- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- 1S-258/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo L. B. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria įtariamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. liepos 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. įtariamas tuo, kad kartu su A. B. ir kitais bendrininkais 2011 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, kioske-lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), suleidę A. J. vaistų, nuo kurių pastarasis prarado sąmonę, nugabeno jį į apleistą namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, atėmę A. J. laisvę, laikė jį tame name dvi savaites. Per tą laikotarpį L. B. kartu su A. B. periodiškai atvažiuodavo į tą namą, atveždami raminamųjų vaistų, kurių injekcijas du kartus per dieną A. J. į veną suleisdavo jų bendrininkas, po ko jis, t.y. L. B. , grasino žodžiais A. J. fiziniu susidorojimu, tuo tarpu A. B. liepdavo pasirašyti dviejų sklypų (0,5 ha ir 0,3 ha) ir namo, kurių bendra vertė 500 000 litų, pardavimo dokumentus ir tuščius popieriaus lapus, ką A. J. , paveiktas vaistų ir grasinimų fiziniu susidorojimu, padarė, o vėliau, panaudojant šiuos dokumentus, savo vardu įregistravo A. J. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šiais veiksmais L. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje.
L. B. taip pat įtariamas tuo, kad 2010 m. rugsėjo l4 d. kartu su A. B. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, pažadėję darbą užsienyje, išvežė į (duomenys neskelbtini) V. S. , kurį vertė dirbti B. ūkyje, nemokėdami pinigų, nemaitindami bei reikalaudami perrašyti nekilnojamąjį turtą A. B. vardu. Būdamas minėtame kaime V. S. nušalo abiejų kojų pirštus, ko pasekoje jie buvo amputuoti. 2011 metų pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. S. pavyko iš minėto kaimo pabėgti, brolio žmonos E. S. ir draugų pagalba sugrįžti į Vilnių. E. S. , norėdama išsiaiškinti V. S. išvežimo aplinkybes, supratusi, kad kažkas ne taip, pati pasiskambino ir telefonu bendravo su A. B. , kuris pasiūlė susitikti. Atvykęs pas ją adresu (duomenys neskelbtini) pasakė, kad padeda V. S. iš jos vyro D. S. , kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atgauti butą kaip kompensaciją už tai, kad pastarasis nužudė jų motiną. Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, V. S. buvo nuvežtas į ligoninę dėl ištikusio epilepsijos priepuolio. Kai E. S. bei jos mažametė dukra Vi. S. , gim. (duomenys neskelbtini), pasiėmė pastarąjį iš ligoninės, važiuojant link namų juos pasitiko L. B. , A. B. ir J. B. , kurie nurodė vykti kartu. V. S. , E. S. ir jos mažametė dukra Vi. S. buvo nuvežti į stoties rajone esančią kavinę, kur atskiroje patalpoje A. B. reikalavo, kad E. S. pasirašytų vekselį 10 000 litų sumai už tariamą V. S. išlaikymą, teismo išlaidas, advokato paslaugas ir kt.. Priešingu atveju buvo grasinama pakenkti jos vyrui D. S. , ją su mažamečiais vaikais išmesti į gatvę. L. B. , kol A. B. reikalavo pasirašyti vekselį, buvo kitoje patalpoje, tačiau užeidavo ir siūlydavo savo pagalbą, tokiais savo veiksmais darydamas psichologinį poveikį E. S. , kuri viso to pasėkoje pasirašė vekselį, o vėliau sumokėjo A. B. 15 132 Lt.
Šiais veiksmais L. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.
L. B. taip pat įtariamas tuo, kad, turėdamas tikslą įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 17.00-18.00 val. prekybos paviljone esančiame lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, iš A. D. supirko iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogtus auksinius papuošalus, kurių bendra vertė 10 850 litų.
Šiais veiksmais L. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Įtariamasis L. B. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kuris vėlesnėmis Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. liepos 7 d.
