. kovo 6 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 2225/2023 (01) nurodyta, kad B. L. S. konstatuota poodinė kraujosruva kaktos srityje, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kurie padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų padaryti neužilgo vienas po kito, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, bei pagal savo poveikį ir lokalizaciją, galėjo susidaryti nukitus nuo laiptų. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2023 m. kovo 6 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

2023 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Žiūrint nuo įėjimo į butą durų, dešinėje pusėje yra rudos spalvos durys, kurios apžiūros metu buvo užrakintos. Toliau matyti laiptai, kurie veda į antrąjį namo aukštą. Užlipus į antrą aukštą, tiesiai matyti rudos spalvos durys, vedančios į miegamąjį. Antro aukšto dešinėje pusėje matyti rudos spalvos durys, šalia jų yra kitos, rudos spalvos durys. Laiptai yra be turėklų. Apžiūrint įvykio vietą objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nėra. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

Liudytoja K. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, ir ji sutinka duoti parodymus. Kartu su mama J. S., savo jaunesniuoju broliu B. ir mamos vyru A. S. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 1 d. visi buvo namuose. Ji sėdėjo virtuvėje ir prie stalo ruošėsi kursiniam darbui. Stalas virtuvėje yra labai mažas, ten telpa tik nešiojamas kompiuteris ir kelios knygos. A. darėsi valgyti. Pasigaminęs maistą, jis atėjo prie stalo ir pradėjo stumdyti jos daiktus. A. ji paklausė „Ką čia reiškia?“. Jam besistumdant, ji pradėjo rėkti ant A., klausė, kodėl jis stumdo. A. pradėjo šaukti, kad negali savo namuose pavalgyti, reiškė pretenzijas, nors butas nuosavybės teise priklauso jos mamai. Į jų barnį iš antro aukšto atėjo mama. A. pradėjo ir jai priekaištauti, keikėsi. Mama paklausė, kodėl jis kabinėjasi prie jos, o A. toliau rėkė, kad negali ramiai pavalgyti. Mama pradėjo lipti laiptais į antrą aukštą, A. ėjo link jos. Lipdami laiptais jie toliau barėsi, po to staiga nutilo. Kas tarp mamos ir A. atsitiko antrame aukšte, ji nematė. Po kelių minučių mama nusileido į apačią ir paklausė jos, ką jai dabar daryti, nes būnant viršuje A. jai trenkė vieną kartą į apatinį žandikaulį, dėl ko ji įsikando liežuvį. Jos svarstė ką daryti, ar skambinti į policiją, ar rašyti psichologei iš (duomenys neskelbtini). Ji iš mamos telefono soc. darbuotojai išsiuntė žinutę. Kadangi jau buvo vėlu, tai su mama susisiekta buvo kitą dieną. Kai jos pačios nebuvo namuose, atvažiavo policijos pareigūnai ir mamą apklausė. 2023 vasario ar kovo mėnesį namuose pas juos lankėsi policijos pareigūnai, nes A. nustūmė mamą nuo laiptų. Ji šio įvykio nematė, nes nebuvo namie. Vėlų vakarą jai paskambino mama ir pasakė, kad ji su B. yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Mama paprašė jos surinkti jai būtiniausius daiktus ir atvežti į ligoninę. Kai atvažiavo pas mamą, ši jai pasakė, kad paslydo ir kartu su B. nukrito nuo laiptų. Po to mama jau kitaip papasakojo, t.y. kad ji buvo antrame aukšte, laikė B. ant rankų, jie grumėsi tarpduryje ir A., įsirėmęs į duris, mamą kartu su broliu ant rankų nustūmė nuo laiptų. Kai grįžo namo, pamatė, kad antrame aukšte visos grindys nuklotos jos daiktais. Kaip pasakojo mama, A. iš jos kambario visus jos daiktus buvo sumetęs į pirmą aukštą, tiesiog jis spėjo iki policijos atvykimo juos sunešti atgal į antrą aukštą. Ligoninėje mama su B. prabuvo visą naktį, o kitą dieną, atlikus visus tyrimus, juos abu išrašė. Po šio įvykio pas mamą buvo didelė mėlynė ant kairės rankos, ji skundėsi nugaros skausmais. Kiek žino, mama rašė pareiškimą ir buvo apklausta, nes policija lankėsi pas ją ligoninėje ir dar važiavo pas juos į namus ieškoti A.. Šiuo metu jis ramiai sau gyvena jų namuose. Po paskutinio konflikto A. buvo dingęs dviem paroms, nakvojo pas draugus sodyboje.

