- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2-4530-614/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02388-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Z. P.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, vertėjaujant N. R., dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovui advokatui D. B., atsakovui Z. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Z. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo Z. P. priešieškinį ieškovei J. J. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2012-05-18 buvo gautas kreditorės J. J. pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš skolininko Z. P., kuris, pašalinus trūkumus buvo priimtas, 2012-06-13 teismas priėmė teismo įsakymą skolą išieškoti. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas pranešė kreditorei apie jos teisę pateikti ieškinį, gavęs ir priėmęs ieškinį 2012-07-27 d. nutartimi teismo įsakymą panaikino (b.l. 19, 22, 24, 46).
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovė J. J. prašė priteisti iš atsakovo Z. P. 15.187 Lt skolos ir procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 27-28) Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2007-10-05 sudarė su AB Swedbank kredito sutartį buto pirkimui, tais pačiais metais sudarė keletą lizingo sutarčių baldams, buities technikai įsigyti. Kartais atsakovas neturėdavo pinigų, tad jam pinigus paskolindavo ji. Tai įrodo kvitai, kuriuose ieškovė nurodyta kaip mokėtoja, o atsakovas – pinigų gavėjas. Nuo 2010 m. atsakovo nurodymu už jo paskolą ieškovė nurodė pradėjusi mokėti tiesiogiai bankui. Butas priklauso atsakovui, todėl paskolintą sumą atsakovas turi grąžinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas Z. P. nesutiko su ieškovės reikalavimu, nurodė, kad paskolos sutarties su ieškove nėra sudaręs, pinigų iš jos nesiskolino. Ieškovė nedirbo, todėl ir negalėjo pinigų paskolinti. Atsakovas neigė, kad jo turtinė padėtis buvo sunki, nurodė, kad jis dirbo, gaudavo nuo 2000 Lt iki 4000 Lt darbo užmokestį, todėl turėjo pakankamai lėšų mokėti įmokas bankui (b.l. 51-51).
2012-12-03 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas Z. P. pareiškė byloje priešieškinį ieškovei J. J. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš jos 10.630,21 Lt skolą. Nurodė, kad jis pilnai apmokėjo už buitinę techniką – skalbimo mašiną (1.068 Lt vertės) ir sekciją (1.068,06 Lt vertės), kurie yra pas atsakovę. Be to kartu gyvendami jie paėmė du kreditus 1.756,44 Lt sumą ir 2.064,83 Lt sumą, todėl puse sumos iš ieškovės turi būti priteista atsakovui: t.y. prašė priteisti visa sumą už skalbimo mašiną ir už sekciją bei puse kreditų sumos. Nurodė, kad ieškovė su dviem vaikais iš skirtingų santuokų iki šiol gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, jokių mokesčių už butą nemoka, o sąskaitos teikiamos atsakovui. Už šilumos energiją neapmokėta 4.623,37 Lt suma, UAB „Naujininkų ūkis“ 2012-04-02 dienai nepamokėta 1.474,43 Lt skola už namo priežiūrą, eksploataciją bendrų patalpų apšvietimą, valymą šiukšlių išvežimą bei administracines išlaidas, už bute suvartotą elektros energiją AB „Lesto“ naudai iš atsakovo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-12-15 įsakymu priteista 485,71 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Šias sumas atsakovas prašo iš ieškovės priteisti (b.l. 98-99).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė J. J. nurodė, kad ji sutinka atiduoti atsakovui skalbimo mašiną, pripažino, kad už ją mokėjo atsakovas. Nurodė, kad už baldų sekciją „Capri III“ atsakovas įmokėjo tik 284,70 Lt pradinį įnašą, šią sumą ieškovė sutinka atsakovui sumokėti. Likusią sumą už baldus 783,36 Lt (su palūkanom) 2008 vasario mėn. sumokėjo pati ieškovė, kai gavo piniginę dovaną gimtadieniui. Ieškovė nesutinka atlyginti puse vartojamųjų kreditų sumos, atsakovas neįrodė, kad jo paimti pinigai buvo panaudoti ieškovei ar jų vaiko naudai. Vieną paskolą atsakovas paėmė dar 2005 m., kai jie kartu negyveno. Santuokos šalys nėra sudariusios, todėl už asmeniškai prisiimtą vartojimo kreditą turi atsakyti kiekviena šalis asmeniškai. Dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo ieškovė sutinka iš dalies – sutinka sumokėti už komunalinius mokesčius nuo 2011 m vasario, kai atsakovas išėjo ir ji viena atsakovo bute gyveno su vaikais (b.l. 126-127).
