Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB "Fabeta" ir AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančiam per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovo advokatas patikslintą ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

5. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Fabeta“ atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

6. Atsakovas AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiantis per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančiam per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ir draudėja D.V. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. PZULT Nr. 1959945), pagal kurią draudimo laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2016-07-30 buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 27) (1 t., b.l. 8).

8. 2016-04-23 ieškovo draustas turtas – butas Nr. 27 – buvo užlietas. Užliejimo priežastis – trūkęs bendro naudojimo karšto vandens vamzdis viršutiniame bute (duomenys neskelbtini). Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2016-04-25 pranešimas apie įvykį, 2016-04-27 turto apžiūros aktas, nuotraukos po užliejimo įvykio (1 t., b.l. 9, 12-13, 14-18), 2016-04-29 UAB „Fabeta“ statinio apžiūros aktas (1 t., b.l. 79).

9. Ieškovas 2016-04-23 įvykį pripažino draudiminiu ir 2016-05-19 draudėjai išmokėjo 563,18 EUR draudimo išmoką (1 t., b.l. 19, 20).

10. Daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovas UAB „Fabeta“.

11. 2016-09-19 ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl 563,18 EUR žalos atlyginimo (1 t., b.l. 21). Tačiau atsakovas žalos geruoju neatlygino.

12. Atsakovas UAB „Fabeta“ yra sudaręs su atsakovu AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančiu per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje (buvęs AAS „BTA Baltic Insurance Cpmpany“, atstovaujamas filialo Lietuvoje) bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria apdrausta UAB „Fabeta“ civilinė atsakomybė susijusi su jo veikla, draudimo laikotarpis nuo 2016-03-08 iki 2017-03-07 (1 t., b.l. 34-37).

13. Ieškovas (draudikas), atlyginęs nukentėjusiam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Fabeta“ - ginčo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratoriui ir jo civilinės atsakomybės draudikui AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančiam per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, motyvuodamas tuo, jog atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo administruojamo namo karšto vandens sistemų, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos, todėl privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą.

14. Pagal Civilinio kodekso 6.1015 str. nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad namą, esantį L. Giros g. 125, Vilniuje, administruoja atsakovas UAB „Fabeta“, kuris yra ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

16. Šiuo konkrečiu atveju patalpų užpylimas įvyko dėl to, kad trūko bendro naudojimo karšto vandens vamzdis viršutiniame bute L. Giros g. 125-31, Vilnius, ir to apsekoje buvo užpiltas apačioje esantis butas Nr. 27. Ginčo byloje dėl užpylimo priežasties ir žalos dydžio nekilo. Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2016-04-25 pranešimas apie įvykį, UAB „Fabeta“ 2016-04-29 statinio apžiūros aktas (1 t., b.l. 79), 2016-04-27 turto apžiūros aktas, nuotraukos po užliejimo įvykio (1 t., b.l. 9, 12-13, 14-18).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas UAB „Fabeta“ yra ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius ir yra atsakingas už jų priežiūrą, įskaitant inžinerinę įrangą. Byloje neginčijama, kad bute Nr. 31 trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, todėl būtent atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1-2 p., CK 4.82 str. 1 d. CK 4.83 str. 3 d.).

17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Fabeta“ neigia savo neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą, teigdamas, jog atsakovas atliko visas pareigas, o žala atsirado dėl butų savininkų nerūpestingumo, kai apie tai administratorius juos informavo, įrašė darbus į darbų planus ir pasiūlė patalpų savininkams priimti būtinus sprendimus dėl privalomųjų darbų atlikimo, tačiau tokių sprendimų savininkai nepriėmė.

18. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20. Atsakovas, kaip pastato administratorius, savo veikloje privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais administravimo veiklą, administratoriaus teises ir pareigas. Vienas iš tokių teisės aktų yra 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (pakeisti 2015-08-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831) (toliau – Nuostatai).

21. Draudiminio įvykio metu galiojusios Nuostatų redakcijos 3 p. nustatyta: pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatuose įtvirtinta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 p.); atlieka ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas (5 p.).

22. Administratorius, turi pareigą užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimą pagal paskirtį. Administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo nuolat stebėti namo, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninę būklę, atlikti apžiūras ir tyrinėjimus. Administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Tokias administratoriaus pareigas nustato Statybos techninio reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (7, 9 punktai).