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio 2 d. patruliavo kartu su Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėju A. B.. Į darbo pabaigą gavo iškvietimą, kad pranešėja yra socialinė darbuotoja, šeimai yra taikoma atvejo vadyba, nes tai ne pirmas toks kartas, kai vyksta smurtas. Teigia, kad GMP nereikia, yra vienas vaikas iki metų. Vyras šiuo metu darbe, pati pranešėja ne vietoje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji J. S., kuri nurodė, kad 2023 m. birželio 1 d. žodinio konflikto metu vyras A. S. tyčia vieną kartą trenkė ranka jai į kairę apatinio žandikaulio pusę, dėl ko J. S. teigė pajutusi fizinį skausmą ir prisikando liežuvį. Sutuoktinių konflikto metu namuose buvo nukentėjusiosios pilnametė dukra K. D., kuri girdėjo konfliktą, tačiau fizinio smurto fakto nematė. Jokių akivaizdžių sužalojimų pas J. S. nesimatė, nei kraujosruvų, nei patinimų, tačiau tyrėjas A. B. nufotografavo jos liežuvį ir nuotraukas įkėlė į policijos registruojamųjų įvykių registrą (PRĮR). Pasiūlius iškviesti medikus, J. S. atsisakė. Įvykio vietoje ji papasakojo, kad iš vakaro tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas dėl pilnametės dukros mokymosi svetainėje. J. S. lipant namuose link antro aukšto, ją pasigavo vyras ir vieną kartą trenkė jai ranka į veido sritį. Nukentėjusioji labai dėl to pasimetė, greitosios ir policijos iš karto po įvykio nekvietė, tik apie tai pranešė socialinei darbuotojai. Daugiau konflikto detalių nukentėjusioji neminėjo. Įvykio vietoje buvo užpildyti procesiniai dokumentai, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas nebuvo, nes pasak nukentėjusiosios jis tuo metu buvo darbe kitame Vilniaus miesto gale.

2023 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių daiktų turinčių reikšmės įvykiui, ar pėdsakų, tinkančių identifikavimui, neaptikta.

2023 m. birželio 19 d. gautame (duomenys neskelbtini) pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2023 m. kovo 7 d. buvo gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini), J. S. su savo vaiku B. L. S. nukrito nuo laiptų antrame aukšte. Pasak J. S., neblaivus vaiko tėvas A. S. pastūmė antrame aukšte esančias duris ir taip nustūmė mamą J. S., laikančią kūdikį ant rankų. 2023 m. birželio 2 d. J. S. telefonu informavo socialinę darbuotoją J. K., kad 2023 m. birželio 1 d. vakare įvyko žodinis konfliktas su sutuoktiniu A. S., kurio metu moteris iš savo sutuoktinio patyrė smurtą. Moters teigimu, vyras tuo metu buvo galimai neblaivus. Socialinė darbuotoja J. K. iškvietė policijos pareigūnus įvykiui šeimoje fiksuoti ir suteikti pagalbą J. S..

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini). Su J. ir A. S. šeima ji bendrauja nuo 2023 metų kovo mėnesio. Dar 2023 m. kovo mėnesį su šia šeima pradėjo dirbti, nes iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. kovo 6 d., (duomenys neskelbtini), J. S. nukrito nuo laiptų antrame aukšte. Pasak J. S., ją nuo laiptų nustūmė neblaivus A. S.. Kiek jai pačiai teko apie tai kalbėtis su J. S., ši jai papasakojo, kad su A. S. jie buvo tada susipykę dėl šio girtavimo ir dar dėl kažkokių buitinių dalykų. J. S. stovint antrame aukšte, A. S., tyčia stumdamas kambario duris, ją kartu su mažamečiu sūnumi B. L. S. nustūmė nuo laiptų. Dėl šio įvykio jie su vaiku buvo ligoninėje, kalbėjo su policijos pareigūnais. A. S. yra nelabai kalbus ir linkęs negrįžti prie praeities įvykių ir apie juos kalbėti, todėl jo versijos dėl žmonos ir vaiko nustūmimo nuo laiptų ji taip ir neišgirdo.

2023 m. birželio 1 d., 22.07 val. J. S. jai parašė trumpąją žinutę: „Turime konfliktą namuose, A. girtas“. J. S. žinutę pamatė tik 2023 m. birželio 2 d. iš ryto. Tada iš karto paskambino J. S., tačiau ši nepakėlė ragelio. Po to telefonu kalbėjo su A. S., kuris užsiminė, kad konfliktas įvyko dėl suaugusios dukros K., tačiau apie jokį smurtą A. S. nepasakojo. Kai jai pavyko prisiskambinti J. S., išgirdo, kad ši susijaudinusi, apsiverkusi ir išsigandusi. J. S. pasakė, kad vakare buvo konfliktas, kurio metu A. S. girtas prieš ją smurtavo, trenkė jai ranka į žandikaulį, po smūgio jai labai skaudėjo. Ji J. S. po įvykio savaitgalį nematė, nes darbo reikalais buvo išvykusi iš Vilniaus. Išklausiusi J. S. telefonu bei pasitarusi su atvejo vadybininke, nusprendė iškviesti policiją į jų namus. Jau vakare jai J. S. rašė, kad A. S. išvažiavo ryte ir ją informavo, kad išvažiavo pas draugus, dėl to atvažiavus policijos pareigūnams jo namuose nebuvo. Pas J. S. į namus nuvyko pirmadienį (t.y. 2023 m. birželio 5 d.). J. S. jai papasakojo, kad jie pirmą kartą ramiai pasikalbėjo ir ji tikisi, kad viskas bus gerai.

