Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Žilvinui Strumskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. (B.) skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, tarnybinio atlyginimo už kiekvieną dieną priverstinės pravaikštos priteisimo ir grąžinimo į užimamas pareigas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 64-TE-140, kuriuo pareiškėja atleista iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą;

- grąžinti ją į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigas;

- priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokesti už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 4-6).

2010-06-07 Jurbarke, Dariaus ir Girėno gatvėje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sužalota 2003 m. gimimo M. M. .

2010-06-16 Marijampolės apskrities VPK patvirtino 2010-06-16 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-42 „Dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L. B. veiksmų įvertinimo“. Tarnybinėje išvadoje konstatuota, kad pareiškėja „2010 birželio 7 d., apie 21.07 val., vairuodama N. B. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , Jurbarke, Dariaus ir Girėno gatvėje, partrenkė pėsčiųjų perėja dviračiu važiavusią M. M. , gim. 2003 m., kuriai diagnozuotas dešinės kojos šlaunikaulio lūžimas. Eismo įvykio metu pareigūnė L. B. automobilį vairavo būdama neblaivi, jai nustatytas 2.18 promilių girtumas (vidutinis girtumo laipsnis). Neblaivi vairuodama automobilį pareiškėja parodė savo, kaip policijos pareigūnės, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė Etikos kodekso 14.1 p., reikalavimams ir padarė nusižengimą, žeminantį pareigūno vardą. Pareigūnės veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str., 18 str., 21 str. 1 d. 2 p. numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams ir uždaviniams. Neblaivios policijos pareigūnės sukeltas eismo įvykis buvo plačiai nušviestas masinėse informavimo priemonėse (respublikiniuose ir vietiniuose laikraščiuose, internetiniuose puslapiuose)“.

Marijampolės apskrities VPK 2010-06-08 įsakymu Nr. 64-TE-123 pareiškėja nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui, o Marijampolės apskrities VPK 2010-06-17 įsakymu Nr. 64-TE-140 „.Dėl policininkės L. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigų. 2010-06-17 įsakymas buvo surašytas Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pareiškėjos kaltė dėl tam tikros veikos padarymo, būtent, kad autoįvykį sukėlė ji. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar jos poelgyje yra pareigūno vardą žeminantys kaiti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Prašo nesivadovauti jos pirminiais parodymais kur ji nurodo, jog ji būdama neblaivi vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Automobilio ji nevairavo, o pirminiai parodymai buvo duoti šoko būsenoje, psichologinio spaudimo įtakoje.

Pareiškėja pateko į autoįvykį kaip kartu automobilyje važiavęs asmuo, bendrakeleivis. Vien tai, kad kaip neblaivi bendrakeleivė papuolė į autoįvykį ji nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, ar pareigūno vardo. Jai nebuvo nustatytas neblaivumas pareigų atlikimo metu, ji nevartojo alkoholį viešai, su įtartinos reputacijos asmenimis, agresyviai ar kitomis aplinkybėmis, kuomet toks veiksmas (alkoholio vartojimas, buvimas neblaiviai) akivaizdžiai griautų ar kompromituotų vidaus tarnybos autoritetą.

Duomenų paviešinimas visuomenės informavimo priemonėse negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn. Visuotinai žinoma, kad visuomenės informavimo priemonės dažnai nepagrįstai paskleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, nėra nustatyta, kad automobilį vairavo ir autoįvykį sukėlė pareiškėja.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2010 m. birželio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto tarnybinį pranešimą Nr. 64-91-PR5-183, kuriame nurodoma, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 21.07 val., Sakių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja L. B. (G.), vairuodama N. B. priklausantį automobilį Audi 80 valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , Jurbarke, Dariaus ir Girėno gatvėje, partrenkė pėsčiųjų perėja dviračiu važiavusią M. M. , gim. 2003 m. M. M. diagnozuotas dešinės kojos šlaunikaulio lūžymas, gydoma stacionariai. L. B. (G.) automobilį vairavo neblaivi, alkoholio matuokliu ,,Lion Alcometer 500“ jai nustatytas 1,94 promilių girtumas, VšĮ „Jurbarko ligoninė“ paimta kraujo apsvaigimui nuo alkoholio nustatyti. Pareiškėja eismo įvykio vietoje nepateikė vairuotojo pažymėjimo (nurodydama, kad jis yra keičiamas), taip pat atsisakė pateikti policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, nes eismo įvykį sukėlė ne tarnybos metu.