Teismo posėdyje ieškovė J. J. ir ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame ir atsiliepime nurodytais motyvais, priešieškinį tenkinti dalyje. Nurodė, kad su atsakovu kartu pradėjo gyventi 2006 m. gruodžio mėn. nuomojamame bute. Vėliau atsakovas paėmė paskolą ir įsigijo butą. Iš pradžių įmokas bankui mokėjo jis, bet sumažėjus atlyginimui pinigų pradėjo trūkti, vėliau atsakovo darbdavys bankrutavo. Atsakovas važiavo dirbti į Baltarusiją, vėliau į Vokietiją, tačiau neuždirbo. Dėl skolų pradėjo skambinti iš banko. Bijodama prarasti gyvenamą vietą ji skolinosi pinigus iš savo tėvų ir mokėjo įmokas bankui už atsakovą (bankas pats nurašydavo pinigus iš jos sąskaitos į atsakovo sąskaitą), o kai atsakovo sąskaitas areštavo antstoliai, ji mokėjo tiesiai bankui. Tėvai jai davė apie 15.187 Lt. Vėliau atsakovas paliko šeimą, nuo 2011 m. vasario mėn. jie gyvena atskirai, nuo tada už paskolą moka pats atsakovas. Ieškovė nurodė, kad teisme vyksta kiti teisminiai ginčai dėl dukros tėvystės, kurioje atsakovas jau pripažino savo tėvystę, taikos sutartimi susitarta dėl atsakovo mokamo išlaikymo dukrai. Kita byla yra pagal jos ieškinį dėl teisės gyventi atsakovui priklausančiame bute iki dukters pilnametystės ir pagal atsakovo reikalavimą juos iškeldinti, ši byla neišnagrinėta. Kadangi tarp jų kilo ginčas, pradėjus gyventi atskirai ji nusprendė nemokėti nei įmokų už butą, nei kitų atsakovo skolų, kadangi atsakovas neteikė vaikui išlaikymo. Atsakovo paimti vartojimo kreditai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, 2005 m. jie net nebuvo pažįstami (susipažino arba 2005 m pabaigoje, arba 2006 m. pradžioje). Ieškovė pripažino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jie su atsakovu kartu nueidavo nuimti pinigų iš jo sąskaitos. Nurodė, kad tai buvo tik kol atsakovas dirbo - 2007 – 2008 metais. Jo uždirbtus pinigus naudojo šeimos poreikiams ir paskolai už butą mokėti, atsakovo kortelė būdavo namie, ji turėjo kodus. Po to atsakovo atlyginimas pradėjo mažėti, įmonė bankrutavo. Be to išsimokėtinai buvo pirkti langai, telefonas, skalbimo mašina, pinigų trūko. Skola už komunalines paslaugas susidarė dėl to, kad atsakovas nemokėjo mokesčių, neišlaikė ir vaiko (b.l. 135, 140-142).