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas faktą, jog namo šalto ir karšto vandens bendro naudojimo stovai vietomis surūdiję, vietomis uždėtos apkabos, dalinai susidėvėjusi uždaromoji armatūra nustatė vėliausiai dar 2015-05-15 Statinio apžiūros aktu (1 t., b.l. 65), t.y. dar galiojant 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintai Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakcijai. 2015-05-15 Statinio apžiūros akte numatyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti – patikrinti šalto ir karšto vandens stovus, pakeisti susidėvėjusią uždaromąją armatūrą. Tačiau byloje nėra pateikta patikimų, pakankamų įrodymų, jog ši rekomendacija realiai buvo įgyvendinta iki ginčo įvykio 2016-04-23, ar apie ją realiai ir tinkamai buvo informuoti visi patalpų savininkai.

24. Atsakovas, kaip aplinkybę pašalinančią jo atsakomybę, nurodė, jog dar 2015 metais atsakovas siūlė L. Giros 125 namo savininkams atlikti privalomuosius bendrosios nuosavybės atnaujinimo darbus, tame tarpe karšto ir šalto vandens vandentiekio vamzdžių (stovų) pakeitimo ir organizavo balsavimą raštu, tačiau sprendimo butų savininkai nepriėmė. Tačiau šie atsakovo argumentai nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl 2016-04-23 įvykio.

25. Iš 2015-06-11 butų ir kitų patalpų savininkų L. Giros g. 125 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo (1 t., b.l. 66-67), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio (1 t., b.l. 68-69) matyti, kad atsakovas organizavo balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo, kurio metu patalpų savininkams 2015-05-12 buvo išsiųsti balsavimo raštu biuleteniai, kuriuose buvo siūloma balsuoti dėl 11 klausimų, tame tarpe buvo siūloma balsuoti ir „dėl surūdijusių karšto ir šalto vandens stovų pakeitimo plastikiniais vamzdžiais“, tačiau balsavimas neįvyko, kadangi buvo gauti tik 3 biuleteniai, nors name yra 40 gyvenamųjų patalpų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad patalpų savininkams balsavimo raštu biuleteniai buvo išsiųsti 2015-05-12, t.y. dar iki 2015-05-15 Statinio apžiūros akto, kuriuo konstatuoti vamzdžių defektai bei rekomendacijos, priėmimo. Balsavimo biuleteniuose buvo pateikta 11 klausimų, tame tarpe buvo siūloma balsuoti ir „dėl surūdijusių karšto ir šalto vandens stovų pakeitimo plastikiniais vamzdžiais“. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, balsavimo biuleteniuose pateikti formalūs klausimai nesuteikia paslaugos gavėjui – ginčo namo bendrasavininkiui konkrečios informacijos nei apie vandens sistemos remonto reikalingumą, nei apie galimas remonto atsisakymo pasekmes, nei apie priemones galinčias sudaryti sąlygas išvengti galimų kilti neigiamų pasekmių. Byloje nėra įrodymų, rodančių kad atsakovas, kaip namo administratorius atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant vamzdžių atnaujinimą, galimų vandentiekio avarijų prevenciją, kad vėliausiai 2015-05-15 aktu konstatavus konkrečius defektus, bendraturčiai buvo informuoti apie 2015-05-15 nustatytus trūkumus, apie būtinumą atlikti konkrečius veiksmus, tam, kad būtų išvengta avaringumo, kurį gali sukelti nusidėvėję namo vamzdžiai, apie galimas remonto atsisakymo pasekmes, apie konkrečias sumas, kurios reikalingos kaupiant lėšas reikalingas vamzdžių remontui, jų keitimui.

26. Be to, iš bylos duomenų (1 t., 66-67, 68-69) matyti, kad buvo gauti tik 3 balsavimo biuleteniai iš 40, todėl iš pateiktų įrodymų negalima daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad apie būtinybę atlikti konkrečius vamzdynų remonto darbus žinojo ginčo pastato patalpų savininkai.

27. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po šio neįvykusio 2015-06-11 balsavimo, atsakovas ėmėsi veiksmų organizuoti pakartotinį balsavimą ar iniciatyvos sušaukti patalpų savininkų susirinkimą dėl nusidėvėjusių namo vamzdžių, konstatuotų 2015-05-15 aktu iki pat 2016-04-23, kuomet buvo užlietos ginčo patalpos.

28. Kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą (šalių žodinius paaiškinimus, rašytinius įrodymus), vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, byloje negalima daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad namo patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie 2015-05-15 nustatytus trūkumus, apie būtinumą atlikti konkrečius veiksmus, tam, kad būtų išvengta avaringumo, kurį gali sukelti nusidėvėję namo vamzdžiai, apie priemones galinčias sudaryti sąlygas išvengti galimų kilti neigiamų pasekmių ar apie galimas remonto atsisakymo pasekmes (CPK 178 str., 185 str.).