Siekiant ištirti įvykio aplinkybes, Marijampolės AVPK Vidaus tyrimų grupėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta: pareiškėjos 2010 m. birželio 7 d. sukeltas eismo įvykis užregistruotas policijos registruojamų įvykio registre (ROIK 0110000287178). Dėl įvykio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00316-10 (pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.)

2010 m. birželio 8 d. baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00316-10 apklausiama kaip įtariamoji, pareiškėja nurodė, kad šių metų birželio 7 d., apie 21.00 val., automobiliu Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , iš savo namų važiavo Dariaus ir Girėno gatve, Jurbarke, vakarų kryptimi. Važiavo apie 40 - 50 km/h greičiu. Iki pėsčiųjų perėjos likus 5 - 7 m atstumui pamatė staiga iš kairės pusės į pėsčiųjų perėją įvažiavusį dviratį. Automobilio sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į dviratį. Išlipusi iš automobilio, pamatė šalia kelio važiuojamosios dalies gulinčią nepažįstamą mergaitę. Mergaitė nebuvo praradusi sąmonės, verkė. L. B. (G.) grįžo į automobilį norėdama kviesti medikus, tačiau juos ir policijos pareigūnus jau buvo iškvietę įvykio vietoje buvę žmonės, grįžusi į automobilį dėl jai pačiai nesuprantamų priežasčių ji patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos ir nuvairavo jį į šalimais esančią gatvę (nurodo, kad tai padarė dėl patirto šoko, kad negalima patraukti automobilio žinojo). Pareiškėja nurodo, kad prieš pat eismo įvykį (išvykdama iš namų) išgėrė dvi stiklines (apie 400 mililitrų) nestipraus alaus. Nurodo žinanti, kad negalima vairuoti automobilio apsvaigus nuo alkoholio, tačiau ji tuo metu nesijautė apgirtusi.

2010 m. birželio 7 d., 21.20 val., Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnai surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės (Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) ) priverstinio nuvežimo aktą ir nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Duomenų bazės pagalba buvo nustatyta, kad pareiškėjai 1998 m. vasario 21 d. Jurbarko PK išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. KG072356, pažymėjimas galiojantis.

2010 m. birželio 14 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 1507/10(02). išvadoje nurodoma, kad L. B. (G.) kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio (kraujo mėginys paimtas 2010 m. birželio 7 d., 22.15 val.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. .sakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 17 p., pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 64-16-PR-63, kaip galimai pažeidus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimą ir pažeminus policijos pareigūno vardą.

Pareiškėja 2010 m. birželio 8 d. paaiškinime nurodė, kad šių metų birželio 7 d., apie 21.00 val., vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , Jurbarke, pėsčiųjų perėjoje partrenkė dviračiu važiavusią mergaitę. Medikus ir policijos pareigūnus iškvietė įvykį matę žmonės. Jurbarko ligoninės priėmimo skyriuje jai buvo paimtas kraujo mėginys apsvaigimui nuo alkoholio nustatyti, taip pat alkotesteriu nustatytas 1,94 promilių girtumas. Nurodo, kad maždaug 1 valanda iki įvykio buvo išgėrusi dvi stiklines alaus, taip pat vartojo antibiotikus. Dėl įvykio gailisi, kalbėjo su sužalotos mergaitės mama, jos atsiprašė.

Šakių r. PK VTS PP viršininkas 2010 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad L. B. G. 2010 m. birželio 7 d., apie 22.30 val., telefonu informavo, kad tą pačią dieną būdama apsvaigusi nuo alkoholio pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota mažametė.

2010 m. birželio 8 d. Marijampolės AVPK viršininko įsakymu Nr. 64-TE-123, pareiškėja tarnybinio patikrinimo laikotarpiui buvo nušalinta nuo pareigų. Pažymėtina, kad įsakymo dėl nušalinimo nuo pareigų ji neskundė.

Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis ir įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. 98-1-00316-10 medžiagą konstatuota, kad pareiškėja 2010 m. birželio 7 d., apie 21.07 val., vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , Jurbarke, Dariaus ir Girėno gatvėje, partrenkė pėsčiųjų perėja dviračiu važiavusią M. M. , gim. 2003 m, kuriai diagnozuotas dešinės kojos šlaunikaulio lūžymas. Eismo įvykio metu pareiškėja automobilį vairavo būdama neblaivi, jai nustatytas 2,18 promilių girtumas (vidutinis girtumo laipsnis). Neblaivi vairuodama automobilį pareiškėja parodė savo, kaip policijos pareigūnės, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė Etikos kodekso 14.1 p. reikalavimams ir padarė nusižengimą, žeminantį pareigūno vardą. Pareigūnės veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str. ir 18 str. ir 21 str. 1 d. 2 p. numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams.

Neblaivios policijos pareigūnės sukeltas eismo įvykis buvo plačiai nušviestas masinėse informavimo priemonėse (respublikiniuose ir vietiniuose laikraščiuose, internetiniuose portaluose). Šis pareigūnės nusižengimas sukėlė pagrįstą visuomenės pasipiktinimą policijos pareigūnės, kurios pareiga yra užkirsti kelią teisės pažeidimams, veiksmais ir sumenkino policijos, kaip institucijos, autoritetą. Pažymėtina, kad tokie veiksmai pakerta piliečių pasitikėjimą policijos pareigūnais, jų veiksmų teisėtumu ir galimybėmis užkirsti kelią teisės pažeidimams.

Statuto 53 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šiuo klausimu formuodamas vienodą teismų praktiką yra pasisakęs, kad minėtosios teisės aktų nuostatos įstaigos vadovui numato vienintelį sprendimo būdą - tokio pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos. Atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A8-779/2005).

Atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar vairavimo neblaiviam faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus. Pareiškėja yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš užduočių yra tokio pobūdžio nusižengimų (vairavimo neblaiviam) prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnė. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Skundas netenkintinas.

- panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 64-TE-140, kuriuo ji atleista iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą;

- grąžinti pareiškėją į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigas;

- priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokesti už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 4-6).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos 2010 m. birželio 7 d. sukeltas eismo įvykis užregistruotas policijos registruojamų įvykio registre (ROIK 0110000287178) (tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 7-8). Dėl įvykio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Tauragės AVPK) Jurbarko rajono policijos komisariate (toliau - Jurbarko r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00316-10 (pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 2 d.). Ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-30516-10 pradėtas pagal laikinai einančios Tauragės AVPK Jurbarko r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2010 m. birželio 7 d. tarnybinį pranešimą (tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 6). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėja, vairuodama N. B. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , Jurbarke, Dariaus ir Girėno gatvėje, partrenkė pėsčiųjų perėja dviračiu važiavusią M. M. . Eismo įvykį pareigūnė sukėlė būdama neblaivi (1,94 promilės) (prijungtos baudžiamosios bylos 1 tomo l. 48), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo. 2010 m. birželio 8 d. baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00316-10 pareiškėjai pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 2 d. (prijungtos baudžiamosios bylos 1 tomo l. 116-117).

2010 m. birželio 8 d. baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00316-10 apklausiama kaip įtariamoji (prijungtos baudžiamosios bylos 1 tomo l. 118), pareiškėja nurodė, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., automobiliu Audi 80 valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , iš savo namų važiavo Dariaus ir Girėno gatve, Jurbarke. Važiavo apie 40 - 50 km/h greičiu. Iki pėsčiųjų perėjos likus 5 - 7 m atstumui pamatė staiga iš kairės pusės į pėsčiųjų perėją įvažiavusį dviratį. Automobilio sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į dviratį. Išlipusi iš automobilio, pamatė šalia kelio važiuojamosios dalies gulinčią mergaitę. Mergaitė nebuvo praradusi sąmonės, verkė. Pareiškėja grįžo į automobilį norėdama iškviesti medikus, tačiau juos ir policijos pareigūnus jau buvo iškvietę įvykio vietoje buvę žmonės. Grįžusi į automobilį dėl jai pačiai nesuprantamų priežasčių ji patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos ir nuvairavo jį į šalimais esančią gatvę. Pareiškėja nurodo, kad prieš eismo įvykį (išvykdama iš namų) išgėrė dvi stiklines (apie 400 mililitrų) nestipraus alaus, nurodo žinanti, kad negalima vairuoti automobilio apsvaigus nuo alkoholio, tačiau ji tuo metu nesijautė apgirtusi.