Skundžiamoje 2012 m. liepos 4 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą L. B. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamojo L. B. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį, kuria įtariamajam L. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Gynėjas teigia, jog apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, jog įtariamasis L. B. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Pats įtariamasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta ir apie tai davė išsamius parodymus. Be to, byloje yra pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie visą įtariamojo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau turto, esančio (duomenys neskelbtini), jo tarpe nėra, todėl teismo nutartyje nurodyta akivaizdžiai neteisinga informacija, kad L. B. savo vardu įregistravo A. J. priklausiusį žemės sklypą, o įtariamojo L. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Gynėjas pažymi, jog ir pats nukentėjusysis A. J. yra abejotinos reputacijos, ką konstatavo Vilniaus miesto antrosios apylinkės teismas, skirdamas suėmimą kitam įtariamajam šioje byloje (2011-10-17 nutartis). A. J. vien tik per 2011 metus daugiau kaip 50 kartų buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes, taip pat buvo teistas už vagystę, narkotinių medžiagų įgijimą be tikslo jas platinti. Be to, nukentėjusiojo A. J. parodymai prieštaringi – nurodęs, kad įtariamasis grasino jam ir leisdavo raminančiuosius vaistus, vėliau teigė, kad tokius parodymus davė paveiktas tyrėjų. Šios aplinkybės be kita ko užfiksuotos ir pastarojo rašytiniame pareiškime. Visos šios aplinkybės, gynėjo manymu, patvirtina, kad šiame epizode yra daug prieštaravimų, kuriuos reikės pašalinti bylą nagrinėsiančiam teismui, o faktinių duomenų, kad skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą šioje stadijoje nepakanka. Juolab, kad dėl šio epizodo L. B. yra davęs išsamius parodymus, savo iniciatyva pateikė papildomus dokumentus, iš kurių akivaizdu, kad tuo metu, kai nukentėjusiajam neva dvi savaites buvo atimta laisvė (duomenys neskelbtini) rajone, jis buvo Vilniuje ir, be kita ko, atliko notarinius veiksmus.
Įtariamojo L. B. gynėjas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusįjį, liudytojus ar kitą įtariamąjį, derinti parodymus tarpusavyje su kitu įtariamuoju, sunaikinti ar paslėpti daiktus ar dokumentus. Gynėjas nesutinka su teismo argumentais, kad nukentėjusiajam buvo grasinta susidorojimu, liepta nesikreipti į policiją, o tuos veiksmus atlikę asmenys nurodė, kad tai liepė padaryti broliai L. ir A. B. . Nurodo, kad jo ginamasis yra sulaikytas nuo 2011-10-06, kai tuo tarpu visi neteisėti veiksmai, jei jie ir buvo atlikti, vyko po 2011-10-06, kas, gynėjo nuomone, rodo, kad įtariamasis L. B. šių veiksmų negalėjo nei organizuoti, nei jų vykdyti. Dėl tokių veiksmų (įskaitant ir poveikį liudytojui) L. B. jokie įtarimai nepareikšti, jis nebuvo apklaustas liudytoju. Be to, ikiteisminis tyrimas vyksta jau daugiau kaip devyni mėnesiai, per šį laiką galėjo būti surinkti visi įrodymai, apklausti liudytojai. Dar 2012 m. balandžio 5 d. eilinį kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo įtariamajam klausimą, prokurorė teigė, kad ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą, o tai rodo, kad jau tuo metu visi arba beveik visi veiksmai buvo atlikti, įrodymai surinkti ir užfiksuoti, kas eliminuoja galimybę juos sunaikinti, net jei ir būtų tokia įtariamojo valia. Pats įtariamasis davė išsamius parodymus ir neketina jų keisti, kitas įtariamasis – A. B. yra suimtas, taigi, galimybės derinti parodymus su juo taip pat nėra. Svarbu yra ir tai, kad nukentėjusysis A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl paveikti jį galimybės taip pat nėra.
Gynėjas teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad L. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes įtariamasis niekada nėra slapstęsis ar pažeidęs anksčiau paskirtą kardomąją priemonę, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, naujagimę dukrą. Įtariamojo gyvenimo draugė gyvena pastarojo bute, vadovauja jo bendrovei, kas rodo, kad L. B. socialiniais ryšiais susijęs su vaiko motina ir gimusia dukra. Be to, įtariamasis turi nemažai įregistruoto turto, jis nedirba, tačiau turi savo verslą UAB „C“ (duomenys pakeisti) – nuosavybės teise valdo 100 % akcijų, taigi turi legaliais pajamas, neturi ryšių užsienyje.