Atsakovas Z. P. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad su ieškove susipažino 2005 – 2006 metais, kartu pradėjo gyventi 2006 – 2007 metais, paskui jis paėmė paskolą, nusipirko butą. 2011 m. vasario vidurį išsikraustė. Ieškovė negalėjo mokėti paskolos įmokų, nes ji nedirbo. Atsakovas nurodė, kad jo atlyginimas buvo geras ir pinigų užteko. Atlyginimas buvo pervedamas į Ūkio banko sąskaitą, jis sumažėjo prieš 3 m. Langams jis paėmė apie 1.300 Lt paskolą, ją padėjo grąžinti mama. Išsimokėtinai buvo pirktas ir telefonas. Būdavo, kad ieškovę paimdavo kortelę ir nusiimdavo pinigus nuo jo sąskaitos, taip buvo iki jo atlyginimo sumažinimo, po to ieškovė kortele nesinaudojo. Banke paaiškino, kad nesvarbu kuris moka pinigus, todėl jis nematė skirtumo – ar įmokas moka jis ar ji, nes gyveno kartu, buvo šeima, ieškove pasitikėjo. Jis dirbo, o ji turėjo daugiau laiko, kartais abu vykdavo į banką ir įnešdavo pinigus (b.l. 136, 142-144, 154).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178 str.).
Priešieškinis tenkintinas iš dalies (CPK 178 str.).
Byloje pateiktais šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas Z. P. susipažino 2005 – 2006 m, 2006 m. pradžioje pradėjo gyventi kartu nuomotame bute. 2007-10-05 d. atsakovas sudarė kredito sutartį Nr.07-111645-FA su AB banku „Hansabankas“, dabar – „Swedbank“ AB, pagal kurią gavo kreditą buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio Rodūnios g. 26-310, Vilniuje pirkimui (b.l. 29-33). Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad butas nupirktas ir įregistruotas asmenine atsakovo nuosavybės teise, tai patvirtina Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 116). Šalys dėl buto nuosavybės ginčo nekelia. 2007 m. ieškovei ir atsakovui gimė dukra Evita. Nors atsakovas ginčijo tėvystę teisme, nagrinėjant bylą tėvystę pripažino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį tarp dėl atsakovo mokamo išlaikymo dukrai Evitai, gim. 2007 m. (LITEKO, civilinė byla Nr.2-3961-868/2013).
Ieškovė nurodė, kad jiems gyvenant kartu ir sumažėjus atsakovo atlyginimui ji mokėjo už atsakovą įmokas bankui už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovė pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, jog nuo 2007-11-07 iki 2009-12-03 ji sumokėjo į atsakovo sąskaitą 10.187,71 Lt, mokėjimo dokumentuose mokėtoju nurodyta ieškovė, gavėju – atsakovas, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas, pervedimas. Nuo 2009-05-22 iki 2010-11-29 ieškovė mokėjimus atliko tiesiai bankui ir iš viso bankui sumokėjo 3.855,82 Lt, mokėjimo dokumentuose mokėtoju nurodyta ieškovė, mokėjimo paskirtis – už Z. P., paskolai, už kreditą, būsto paskolai. Ieškovė taip pat pateikė mokėjimo dokumentus nuo 2009-06-30 iki 2010-05-26, iš kurių matyti, jog ieškovė už atsakovą sumokėjo jo būsto paskolų draudimo ir gyvybės draudimo 274 Lt įmokų, o 2010-04-02 sumokėjo 100 Lt atsakovo skolą kreditoriui UAB „Gelvora“ (b.l. b.l. 37-45). Ieškovės pateikti 2008-03-27 mokėjimas 770,33 Lt sumai (mokėjimo nurodymas Nr.1) ir 2009-07-27 mokėjimas 165 Lt sumai (pareiškimas gryniesiems pinigams įmokėti Nr.924811) (b.l. 40`, 134), kuriuose tiek mokėtoju, tiek gavėju nurodyta ieškovė, atskirai nepaskaitomi, kadangi mokėjimo laikas ir sumos atitinka 2008-03-27 ir 2009-07-27 ieškovės mokėjimus į atsakovo sąskaitą, iš kurios bankas paskolos įmokas nusirašė (b.l. 38, 40`). Šias sumas ieškovė prašo iš atsakovo jai priteisti.