2010 m. birželio 7 d., 21.20 val., Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Viešosios tvarkos -skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnai surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės (Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) ) priverstinio nuvežimo aktą ir nubraižė eismo įvykio vietos schemą (prijungtos baudžiamosios bylos 1 tomo l. 16-30). Duomenų bazės pagalba buvo nustatyta, kad pareiškėjai 1998 m. vasario 21 d. Jurbarko PK išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojantis.

Pareiškėjai 2010 m. birželio 7 d., 22.30 val., alkoholio matuokliu, buvo atliktas asmens blaivumo testas Nr. 0609. Testo metu nustatytas 1,94 promilės girtumas (prijungtos baudžiamosios bylos 1 tomo l. 48). VšĮ „Jurbarko ligoninė“ iš pareiškėjos buvo paimtas kraujo mėginys apsvaigimui nuo alkoholio nustatymui (prijungtos baudžiamosios bylos 1 tomo l. 50).

2010 m. birželio 14 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 1507/10(02). Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjos kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio (kraujo mėginys paimtas 2010 m. birželio 7 d., 22.15 val.) (prijungtos baudžiamosios bylos 1 tomo l. 51-52).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 17 p., pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 64-16-PR-63, kaip galimai pažeidus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 14.1 punkto reikalavimą ir pažeminus policijos pareigūno vardą.

Pareiškėja 2010 m. birželio 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) , Jurbarke, pėsčiųjų perėjoje partrenkė dviračiu važiavusią mergaitę. Medikus ir policijos pareigūnus iškvietė įvykį matę žmonės. Jurbarko ligoninės priėmimo skyriuje jai buvo paimtas kraujo mėginys apsvaigimui nuo alkoholio nustatyti, taip pat alkotesteriu nustatytas 1,94 promilių girtumas. Nurodo, kad maždaug 1 valanda iki įvykio buvo išgėrusi dvi stiklines alaus, taip pat vartojo antibiotikus. Dėl įvykio gailisi, kalbėjo su sužalotos mergaitės mama, jos atsiprašė (tarnybinio patikrinimo medžiaga l. 31).

Sakių r. PK VTS PP viršininkas 2010 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėja 2010 metų birželio 7 d., apie 22.30 val., telefonu informavo, kad tą pačią dieną būdama apsvaigusi nuo alkoholio pateko į eismo įvykį, kurio metu sužalota mažametė (tarnybinio patikrinimo medžiaga l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme pareiškėja pakeitė savo parodymus ir įrodinėjo, jog autoįvykio metu automobilį Audi 80, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo ne ji, o jos sesuo A. B. , nurodė, jog pirminius parodymus davė stipraus streso būsenoje ir jaučiant psichologinį spaudimą. Dėl šių aplinkybių ši nagrinėjama byla buvo sustabdyta, iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.

Prie nagrinėjamos bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. 98-1-00316-10 iš kurios matyti, jog pareiškėja ikiteisminio tyrimo metu vengė atvykti ir atlikti reikiamus procesinius veiksmus, dėl ko jai prokuroro nutarimu buvo paskirtas atvesdinimas (baudžiamosios bylos 1 tomo l. 123-127), vėliau prokuroro nutarimu paskelbta paieška (baudžiamosios bylos 1 tomo l. 131). Taip pat ir pareiškėjos seseriai A. B. buvo paskirtas atvesdinimas (baudžiamosios bylos 2 tomo l. 60-63).