29. Kaip minėta, atsakovas faktą, jog namo šalto ir karšto vandens bendro naudojimo stovai vietomis surūdiję, vietomis uždėtos apkabos, dalinai susidėvėjusi uždaromoji armatūra nustatė vėliausiai dar 2015-05-15 Statinio apžiūros aktu, kuriame numatė rekomenduojamus darbus defektams pašalinti – patikrinti šalto ir karšto vandens stovus, pakeisti susidėvėjusią uždaromąją armatūrą. Tačiau byloje nėra pateikta patikimų, pakankamų įrodymų, jog ši rekomendacija realiai buvo įgyvendinta - patikrinti šalto ir karšto vandens stovai iki ginčo įvykio 2016-04-23.

30. Atsakovo pateikti mokėjimo pranešimai adresuoti L. Giros 125 namo 31 buto savininkui 2015 m. gruodžio mėn., 2016 sausio – kovo mėn. (1 t., b.l. 70-73), nepatvirtina, kad atsakovas realiai prižiūrėjo gyventojų patalpose esančius ir atitinkamai paslėptus (užmūrytus), prastos būklės ginčo pastato bendro naudojimo vamzdžius-stovus. Nors atsakovas nurodė, kad butuose aklinai užsandarinto nišos, kuriose yra šalto, karšto vandens vamzdžiai, vis dėlto byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2016-04-29 statinio apžiūros akte nurodė likviduoti avariją L. Giros 125 namo 31 bute, pakeičiant dalį vamzdžio. Taigi avarija buvo likviduota. Tuo tarpu duomenų, kad prieš minėtą įvykį administratoriaus atstovai būtų kreipęsi į L. Giros 125 namo 31 buto savininkus dėl jų bute esančios bendrojo naudojimo įrangos profilaktinio patikrinimo, o 31 buto savininkai būtų jų neįsileidę ar trukdę apžiūrėti karšto vandens sistemą, byloje nėra. Bendro pobūdžio informacijos teikimas mokėjimo pranešimuose (1 t., b.l. 70-73) labiau vertintinas kaip formalumas siekiant išvengti atsakomybės, nei laikytinas nagrinėjamu atveju tinkamu ir realiu raštišku prašymu savininkui patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad būtų galima apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą. Teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo specialistai būtų užėję į butą Nr. 31 dėl vamzdyno profilaktinio patikrinimo, ar, kad buto savininkas būtų trukdęs prižiūrėti karšto vandens sistemą.

31. Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog jis fiziškai negalėjo apžiūrėti, pakeisti vamzdžių, kadangi patekimas prie jų galimas tik iš butuose esančių patalpų, o butų savininkai yra aklinai užsandarinę nišas, kuriose yra šalto, karšto ir kanalizacijos vamzdžiai. Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. numato galimybę namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, o CK 4.83 str. 5 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ne formaliai, o realiai prašė pastato gyventojų sutikimo sudaryti galimybę prižiūrėti, patekti, atlaisvinti bendro naudojimo vamzdynus esančius konkrečiose gyventojų patalpose. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokiuose butuose negalėjo apžiūrėti stovų. Tuo tarpu bendro pobūdžio informacijos teikimas mokėjimo pranešimuose nelaikytinas nagrinėjamu atveju tinkamu ir realiu raštišku prašymu savininkui patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad būtų galima apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ir nepatvirtina, kad atsakovo specialistai būtų užėję į butus dėl vamzdyno patikrinimo.

32. Nesant tokių duomenų apie vykdytą priežiūrą iki atsitikusio ginčo įvykio 2016-04-23, kuomet vėliausiai 2015-05-15 buvo nustatyti trūkumai, laikoma, kad atsakovas kaip verslininkas-pastato administratorius nagrinėjamu atveju nedėjo maksimalių pastangų atsiradusiems defektams, trūkumams, vamzdžių neatitikimo STR reikalavimams pašalinti, bendro naudojimo vamzdžių tinkamai, maksimaliai dėdamas pastangas neprižiūrėjo.