2023 m. birželio 9 d. garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokole užfiksuotas ir aprašytas socialinės darbuotojos J. K. (toliau – Pranešėja) pokalbis su Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatore dėl įvykio užfiksavimo. Atidarius laikmeną pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2023-06-02 12_57_00)“ girdisi pokalbis, kurio metu Pranešėja nurodo, jog yra socialinė darbuotoja ir nori iškviesti policiją moteriai, kuri vakar patyrė smurtą, bet dabar yra labai sudėtingoje psichologinėje būsenoje. Jai reikalinga policijos pagalba. Pranešėja nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad moteris yra su kūdikiu namuose, todėl nieko negali padaryti, vyras grįš vakare ir gali vėl būti smurtas. Patikslina, kad vyras prieš moterį smurtavo vakar, tačiau ši nesusiorientavo ir neiškvietė policijos, dabar sakė, kad yra sumušta. Moters, patyrusios smurtą, vardas – J. S.. Minėtoje šeimoje smurtas vyksta nebe pirmą kartą. Toliau pokalbyje aiškinamasi aplinkybės, neturinčios reikšmės bylai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, ir tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d., namuose, žodinio konflikto su žmona J. S. metu, jai užėjus į antro aukšto miegamąjį, kuriame jis buvo, jis norėjo uždaryti duris ir tomis durimis pastūmė J. S.. Paties J. S. kritimo fakto jis nematė, tik girdėjo, po J. S. riksmo išėjo iš kambario ir pamatė ją pirmame aukšte gulinčią ant nugaros su vaiku glėbyje. 2023 m. birželio 1 d., namuose, taip pat kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir žmonos, jis sudavė J. S. ranka vieną kartą, neprisimena kur, tačiau galimai į galvos ar veido sritį. Tai, kad A. S. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną J. S. ir mažametį sūnų B. L. S., bei kad tokiais veiksmais 2023 m. kovo 6 d. nežymiai sutrikdė J. S. ir B. L. S. sveikatą, o 2023 m. birželio 1 d. sukėlė J. S. fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. S. bei liudytojų R. G., K. D., D. K. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, garso įrašo apžiūros protokolas, šeimos pagalbos centro pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. 2023 m. kovo 6 d., apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pastūmė kambario tarpduryje stovinčią sutuoktinę J. S., tuo metu ant rankų laikiusią mažametį sūnų B. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje J. S. kartu su mažamečiu B. L. S. ant rankų nukrito nuo laiptų, tokiu būdu padarydamas J. S. poodinę kraujosruvą kairės mentės srityje, dešinės alkūnės poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios J. S. sveikatą bei B. L. S. padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo B. L. S. sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl sutuoktinės J. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir 140 straipsnio 3 dalį (dėl mažamečio sūnaus B. L. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo).

Taip pat A. S., 2023 m. birželio 1 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo šeimos nariui – sutuoktinei J. S. tyčia vieną kartą ranka sudavė į smakrą, dėl ko ji stipriai įsikando liežuvį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji J. S. 2023 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, 2023 m. rugsėjo 3 d. el. paštu nukentėjusioji nurodė sutinkanti su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl 419,19 Eur turtinės žalos, tačiau gauti duomenys, kad ši žala buvo atlyginta, 2023 m. rugpjūčio mėn. raštu Vilniaus teritorinė ligonių kasa nurodė, kad šio civilinio ieškinio atsisako, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdyti iš viso trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, du iš jų padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš šeimos narius, pagal asmenų parodymus kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nors jo neblaivumas nebuvo patikrintas), į A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis, šiuo metu nedirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui, skirtinam už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi šių bausmių dydžiai yra proporcingas kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, bausmes, paskirtas už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (2023 m. kovo 6 d. veikos), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinant tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su bausme, paskirta už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2023 m. birželio 1 d. veika), ir paskiriant A. S. subendrintą arešto bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti vieneriems metams, paskiriant A. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant kad A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. S.: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. kovo 6 d. nežymus sveikatos sutrikdymas J. S.), ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. kovo 6 d. nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui B. L. S.), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 1 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (2023 m. kovo 6 d. veikos), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinant tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei 60 parų arešto bausmei apimant švelnesnę 40 parų bausmę, ir šią subendrintą 60 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 50 parų bausme, paskirta už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2023 m. birželio 1 d. veika), ir paskirti A. S. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. S. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant A. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant kad A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. S.:

1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.