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas pareiškėjos atžvilgiu, nenustačius veikos turinčios nusikaltimo numatyto LR BK 281 str. 2 d., t.y. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo neatsargus mažametės dviratininkės M. M. veiksmai - prieš važiuodama į pėsčiųjų perėją ji nenulipo nuo dviračio, o gatvę kirto važiuodama per pėsčiųjų perėją dviračiu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš dešinės pusės artėjančiam automobiliui „Audi 80“ (baudžiamosios bylos 2 tomo l. 64-69). 2015-03-25 Kauno apygardos teismas nutartimi priėmė galutinę neskundžiamą nutartį, kuria atmetė pareiškėjos skundą. Nutartimi yra konstatuota: “Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos L. G. skundu, skundžiama Jurbarko rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-02-13 nutartimi, ikiteisminio tyrimo Nr. 98-1-00316-10 medžiaga, kitais bylos duomenimis daro išvadą, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-02-13 nutartis yra teisėta ir pagrista, todėl jos naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas bylos duomenis įvertino ne taip kaip to nori pareiškėja, savaime BPK normų nepažeidžia.

Aukštesnysis teismas nepritaria skundo argumentams, jog automobilį, kuris pateko i eismo Įvyki, vairavo ne pareiškėja, o jos sesuo A. B. . Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma rodo, jog 2010-06-07, apie 21 val., Jurbarke, S. Dariaus ir S. Girėno g., prie namo Nr. 21. būdama neblaivi L. G. automobiliu „AUDI 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pėsčiųjų perėjoje kliudė dviračiu važiavusią mažametę M. M. , kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog prieš atnaujinant ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos teismas 2014-05-13 nutartyje išsamiai pasisakė ir atmetė pareiškėjos versiją, jog automobilį vairavo ne ji, o jos sesuo. Nutartyje konstatuota, jog esminis L. G. parodymų pakeitimas kelia abejonių jos nuoširdumu ir kartu leidžia manyti, jog būtent pirminės apklausos metu L. G. . prisipažindama vairavusi automobilį, sakė teisybę, juo labiau, kad pirminę jos versiją patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys.

...Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą nebuvo gauta naujų duomenų, kurie leistų abejoti aplinkybe, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo L. G. , kadangi jos versijos taip pat nepatvirtino administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. Tai, kad vienintelė pareiškėjos sesuo A. B. , turinti akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, tik administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nurodė vairavusi automobilį eismo įvykio metu, laikytina gynybine versija, kuria siekiama padėti išvengti atsakomybės seseriai L. G. , nes A. B. parodymų daugiau nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus nurodytas aplinkybes laikoma, jog susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-3-384/2011 naujų esminių aplinkybių dėl, kurių būtų tikslinga tęsti ikiteisminį tyrimą, nustatyta nebuvo, todėl konstatuotina, kad 2014-11-17 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagristai, kam pagrįstai 2015-02-13 nutartimi pritarė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.“

2015-06-08 Jurbarko rajono apylinkės teismas nutarimu nutraukė administracinio pažeidimo bylą L. G. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. pasibaigus iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams. Bylos faktinės aplinkybės nenagrinėtos.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pilnai išanalizuota esama situacija ir tarnybinio patikrinimo medžiaga prijungta prie nagrinėjamos bylos. Atliktas ilgai trukęs (net 5 metus) ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo visapusiškai ir objektyviai ištirti įrodymai ir nustatytos visos su nagrinėjama byla susijusios faktinės aplinkybės. Pareiškėjos iškeltą versiją, jog transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo ne ji, o jos sesuo A. B. , pareiškėja įrodinėjo būtent ikiteisminio tyrimo metu, ir išnagrinėta baudžiamoji byla prijungta prie nagrinėjamos bylos. Tokiu būdu, byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų šios bylos išnagrinėjimui.