33. Atsakovo argumentai, jog jis 2016 metais įrašė darbus į darbų planus ir pasiūlė patalpų savininkams priimti būtinus sprendimus dėl privalomųjų darbų atlikimo, tačiau tokių sprendimų savininkai nepriėmė, nagrinėjamu atveju taip pat nepašalina atsakovo atsakomybės dėl 2016-04-23 įvykio, nes kaip matyti iš pateiktų įrodymų Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl 2016-03-25 Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2016-2019 m. ilgalaikio plano ir kaupiamosios įmokos tarifo patvirtinimo balsų skaičiavimo komisijos posėdis įvyko tik 2016-05-13, t.y. jau po užliejimo 2016-04-23, todėl tai nėra įrodymai, patvirtinantys atsakovo pastangas tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinierinę įrangą – šiuo atveju vamzdžių stovą konstatavus jo defektus vėliausiai 2015-05-15 statinio apžiūros aktu iki atsitikusio ginčo įvykio 2016-04-23. Be to, kaip matyti planas buvo rengiamas 2016-2019 metams, o jame vandens cirkuliacijos stovus pasiūlyta keisti tik 2019 m. liepos 1 d. Tuo tarpu vėliausiai namo vamzdžių trūkumai atsakovo buvo nustatyti 2015-05-15.

34. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas faktą, kad namo vamzdynas yra surūdijęs vėliausiai nustatė 2015 m. gegužės 15 d., t.y. beveik prieš metus iki įvykio ir tuomet dar galiojant Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 redakcijai. Teismo vertinimu, atsakovas būdamas namo, esančio L. Giros 125 bendro naudojimo objektų administratoriumi, žinodamas aplinkybę, kad bendro naudojimo patalpose esantis karšto vandens stovas surūdijęs turėjo teisę ir pareigą net ir be savininkų sutikimo imtis atitinkamų priemonių siekiant likviduoti tokį avarinį gedimą ir užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą kaip tai numato teisės aktų nustatyti įpareigojimai šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą vykdančiam asmeniui. Teismo vertinimu, avariją, t.y. karšto vandens stovo trūkimą, esant senam paveiktam korozijos statinio vamzdynui, vidutinis protingas apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) galėjo protingai numanyti, tikėtis bei imtis laiku ir tinkamai prižiūrimą ir eksploatuojamą turtą remontuoti.

35. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, III skyriaus 7 dalies 7.7 punkte taip pat yra nustatyta administratoriaus pareiga: jei bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gyventojų daugumos sutikimas, priimtas pagal CK 4.85 straipsnį nėra būtinas, jei atliekami darbai yra susiję su privalomaisiais statinių reikalavimais. Taigi, administratorius turėjo pareigą imtis būtinų priemonių, kad užtikrinti karšto vandens sistemos atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir kad būtų išvengta žalos.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo stengtis namą prižiūrėti ir remontuoti dedant maksimalias pastangas. Pripažintina, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius nesugebėjo užtikrinti, jog nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, dėl netinkamos būklės sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Esant nustatytam pažeidimui, atsakovui, kaip verslininkui, atsakomybė kyla be kaltės.

37. Turtinės žalos dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas nenustatė ir atsakovas neįrodė, jog remonto ir atstatymo išlaidos būtų nesusiję su patalpų užpylimu.

38. Įvykio metu draudikas AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiantis per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje (buvęs AAS „BTA Baltic Insurance Cpmpany“, atstovaujamas filialo Lietuvoje) buvo apdraudęs UAB „Fabeta“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimas Nr. BCAD 012554). Tokiu būdu atsakomybė dėl nagrinėjamo įvykio kyla ir atsakovo UAB „Fabeta“ draudikui AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančiam per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje. Pagal 2016-03-04 tarp UAB „Fabeta“ ir draudiko sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl aptariamo įvykio numatyta 300 EUR išskaita.

39. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais ir remiantis LR CK 6.1015 str. 1 d. ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens – atsakovo UAB „Fabeta“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „Fabeta“ bendroji civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančiam per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje (buvęs AAS „BTA Baltic Insurance Cpmpany“, atstovaujamas filialo Lietuvoje) dėl minėto įvykio atsakinga ir pastaroji draudimo bendrovė. Šiuo atveju taikant atsakovo draudimo liudijime nustatytą 300 EUR išskaitą UAB „Fabeta“ atžvilgiu, ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Fabeta“ priteistina 300 EUR suma (atitinkanti išskaitos dydį), o iš atsakovo UAB „Fabeta“ draudiko AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančio per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje - likusi žalos dalis – 263,18 EUR.

40. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog skolininkas, privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovo UAB „Fabeta“ priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 300 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančio per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 263,18 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

42. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 435,17 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo nurodomos išlaidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti yra realiai patirtos ir pagrįstos, atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisiama 435,17 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

43. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Fabeta“ ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai 300 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 300 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančio per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai 263,18 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 263,18 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų UAB „Fabeta“ ir AAS "BTA Baltic Insurance Company", veikiančio per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, lygiomis dalimis ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai 450,17 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 225,09 EUR.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.