Kartu gyvendami ieškovė ir atsakovas išsimokėtinai pirko sekciją Capri III, už 1.068,06 Lt. Šalys nurodė, kad 2008-01-04 sudarant baldų pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas sumokėjo 284,70 Lt avansą, likusi suma išdėstyta dalimis iki 2008-12-22 (b.l. 128-129, 130). Iškovė nurodė, kad likusią sumą už sekciją apmokėjo ji, jos tėvų dovanotais pinigais. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo.
2007-02-24 šalys išsimokėtinai pirmo skalbimo mašiną už 999 Lt ir 68,94 Lt sutarties sudarymo mokestį, kurie buvo išdėstyti mokėti dalimis iki 2008-02-24 (b.l. 100-101). Atsakovas nurodė, kad už skalbimo mašimą mokėjo jis. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo.
Baldams ir skalbimo mašinai įsigyti Vartojimo kredito sutartį su UAB „General Finansing“ ir išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė atsakovas Z. P.. Kreditai yra grąžinti.
Šalys paaiškino, kad minėti daiktai yra atsakovo bute, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, ieškovė jais naudojasi (skalbimo mašina nesinaudoja, nes atsakovas ją atjungė ir išnešė nutekėjimo „žarną“).
Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, jog su UAB „Snoro lizingas“ jis buvo sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis - 2005-09-17 sutartį Nr.VJC5091715P dėl 1.756,44 Lt paskolos ir 2007-07-14 sutartį dėl 2.064,83 Lt paskolos, kurios grąžintos (pažyma apie įvykdymą, b.l. 103). Kokiu tikslu šie kreditai paimti ir kaip pinigai panaudoti atsakovas nenurodė, tiksliai neprisiminė, gal būt pirko langus, kuriuos keitė bute, pirko sau telefoną.
Šalys nurodė, kad 2011 m. vasario mėnesį atsakovas išsikraustė, šalių bendras gyvenimas nutrūko. Ieškovė J. J. liko gyventi atsakovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė nurodė, kad ir šiuo metu atsakovo bute gyvena su vaikais – jų dukra Evita ir savo dukra iš pirmos santuokos.
Tarp šalių tebevyksta ginčas teisme dėl ieškovės teisės gyventi atsakovo bute su jų dukra iki vaiko pilnametystės (pagal ieškovės reikalavimą) ir dėl iškeldinimo (pagal atsakovo reikalavimą) (LITEKO, bylos Nr. 2-4225-391/2013).
Santuokos šalys nebuvo sudariusios.
Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokie kasacinio teismo išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Sprendžiant šalių ginčą, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Pažymėtina ir tai, kad sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą.
Šalių santuoka nebuvo sudaryta, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, šalys savo tarpusavio santykius laikė artimais, kūrė šeimą, jiems gimė dukra, neįregistravę santuokos jie kartu išgyveno 5 metus. Šios nustatytos aplinkybės reiškia, kad gyvenant kartu tarp šalių susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Toks šalių tarpusavio santykių pobūdis reikšmingas šalių turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrą turtą.
Taigi, teismas sprendžia dėl kiekvieno šalių įgyto turto (objekto) analizuodamas šalių poziciją, paaiškinimus ir pateiktus į bylą įrodymus, atsižvelgdamas į tai, ar sugyventiniai bendro gyvenimo metu turtą susitarė įgyti asmenine vieno iš sugyventinių ar bendrąją daline nuosavybės teise.
Kaip jau minėta, butą, esantį Rodūnios kelias 26-309, Vilniuje, atsakovas įgijo pasinaudojęs banko suteikta paskola, butas registruotas asmenine atsakovo nuosavybės teise (b.l. 116), ieškovė atsakovo asmeninės nuosavybės teisės byloje neginčijo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo paskolos sudarymo momento iki šalių bendro gyvenimo pabaigos, įmokos bankui dažniausia buvo atliekamos ieškovės vardu. Tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina fakto, kad įmokos buvo atliktos išimtinai iš ieškovės lėšų. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nedirbo, savarankiškų pajamų neturėjo. Jo atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą, kurios kortelė ir kodai buvo namuose ir ieškovė jais naudojosi, dažnai jie abu eidavo išgryninti pinigus, po to ieškovė įnešdavo juos bankui, nes ji turėjo daugiau laiko, buvo namuose. Ieškovė pripažino šią aplinkybę, tačiau nurodė, kad tai tęsėsi iki atsakovo atlyginimo sumažėjimo, po to jai pinigus skolino tėvai.
