Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Bronislovas Liatukas Procesinio sprendimo Procesinio sprendimo

kategorija: 2.4.6.

Kaunas 2008 m. vasario 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuetistojo R. G. apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str.1 d.; 22 str. 1 d. 178 str.2 d., 187 str.1 d. ir: pagal BK 178 str.1 d. nubaustas 7 (septyneriems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.- 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 187 str. 1 d.- 3 (trejiems) mėnesiams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 str.1,2 d. d., 5 d. 1 p.- tvarka, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str.1, 4 d. d., prie subendrintos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 178 str.1 d.- ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1(vieneri) metai 2 (dveji) mėnesiai laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose. Tenkintas civilinis ieškinys ir iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajai K. P. priteista 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) litų.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pagal BK 178 str.1 d. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 20 d., apie 9.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė 2.000 litų vertės svetimą turtą - nukentėjusiajai K. P. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Medion“, serijos Nr. S/N: KNB 609011120.

Taip pat , pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gegužės 29 d., apie 10.30 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, tyčia išdaužęs G. J. priklausančio automobilio F. B., v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), 250 litų vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą, sugadinęs tų pačių durelių 100 litų vertės spynelę ir 100 litų vertės lango rėmą, sunaikino ir sugadino svetimą turtą bei įsibrovęs į automobilio saloną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 200 litų vertės magnetolą „Pioneer“ (duomenys neskelbtini) tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes piliečiui M. C. jį pastebėjus, buvo priverstas bėgti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliantas nusikalstamos veikos padarymio ir jos kvalifikacijos neginčija, todėl šios teismo padarytos išvados netikrinamos ir nevertinamos.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymą, greta bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, įstatymas numato ir arešto bei laisvės atėmimo iki trejų metų, bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., greta bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, įstatymas numato ir arešto bei laisvės atėmimo iki penkerių metų, bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. padarymą, greta bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, numatyta ir laisvės atėmimo iki dvejų metų, bausmė.

Duomenys byloje rodo, kad apeliantas buvo teistas keturis kartus. Pirmą kartą, t.y. 2001 m. sausio 15 d. už nusikalstamų veikų, numatytų 1961 m. BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., padarymus, buvo nubaustas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo neatliktos bausmės dalies buvo atleistas. Minėto įstatymo „Dėl amnestijos“ pritaikymas teistumo nenaikino (amnestijos 9 str.). Vadinasi, teistumo išnykimą tuo metu lėmė 1961 m. BK 58 str. R. G. realiai jam skirtos laisvės atėmimo bausmės neatliko, tad teistumas už šią nusikalstamą veiką jam turėjo išnykti praėjus trejiems metams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2004 m. sausio 15 d., bet 2001 m. lapkričio 6 d. apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. ir už josios padarymą 2001 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo nubaustas 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Iš bausmės atlikimo vietos paleistas jis buvo 2002 m. vasario 22 d. atlikus bausmę pilnai. Vadinasi, abu teistumai jam išnykti turėjo 2005 m. vasario 22 d. tačiau, 2002 m. kovo 30 d. apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 271 str. 2 d. ir 2002 m. spalio 29 d. buvo nubaustas 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 2002 m. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. paskirta bausmė buvo sumažinta 1/3 dalimi ir iš bausmės atlikimo vietos paleistas buvo 2003 m. vasario 4 d. 1961 m. BK 54² str. tvarka, tad visi trys teistumai išnykti turėjo 2006 m. vasario 4 d. bet, 2004 m. gegužės 8 d. apeliantas ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 178 str. 4 d., tad teistumo išnykimo eiga ir vėl nutrūko. Už paskutinės nusikalstamos veikos padarymą 2004 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu apeliantas buvo nubaustas 1 metams laivės apribojimo, tad visi keturi teistumai jam išnykti turėjo 2007 m. rugpjūčio 10 d., bet ir vėl, neišnykus teistumams, 2007 m. balandžio 20 d. ir gegužės 29 d. apeliantas padarė naujas nusikalstamas veikas, tad teistumo išnykimo laikui ir vėl pertūkus, apeliantas turi tris neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Vadinasi teismas jį asmeniu, kurio visi ankstesni teistumai neišnykę, laikė pagrįstai. Pagal BK 56 str. asmuo, kurio ankstesni teistumai yra neišnykę, laikomas recidyvistu ir jam paprastai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Be turimų neišnykusių teistumų, 2007 m. apeliantas ne kartą buvo baustas ir už įvairius administracinius pažeidimus. Įvertinus visa tai, akivaizdu, kad griežčiausios įstatymų sankcijose nustatytų bausmių rūšys – laisvės atėmimai, apeliantui nėra aiškiai neteisingos. Skirdamas nuteistajam R. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, teismas laikėsi ir atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus, nuteistojo asmenybę.

BK 61 str. įpareigoja teismą, skiriant bausmes, jų dydžius skaičiuoti nuo įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkių. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, geranorišką padėjimą ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos savanorišką dalinį atlyginimą ir nukentėjusiųjų atsiprašymą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Už padarytas nusikalstamas veikas teismas apeliantui skyrė žymiai mažesnes nei įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai bausmes, kurios yra labai artimos minimalioms, tad ir pagrindo paskirtas bausmes laikyti aiškiai per griežtomis ir savo dydžiu, taip pat nėra.

Duomenys byloje rodo, kad 2004 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu apeliantas buvo teismo įpareigotas gydytis nuo narkomanijos ( 2 t., b.l. 63) ir nuo 2007 m. birželio 7 d. gydėsi VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje (2 t., b.l. 89) bei 2007 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi pagalbos į VšĮ “Gyvybės versmė“ dėl priklausomybės narkotikams, tačiau, nepraėjus ir mėnesiui, t.y. 2007 m. rugpjūčio 29 d., reabilitacijos programos nebaigęs, savavališkai nutraukė gydymą ir išvyko iš centro (2 t., b.l.97). Savo daromais nusikaltimais apeliantas yra pavojingas visuomenei. Visa tai rodo, kad, pagrindo manyti, jog jam skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra, tad Bk 75 str. nuostatų teismas netaikė pagrįstai. Tai, kad dėl gydymo nuo narkomanijos į tas pačias gydymo įstaigas apeliantas vėl savanoriškai kreipėsi pats, pagrindo manymui, jog bausmės tikslų pasiekimas galimas ir be realaus bausmės atlikimo bei BK 75 str. nuostatų taikymui, neduoda, todėl apelianto skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti ir 2007 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti apeliacinio skundo ribose.