Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-380-468/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
1S-380-468/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė (pirm.), Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis
M. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-380-468/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio, išnagrinėjusi nuteistojo M. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-16 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-09-21 nutarimą Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme M. D. nustatyta galutinė - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. 2016-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintos 2016-02-25, 2016-04-15, 2016-04-18, 2016-05-11, 2016-05-26, 2016-07-19, 2016-08-08 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė M. D. paskirta 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. Bausmės vykdymo pradžia: 2016-01-06; bausmės vykdymo pabaiga: 2022-06-26; 1/2 bausmės atliks: 2019-03-27; neatliktos bausmės dalis 2018-09-20 - 3 metai 9 mėnesiai 6 dienos.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018-09-21 nutarimu Nr. 59-178 nutarė taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-16 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018-09-21 nutarimą Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D., nes likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis ir vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų.

Šalies argumentai

6. Skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-16 nutartį, patvirtinti Komisijos 2018-09-21 nutarimą Nr. 59-178 ir jį paleisti lygtinai iš pataisos namų.

6.1. Nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti komisijos nutarimą, nepagrįstai vertino jo padarytus nusikaltimus. Teigia, kad padarytas nusikaltimas jau buvo įvertintas skiriant bausmę, todėl vertinimas iš naujo – būtų baudimas už tą patį antrą kartą. Tai prieštarautų ne tik BK, BVK nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios pažeidimai yra nepriimtini ir negali būti toleruojami.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Mano, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino neatliktos bausmės dydį, nes lygtinis paleidimas, kai paleidžiama su intensyvia priežiūra, gali būti taikomas 9 mėnesius iki pusės atliktos bausmės.

6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nepagrįsta. Pažymi, jog jis daugiau, kaip 3 mėnesiai, yra pusiaukelės namuose, kur laisvai juda po visą miestą iš anksto numatytais maršrutais, išeiginėmis dienomis vyksta namo, kur privalo nakvoti nuo 22 val. iki 06 val. Taigi jau dabar jis nėra izoliuotas nuo visuomenės. M. D. manymu, pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė nesusipažinęs su Pusiaukelės namų institutu, jų paskirtimi bei ignoruodamas kompetentingos lygtinio paleidimo komisijos darbą.

Šalies argumentai

6.4. M. D. prašo įvertinti bei pakomentuoti tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo svarbos ir Rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES narėms.

6.5. Pažymi, jog, sprendžiant dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, būtina įvertinti nuteistojo asmens elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu. Nurodo, jog jis nebuvo pastebėtas neblaivus nei pataisos, nei Pusiaukelės namuose. M. D. manymu, jis padarė tinkamas išvadas, įvertino ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ar suvaržymų.

6.6. Mano, kad formaliųjų lygtinio paleidimo kriterijų atitikimas ir yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas, kurio egzistavimas pats savaime leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio ateityje. Be to, faktas, kad jis buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, rodo kad jis yra vertas švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų. Pažymi, jog jis, net būdamas paleistas lygtinai, negautų visiškos laisvės, nes jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra, o vėliau jis būtų stebimas probacijos pareigūnų.

6.7. Teigia, jog jis siekia būti paleistas iš pataisos namų lygtinai, tam, kad galėtų išmokėti ieškinius, sukurti šeimą, palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Ketina laikytis visų Probacijos įstatymo reikalavimų ir įrodyti, kad jo mąstymas pasikeitė ir jis yra motyvuotas tinkamai elgtis.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

9. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Kaip jau minėta, M. D. šiuo metu pataisos namuose atlieka 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo, nuteistas už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, turi būti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Iš 2018-09-17 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-150 matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. D. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. D. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

12. Nepagrįstas nuteistojo M. D. skundo argumentas, kad vien formaliųjų kriterijų atitikimas leidžia tikėtis nuteistojo nenusikalstamo elgesio ateityje. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balo, įvertinta 74 balais. Didžiąją dalį (40 balų) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti – kriminalinė istorija. Dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė yra, t. y. tokie kaip priteisto įsiskolinimo mažinimas, motyvacija dalyvauti elgesio korekcijos užsiėmimuose) sudaro 34 balus. Sumažinus minėtus balus, nuteistojo elgesio rizika pasiektų reikiamą minimalią žemos nusikalstamumo rizikos ribą (žema rizika konstatuojama nuo 0 iki 40 balų). Atkreiptinas dėmesys, jog M. D. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2018-04-18, įvertinus nuteistojo polinkį piktnaudžiauti alkoholiu ir jo emocinę gerovę, padidėjo 7 balais. Taigi šiuo metu pagal OASys vertinimo metodiką nėra galimybės nustatyti žemą ar bent linkusią mažėti M. D. nusikalstamo elgesio riziką.

14. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, jog M. D. nuo 2018-05-07 yra perkeltas į Pusiaukelės namus, kur nuo 2018-07-16 pradėjo dirbti. Jis taip pat dirbo pataisos namuose, ten baigė 12 klasę, įgijo suvirintojo bei apželdintojo specialybes. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, broliais. Su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, kriminalinės subkultūros nesilaiko, nėra socialiai atsiskyręs, stebimi geri tarpasmeniniai įgūdžiai. Akivaizdu, kad šios aplinkybės atspindi nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau vis dar nėra pakankamos nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką vertinti kaip ženkliai sumažėjusią ir sudarančią pagrindą patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-09-21 nutarimą Nr. 59-178. Juolab, kad Komisijos narių sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo M. D. atžvilgiu nebuvo vieningas.

15. Nors M. D. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio pokytį – jis yra skatintas 5 kartus, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau būtina pažymėti, jog tinkamai elgtis ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, neabejotinai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog jį perkėlus į Pusiaukelės namus bei vykdant intensyvų rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planą, yra stengiamasi mažinti nuteistojo izoliaciją nuo visuomenės bei skatinti pastarojo integracijos į visuomenę užuomazgas. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis į trumpalaikes išvykas namo socialiniams ryšiams palaikyti vyksta nuo 2018-08-10. Teisėjų kolegijos manymu, laikotarpis, per kurį M. D. suteikiama galimybė vykti į savarankiškas keliones į namus, dar nėra pakankamas, kad būtų galima vertinti nuteistojo požiūrį į jam taikomus apribojimus ir taisyklių laikymosi būtinumą. Juolab, kad 2018-08-21 užfiksuotas Pusiaukelės namų maršruto pažeidimas, už kurio nesilaikymą M. D. buvo įspėtas žodžiu.

16. Kaip jau minėta, M. D. tiek pataisos namuose, tiek perkeltas į Pusiaukelės namus dirba. Nors šiuo metu stebimas pastarojo požiūrio į nuolatinį darbą teigiamas pokytis, tačiau nuteistojo teigimu, jis ateityje dirbti dabartiniame darbe neketina dėl nepalankių darbo sąlygų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. D. neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis finansinėmis problemomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal vykdomuosius raštus dėl žalos išieškojimo nuteistasis turi išmokėti 22 512,72 Eur. Lietuvos antstolių rūmai pateikė informaciją, kad 11-os antstolių žinioje yra vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš nuteistojo M. D. 15 424 Eur sumai. 2018-04-12 pažyma Nr. 25-836 patvirtina, kad iš nuteistojo išskaičiuota 741,64 Eur. Teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo finansinių įsipareigojimų dydis bei nedidelė atlygintų civilinių ieškinių dalis, nepatvirtina pastarojo pakankamo pasiryžimo, esant paleistam lygtinai, išmokėti civilinius ieškinius.

17. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo praeityje padarytus nusikaltimus, nes tokiu būdu jis yra baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Atkreiptinas M. D. dėmesys, jog nei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo tikslingumo klausimą, nei skundą nagrinėjantis teismas jo padarytų nusikaltimų pavojingumo nevertina ir į tai neatsižvelgia. Vis dėlto, ankstesni nuteistojo teistumai sudaro pagrindą spręsti apie jo asmenybę ir polinkį nusikalsti. M. D. praeityje teistas 8 kartus. Jo atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartimi buvo panaikintas. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir pažeidinėti įstatymus.

18. M. D. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog minėta Rekomendacija nenustato sąlygų, kurioms esant, nuteistiesiems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Taip pat ji nepakeičia ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų bei aptartų reikalavimų. Todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nors ir įtvirtintas įstatyme ir nustatyti objektyvūs kriterijai, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai teismui nekyla abejonių dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada negalima. Laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-09-21 nutarimą Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam M. D., netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-16 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Daiva KazlauskienėTeisėjai Stasys LemežisUgnius Trumpulis