Iš atsakovo pateikto jo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovo darbo užmokestis nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio nebuvo sumažėjęs, į atsakovo sąskaitą buvo pervedamas nuo 1363 Lt iki 4.194 Lt sumos, 2009 m. sausio 9 d. atsakovui pervesta 1.777 Lt suma. Atsakovo darbo užmokestis sumažėjo nuo 2009 m. vasario mėnesio, į sąskaitą buvo pervedama tik po 500 Lt ar visai nepervedama (b.l. 53-79). Liudytojais teisme apklausti ieškovės tėvai J. O. ir J. O. paliudijo, kad atsakovui praradus darbą, jie nuolat duodavo dukrai pinigų, tačiau kokią sumą davė ar skolino nurodyti negalėjo. Liudytojas nurodė, kad pinigus ieškovei perduodavo jo žmona (ieškovės motina), liudytoja nurodė, kad duodavo po 500 – 600 Lt, paskutinį kartą davė 1.500 Lt (b.l. 149, 153-154). Liudytoja apklausta atsakovo motina T. P. šiuo atveju reikšmingų aplinkybių nenurodė (b.l. 151, 154).
Teismas pripažįsta ieškovės teisę atgauti jos sumokėtas lėšas už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau pažymi, kad ieškovė savo indėlį turi įrodyti (CPK 178 str.). Kadangi ieškovė pripažino, jog ginčo mokėjimus nuo atsakovo kredito sutarties sudarymo momento ji atliko pati ar kartu su atsakovu paimdama atsakovo darbo užmokestį ir šiuos pinigus sugyventinai naudojo visoms jiems kartu gyvenant kylančioms reikmėms, pripažinti, jog šie mokėjimai iki atsakovo darbo užmokesčio sumažėjimo / praradimo (iki 2009 m. sausio mėn.) buvo atlikti ieškovės sąskaita nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų iš kokių asmeninių finansinių šaltinių ji minimu laikotarpiu mokėjimus galėjo atlikti, o liudytojų parodymai nebuvo konkretūs. Vertindamas visų bylos įrodymų visetą, šalių paaiškinimus ir jų motyvus, atitiktį logikos dėsniams bei liudytojų parodymus, jog pinigų pradėjo trūkti atsakovo darbo užmokesčiui sumažėjus ir ieškovės tėvai skolino jai pinigus, kad šeima neprarastų būsto, teismas tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuo 2009-09-02 ieškovės atsakovui atlikti mokėjimai yra iš jos asmeninių lėšų, kurias ji gavo iš savo tėvų. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iki 2009-09-02 ieškovės mokėjimo (į atsakovo sąskaitą) prieš tai mokėjimas buvo atliktas tik 2008-09-02, o tuo metu atsakovo atlyginimas dar nebuvo sumažėjęs (siekė nuo 2.821 Lt iki 4.194 Lt). Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad nuo 2009-09-02 ji iš savo lėšų sumokėjo už atsakovo prievoles bankui ir draudimui pagal būsto kredito ir draudimo sutartis 5.493,82 Lt sumą (1.264 Lt į atsakovo sąskaitą, 3.855,82 Lt į banko sąskaitą, iš kurios nurašytos kredito įmokos, 274 Lt draudimo įmokų ir 100 Lt asmeninę atsakovo skolą UAB „Gelvora“) (b.l. 29-33, 37-45) ir turi teisę reikalauti šios sumos grąžinimo iš atsakovo. Remiantis tuo, kad išdėstyta, ieškinys tenkintinas 5.493,82 Lt sumoje, likusioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Teismui