Pareiškėja ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kaip jau teismas minėjo, nagrinėjant bylą ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja vengė atvykti procesinių veiksmų atlikimui (kas atsiliepė ir šios bylos nagrinėjimo trukmei). Prokuroro nutarimu pareiškėjai buvo paskirtas atvesdinimas (baudžiamosios bylos 1 tomo l. 123-127), vėliau prokuroro nutarimu paskelbta paieška (baudžiamosios bylos 1 tomo l. 131). Taip pat ir pareiškėjos seseriai A. B. buvo paskirtas atvesdinimas (baudžiamosios bylos 2 tomo l. 60-63). Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja vengė procesinių veiksmų atlikimo ir tuo vilkino bylos nagrinėjimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą 2015-10-19 teismo posėdyje buvo suderinta su pareiškėjos atstovu ir kitais proceso dalyviais sekančio posėdžio data - 2015-11-23, tačiau posėdžio dieną gautas prašymas (b.l. 180), kuriuo pareiškėja ir jos atstovas prašė bylą atidėti, nes susirgo pareiškėjos vaikas ir ji negali dalyvauti teismo posėdyje, tą pačią dieną turėjo būti išduotas pažymėjimas apie vaiko ligą. Teismas atsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir atidėjo bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į prašyme nurodytas pareiškėjos atstovo užimtas dienas. Pažymėtina, jog pareiškėjos ir jos atstovo prašymo pagrįstumą patvirtinantys dokumentai teismui iki šiol nėra pateikti.

Atsakovo atstovas pažymėjo, jog praeitame posėdyje dalyvavo pareiškėjos motina, t.y. vaiko močiutė, todėl pareiškėja turėjo realią galimybę kreipti pagalbos į motiną, kuri galėjo slaugyti anūką teismo posėdžio dieną, todėl iš esmės nėra pagrindo bylos atidėjimui.

Bylą paskyrus nagrinėti 2016-02-01 teismo posėdyje, bylos nagrinėjimo dieną teismui pateiktas pareiškėjos ir prašymas (b.l. 185) atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėja nuo 2016-02-01 serga ir pridėjo pažymą (b.l. 186), kuri visiškai neįskaitoma, tiesiog juodos spalvos lapas, todėl tokią pažymą laikyti neatvykimą pateisinančiu dokumentu nėra jokio pagrindo. Neatvykimą į teismo posėdžius patvirtinantys tinkami dokumentai, ar jų tinkamai patvirtintos kopijos, teismui nepateikti.

Atsakovo atstovas prašė vertinti pareiškėjos neatvykimą į posėdį, kaip proceso vilkinimą ir negerbimą kitų proceso dalyvių, nurodė, jog bylos atidėjimui pagrindo nėra, pateikti dokumentai neįskaitomi.

Pareiškėja savo teises gali ginti pati, taip pat kartu su atstovu, bei gali įgyvendinti ir realizuoti savo teises tik per atstovą. Teismas nelaikė pareiškėjos prašymus svarbia neatvykimo priežastimi, kadangi teismui nepateikti tinkami įrodymai, pateisinantys pareiškėjos neatvykimą į teismo posėdžius. Pareiškėjos atstovas, nors bylos nagrinėjimas buvo skiriamas išskirtinai atsižvelgiant į atstovo užimtumą, teismo paskirtu bylos nagrinėjimo laiku neatvyko. Teismo vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, ir veikiant už bylos greitesnį ir ekonomiškesnį procesą, bei atsižvelgiant į tai, jog byloje pakanka rašytinių įrodymų, bei atsižvelgiant ir į kitų proceso dalyvių interesus bei bylai skiriamą laiką, byla nagrinėtina nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui, kadangi apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymu nustatyta tvarka, teismo posėdžio datos suderintos ir nėra kliūčių bylos nagrinėjimui.

Nustačius, jog byloje yra pakankamai įrodymų ABTĮ normos leidžia nagrinėti bylą iš esmės ir šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d. ).

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 p. nustatyta, kad „tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo.“ Etikos kodekso 14.1 p. nustatyta policijos pareigūno pareiga ne tarnybos metu „elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus“. Etikos kodekso 14.3 p. nustatyta, kad policijos pareigūnas turi „privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija“. Etikos kodekso 15 p. įtvirtinta policijos pareigūno atsakomybė „laikytis šio Kodekso reikalavimų - kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę.“

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str. nustatyti pagrindiniai policijos veiklos uždaviniai:

žmogaus teisių ir laisvių apsauga;

viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;

neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;

nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;

nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;

saugaus eismo priežiūra.