Teismo posėdžio metu įtariamojo L. B. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokurorė prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo L. B. gynėjo skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog L. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 189 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, VĮ Registrų centro pateikti duomenys, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo įrodymai nevertinami ir suimtojo kaltės bei jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimai nesprendžiami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamojo gynėjas teigia, kad jo ginamasis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, tačiau gynėjo nuomone tai patvirtinančios aplinkybės, kad įtariamasis inkriminuojamu laikotarpiu buvo Vilniuje ir atliko notarinius veiksmus, neprieštarauja L. B. pareikštam įtarimui pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam L. B. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šie suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nustatyti teisingai.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. B. įtariamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, ir du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 2 dalyje. Už pastaruosius nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas L. B. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, jog įtariamasis oficialiai niekur nedirba ir neturi kito nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje jau ne kartą buvo teistas, šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjamos dar kelios kitos baudžiamosios bylos. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis L. B. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tos aplinkybės, kad įtariamasis turi gyvenamąją vietą, draugę ir vaiką, o taip pat galimybę kaip vienintelis akcininkas gauti dividendus iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) pelno, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, šio apygardos teismo nustatyto suėmimo pagrindo nepaneigia, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pelningą minėtos įmonės veiklą.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte suėmimo pagrindu numatytas trukdymas procesui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šioje byloje nukentėjusiajam A. J. jau ne kartą buvo daromas poveikis. Nors įtariamojo gynėjas skunde teigia, kad L. B. , būdamas suimtas, neturėjo jokios galimybės paveikti nukentėjusįjį, tačiau, bylos duomenimis, pirmą kartą A. J. buvo pagrasinta susidorojimu dar prieš jam kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Asmenys, kurie nukentėjusiajam grasino susidorojimu ir liepė nesikreipti į policiją, nurodė, kad jie veikia brolių L. ir A. B. vardu. Kita vertus, byloje yra ir tokių duomenų, kad L. B. , būdamas suėmime, naudojosi moderniomis telekomunikacijų priemonėmis ir jų pagalba bendravo bei davė nurodymus kitiems proceso dalyviams. Dėl įtariamojo artimųjų poveikio ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. jau buvo pakeitęs parodymus dėl L. B. veiksmų. Vėliau A. J. paaiškino visas parodymų pakeitimo aplinkybes, taip pat nurodė, kad poveikis jam yra daromas net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis L. B. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusius asmenis, taip pat liudytojus, derinti parodymus su kitu įtariamuoju, sunaikinti ir paslėpti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
L. B. įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas nuosavybei, kurių vieną baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o dvi – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pastarosios nusikalstamos veikos yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, L. B. praeityje jau buvo ne kartą teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, šiuo metu jo atžvilgiu dar yra nagrinėjamos kelios kitos baudžiamosios bylos. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti. Be to, kaip jau minėta, L. B. iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad įtariamasis L. B. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, tame tarpe nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami bendrininkų grupės padaryti sunkūs nusikaltimai nuosavybei, tyrimas atliekamas kelių asmenų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug įvairių būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, apklausiami liudytojai, vykdomi kompiuterinės technikos ir kompiuterinių bei skaitmeninių laikmenų poėmiai, daromos paimtų laikmenų apžiūros, paskirtos užduotys specialistams. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Po paskutinio suėmimo termino L. B. pratęsimo buvo toliau apklausiami liudytojai, papildomai apklaustas pats įtariamasis, nukentėjusysis A. J. , atliktas asmens atpažinimas pagal nuotraukas, paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, išsiųsti užklausimui VĮ Registrų centrui, padarytas įtariamųjų kompiuterių poėmis, atliekama poėmio metu gautos naujos informacijos analizė, nagrinėjami proceso dalyvių skundai. Taigi, esant šioms aplinkybėms, L. B. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Šiuo metu įtariamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu išsamiai ir visapusiškai ištirti padarytus nusikaltimus bei nubausti kaltuosius asmenis.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis pratęsti įtariamojo L. B. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo L. B. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.