pripažinus atsakovo prievolę grąžinti ieškovei 5.493,82 Lt sumą, pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Negrąžinęs minėtos sumos atsakovas prievolę pažeidė. CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitas šalių įgytas turtas – sekcija, skalbimo mašina buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas, todėl yra pagrindas pripažinti jį bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Šalims nutraukus bendrą gyvenimą ginčas spręstinas LR CK ketvirtosios knygos normomis, nustatančiomis bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais. Ginčo dėl turto vertės tarp šalių nekilo. Nors šalys turto padalijimo klausimo šioje byloje nekėlė, ieškovė nurodė, kad ji pageidauja pasilikti sekciją, atsakovas sutinka. Atsakovas pageidauja atsiimti skalbimo mašiną, ieškovė pripažino, kad už ją mokėjo atsakovas ir grąžinti ją sutinka. Esant tokiai šalių valiai, ir aplinkybėms, kompensacija už skalbimo mašiną iš ieškovės atsakovui nepriteistina, iš ieškovės atsakovui priteistina 284,70 Lt avansu už sekciją sumokėta suma.
Spręsdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl pusės jo paimtų kreditų sumos priteisimo iš ieškovės, teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Kadangi 2005-09-17 kreditą Nr.VJC5091715P dėl 1.756,44 Lt paskolos atsakovas paėmė iki šalių apsigyvenimo kartu, neįrodė, kad pinigai ar jų dalis vėliau buvo panaudoti bendriems šalių ar jų dukros poreikiams, tenkinti atsakovo reikalavimo šioje dalyje nėra pagrindo, priešieškinis šioje dalyje atmestinas.
2007-07-14 2.064,83 Lt sumos kreditas Nr.VWZ7071407P atsakovo buvo paimtas šalims gyvenant kartu (b.l. 103), tačiau atsakovas neįrodė, kad panaudojo šias lėšas ieškovės ar bendriems šalių poreikiams tenkinti, todėl priešieškinis šioje dalyje taip pat atmestinas.
Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės skolą už komunalines paslaugas tenkintinas iš dalies. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, už atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto šilumą 2012-02-29 d. buvo 4.623,37 Lt skola (b.l. 104), UAB „Vilniaus energija“ mokėjimo pranešime nurodyta, kad už vasario mėnesį mokėtina suma buvo 306,50 Lt, iki vasario mėn. neapmokėtas likutis buvo 4.297,20 Lt. Už kitas paslaugas – administravimo išlaidas, šiukšlių išvežimą, bendrų patalpų eksploatavimą, priežiūrą, valymą 2012 m. vasario mėnesį mokėtina suma sudarė 1.474,43 Lt, iš UAB „Naujininkų ūkis“ apyvartos žiniaraščio matyti, kad nuo 2012-08-01 iki 2012-02-31 susidarė 414,20 Lt skola, iki 2011-08-01 buvo neapmokėtas 1.260,23 Lt skolos likutis. Iš atsakovo pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-12-15 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr.L2-7151-155/11 matyti, kad už bute suvartotą elektros energiją AB „Lesto“ naudai iš atsakovo priteista 485,71 Lt skola (b.l. 106). Per kokį laiko tarpą skola susidarė teismo įsakyme nėra nurodyta.
