- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 2KT-125/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo persiųstu ieškovo K. S. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-3532-866/2011 (Nr. 2⁹-4494/1999), pareikštu nušalinimu Vilniaus apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2SA-257-431/2011 pagal ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-3532-866/2011 dėl proceso atnaujinimo (civilinės bylos Nr. 2⁹-4494/1999). Atskirajame skunde ieškovas reiškia nušalinimą Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašo bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ieškovas K. S. nurodo, kad beveik visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra dalyvavę nagrinėjant bylą ir yra priėmę akivaizdžiai neteisingus procesinius sprendimus pagal ieškovo skundus su ja susijusiose kitose bylose. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas nesprendžia klausimo dėl teisėjų kolegijų nušalinimo, o perduoda jį spręsti Civilinių bylų skyriaus pirmininkei A. U., kuri taip pat yra dalyvavusi priimant procesinius sprendimus dėl ieškovo skundų. Ieškovas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas H.J., nors jau yra nušalintas, tačiau nesiliauja dalyvauti tose pačiose bylose, nenusišalina, nes yra labiausiai suinteresuotas, kadangi būtent jis pirmininkavo teisėjų kolegijai, priėmusiai pirmąją nutartį, kuria paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo V. L. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2⁹-4494/1999. Ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismo teisėjai, anksčiau dirbę Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, yra teisėjo V. L. geri draugai, bičiuliai ir dėl to jie negalės nešališkai priimti procesinių sprendimų. Ieškovo nuomone, nebus objektyvi ir teisėja D. K., nutartimi paskyrusi ieškovui K. S. 2000 Lt baudą, esą už tai, kad ieškovas kreipėsi teisminės gynybos. Ieškovo teigimu, byloje esant įstatyminiams pagrindams, tik dėl teisėjų tarpusavio pagalbos, jų nesąžiningumo, neobjektyvumo, šališkumo ir suinteresuotumo, eilę kartų nepagrįstai neatnaujinamas procesas. Remdamasis šiais argumentais, ieškovas prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 straipsnio 4 dalis, 65-66 straipsniai, 71 straipsnis), taip pat byla gali būti perduota ir tuo atveju, jeigu kitame teisme ši byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą, kai bylą siekiama perduoti kitam apygardos teismui, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 6 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Nagrinėjamu atveju ieškovas K. S. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo grindžia tuo, kad nepasitiki Vilniaus apygardos teismu, kadangi šio teismo teisėjai priėmė nepalankius procesinius sprendimus dėl ieškovo skundų civilinėse bylose pagal ieškovo prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2⁹-4494/1999. Taip pat, ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti bylos, kadangi jau yra dalyvavę priimant procesinius sprendimus šioje ir kitose susijusiose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Ieškovo nurodomos aplinkybės, esą neobjektyvūs, šališki ir suinteresuoti yra: teisėjas H. J., nes priima procesinius sprendimus dėl skundų, nors anksčiau buvo nušalintas; teisėja A. U., nes priėmė procesinius sprendimus dėl skundų, o po to ieškovui nepalankiai sprendė teisėjų nušalinimo klausimus; teisėja D. K., nes nepagrįstai paskyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; ir kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai, nes anksčiau dirbo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme kartu su teisėju V. L., yra jo draugai ar bičiuliai, yra tik ieškovo subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos. Ieškovo subjektyvi nuomonė, nesant ją pagrindžiančių faktinių duomenų, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Ieškovui nepateikus įrodymų dėl visų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų galimumo nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. A2-3532-866/2011 apeliacine tvarka, objektyviam stebėtojui nėra pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio proceso kodeksą, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme (CPK 71 str. 2 d.). Šiuo atveju civilinę bylą Nr. 2⁹-4494/1999 kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (bylos kasacinėje instancijoje Nr. 3K-3-1013/2000) Vilniaus apygardos teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai, dalyvavę priimant procesinius sprendimus dėl ieškovo reikštų skundų, iš esmės bylos nenagrinėjo. Taigi, argumentai, kad kurie nors iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų negali nagrinėti šios civilinės bylos, kadangi jau yra dalyvavę priimant procesinius sprendimus šioje byloje, yra nepagrįsti.
Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Ieškovo K. S. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo ir prašymą perduoti civilinę bylą Nr. A2-3532-866/2011 nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.