Šio įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta policijos pareigūno pareiga „gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti;“.

Akivaizdu, kad minėto įstatymo normos suponuoja tam tikrą policijos pareigūno tarnybos - santykių specifiką. Policijos pareigūno ir visuomenės santykiai turi specifinių bruožų, kurie lemia dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui. Pareigūnas atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų - garantuoja teisėsaugą. Jis privalo ne vien gerai atlikti profesines pareigas, bet ir laikytis jam privalomų dorovinių reikalavimų. Tokia policijos pareigūno vieta visuomenėje bei jam suteiktos juridinės teisės kėlia jam didelius dorovinius reikalavimus. Policijos sistemos teigiamo įvaizdžio formavimas yra kiekvieno policijos pareigūno garbės reikalas. Policijos pareigūnų elgesiui turi būti taikomi tokie standartai, kurie leistų policijai tinkamai įvykdyti jai Lietuvos Respublikos įstatymų priskirtas funkcijas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau tekste – Statuto) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad esminis elementas, suponuojantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Kalbant apie tokį (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme reikšmingą) visuomenės požiūrį, pažymėtina, kad jis gali būti teismo konstatuotas, kai tam tikri kalti pareigūno veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Tačiau kartu pažymėtina, jog aptariamam (neigiamam) visuomenės požiūriui konstatuoti nėra būtina jį sieti su pareigūno kaltų veiksmų viešu atskleidimu ir tokio atskleidimo mastu. Tai reiškia, kad pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą.

Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, nekiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Ginčijamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 64-TE-140, kuriuo L. B. (G.) atleista iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (b.l. 7) priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-42 (b. l. 8-12). Ši išvada yra patvirtinta Marijampolės apskrities VPK viršininko, todėl laikytina pareiškėjos skundžiamo įsakymo sudedamoji dalis, kurioje pateiktos faktinės aplinkybės ir nuorodos į taikytinas materialinės teisės normas.

Vidaus tarnyba yra grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Aukščiausių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybė, palyginus su eiliniais, negali būti mažesnė, nes aukščiausiems pareigūnams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam pareigūnui (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnis). Administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pareigūnams Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

Taigi, aukščiau išnagrinėti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu pareiškėja, būdama neblaivi vairavo automobilį. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada, kuri surašyta atlikus tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja paaiškinime nurodė, jog ji vairavo automobilį įvykio metu (tarnybinio patikrinimo medžiaga l. 31), kitų duomenų atlikus tarnybinio patikrinimo metu nebuvo, tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja pakeitė parodymus ir teigė, jog automobilį vairavo jos sesuo. Tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą tokios aplinkybės nepasitvirtino. Kauno apygardos teismas 2014-05-13 nutartyje išsamiai pasisakė ir atmetė pareiškėjos versiją, jog automobilį vairavo ne ji, o jos sesuo. Taip pat išnagrinėjus bylą teismas sutinka su Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutartyje padarytomis išvadomis, jog vienintelė pareiškėjos sesuo A. B. , turinti akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nurodė vairavusi automobilį eismo įvykio metu, tačiau tokia pozicija laikyta gynybine versija, kuria siekiama padėti išvengti atsakomybės seseriai L. G. , nes A. B. parodymų daugiau nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina jog šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo žinomos ir nebuvo tarnybinio patikrinimo metu nagrinėtos ir vertintos. Pareiškėjos teiginys, jog pirminiai parodymai duoti streso ir psichologinio spaudimo metu atmestinas. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja paaiškinimą teikė ne iškarto eismo įvykiui įvykus, o sekančią dieną po įvykio, t.y. turėjo laiko ir galimybę apmastyti savo elgesį ir duoti išsamius, nuoseklius ir teisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, praėjus streso būsenai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus bei į nurodytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtu. Nenustačius pagrindų lemiančių įsakymo neteisėtumą, nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareiškėjos reikalavimus, t.y. priteisti pareiškėjai vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir grąžinti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d.1 p., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. G. (B.) skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.