Ieškovė sutiko apmokėti atsakovui dalį skolos už komunalines paslaugas, susidariusias nuo to laiko, kai jie nutraukė bendrą gyvenimą ir paslaugomis naudojosi vien ieškovė su vaikais. Teismas pasiūlė abiem šalims (o atsakovui nustatė terminą) pateikti papildomus įrodymus apie susidariusių skolų detalizavimą mėnesiais (b.l. 144), tačiau nei ieškovė, nei atsakovas tokių įrodymų nepateikė, pastarajame teismo posėdyje teismo siūlymu pildyti bylos medžiagą atsisakė (b.l. 155). Esant tokioms aplinkybės, teismas priima ieškovės sutikimą dėl komunalinių paslaugų skolos apmokėjimo dalyje ir, remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), priteisia iš ieškovės tokią skolą atsakovui už komunalines paslaugas, atsižvelgdamas į šalių bendro gyvenimo laiką ir bendro gyvenimo nutraukimo momentą bei į jų abiejų pareigą užtikrinti savo dukrai gyvenamą vietą bei tinkamas gyvenimo sąlygas: 900 Lt už šildymą (pagal sąskaitą ieškovės su vaikais proporcingai pragyventų mėnesių skaičiui imant vidutinę mėnesio kainą apie 306 Lt ir atsižvelgiant į tai, kad šildymo sezonas truko apie 6 mėnesius bei į tai, kad tai, kad šildymo paslaugos teikiamos ne tik asmeniui bet ir turtui išsaugoti bei į abiejų tėvų – ieškovės ir atsakovo pareigą suteikti vaikui būstą, bei tai, kad ieškovė atsakovo bute gyvena su dukra iš kitos santuokos) ((6 mėn. x 300 Lt = 1.800 Lt) / 2 = 900 Lt); 714,20 Lt už kitas paslaugas (visą einamųjų mėnesių pagal apyvartos žiniaraštį priskaičiavimą 414,20 Lt (nuo 2011-08 iki 2011-02 mėn.) ir už 6 mėnesius vidutinę 50 Lt mėnesio sumą (50 Lt x 6 = 300 Lt + 414,20 Lt) bei visą atsakovo prašomą iš jo priteistą 485,71 Lt skolos sumą už elektrą (nes pagrįsta manyti, jog ši skola susidarė per trumpesnį nei atsakovė viena su vaikais gyvena atsakovo bute laikotarpį). Teismo įsakymu priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos, kadangi nėra nustatytos tiesioginės jos atsakomybės už prievolės nevykdymą tiekėjui, o atsakovas procesinėmis teisėmis įtraukti į procesą ieškovę nesinaudojo. Bendra už komunalines paslaugas iš ieškovės atsakovui priteistina suma sudaro 2.099,91 Lt.
Remiantis tuo, kad išdėstyta, iš ieškovės atsakovui pagal priešieškinį priteisiama 2.384,61 Lt suma (284,70 Lt + 2.099,91 Lt), likusioje dalyje priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Bylinėjimosi išlaidos: ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-18 d. sprendimu Nr.(1.7.)-S-2239-11 (b.l. 37-36), o paskirto advokato užmokestis pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas sudaro 1.080 Lt (b.l. 2, 147).
Atsakovas byloje žyminio mokesčio nemokėjo, teismo 2013-01-02 d. nutartimi 319 Lt žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 119-120), duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Byloje susidarė 47,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Teismui patenkinus ieškinį 36,17 proc., atmetus 63,83 proc., bei patenkinus priešieškinį 22,43 proc., atmetus 77,57 proc., pagal CPK 79 str., 80 str., 85 str., 88 str., 92 str., 93 str. 2 d., 96 str., proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo valstybei priteisiama 164,81 Lt žyminio mokesčio suma už patenkintą ieškinio dalį, 390,64 Lt suma už valstybės ieškovei paskirto advokato atstovavimą, 247,46 Lt atsakovui atidėto iki teismo sprendimo priėmimo žyminio mokesčio suma už atmestą priešieškinio reikalavimą ir 28,71 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso – 831,62 Lt. Iš ieškovės žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos minėto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės sprendimo pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5.493,82 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris litus 82 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-13) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės J. J. atsakovui Z. P. 2.384,61 Lt (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 61 ct).
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Išieškoti iš atsakovo Z. P. Lietuvos valstybei 440,98 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši valstybei išieškoma suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.
Išieškoti iš atsakovo Z. P. Lietuvos valstybei 390,64 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši valstybei išieškoma suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį nurodant už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.