- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2-1282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00254-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- D. B., J. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3390-431/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „City Casino“ ieškinį atsakovams D. B. ir J. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas ir pagrįstumas.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1 229 866 Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš atsakovų, kaip buvusių UAB „City casino“ vadovų, netinkamo pareigų vykdymo ir žalos įmonei padarymo.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar jo esant nepakankamai - pinigines lėšas, bei turtines teises 1 229 866 Lt sumai. Prašymą grindė didele ieškinio suma ir aplinkybe, kad atsakovai vengė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus perduoti ieškovo administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Ieškovo nuomone, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą pagrindžia ir tai, jog atsakovų veikoje yra nusikaltimo (didelės vertės svetimo turto iššvaistymo) požymių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti - ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 229 886 Lt sumai areštuoti atsakovams D. B. ir J. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 229 886 Lt sumos.
Teismas darė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, pareikšto ieškinio suma yra didelė fiziniams asmenims, taip pat į tai, kad atsakovų prievolės ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu netaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nesilaikė reikalavimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y., jog turi būti siekiama ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros.
2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas įrodymais.
3. Vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas, nurodęs, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, manytina, nepagrįstai sprendė ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimą.
5. Pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo apeliantės teises ir teisėtus interesus, nes ji viena augina mažametį sūnų, gauna nedidelį darbo užmokestį, kurį areštavus, apeliantė neturės lėšų pragyvenimui ir sūnaus išlaikymui.
6. Apeliantės atžvilgiu ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes ji, nutraukus darbo sutartį, su UAB „City casino“ visiškai atsiskaitė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „City casino“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantė nepateikė duomenų apie savo finansines galimybes įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vykdant skundžiamą teismo nutartį antstolė sudarė atsakovams priklausančio turto aprašą, tačiau vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, todėl šiuo metu nėra duomenų, ar apeliantės aprašyto turto užtektų teismo sprendimui įvykdyti.
2. Apeliantė, kaip buvusi UAB „City casino“ direktorė, keičiantis vadovams, naujam direktoriui neperdavė įmonės viso turto ir apskaitos dokumentų.
3. Atsakovai piktybiškai vengė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus perduoti ieškovo administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, jų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovai ir ateityje vengs vykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.
4. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl bylos esmės, o tik preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą.
5. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes taikyti apribojimai yra tokios apimties kaip ieškinio reikalavimai ir apeliantės teisės nėra ribojamos labiau negu būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas bei pagrįstumas tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs.
Negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pasisakė dėl bylos esmės, t.y. nusprendė, kad ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Šiuo atveju teismas tikrino, ar egzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t.y., ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Ieškinio reikalavimo tikėtino pagrindimo tikrinimas negali būti tapatinamas su ieškinio reikalavimų išsprendimu iš esmės ir konstatavimu ieškinio reikalavimų teisėtumo ir/ar pagrįstumo bei ieškinio tenkinimo ar atmetimo. Pagal suformuotą teismų praktiką, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes ieškinio reikalavimų tyrimas atliekamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Šiuo atveju reikšminga tik tai ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas aiškiai, išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai, pateikti įrodymai, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, papildomų įrodymų konkrečiai pagrįsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip nurodo apeliantė, ieškovas neprivalėjo, o apeliantės argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo (t.y., kad ji atsiskaitė su ieškovu, nutraukusi darbo sutartį, kad yra perdavusi visą turtą ir dokumentus ir kt.) teismas tirs, nagrinėdamas bylą iš esmės. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas neteisingai preliminariai vertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-28/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką), nėra absoliuti, todėl teismas ją taikydamas, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškinio suma – 1 229 866 Lt atsakovams kaip fiziniams asmenims objektyviai nėra maža. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog jos turtinė padėtis yra tokia gera, kad jai nesukels sunkumų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atvirkščiai – apeliantė nurodo viena auginanti mažametį sūnų ir iš jos kartu su atskiruoju skundu pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažymos (b.l. 69) matyti, kad ji gauna minimalų darbo užmokestį – 1 000 Lt. Ieškovo su atsiliepimu pateiktas 2013-02-22 Turto aprašas (b.l. 79-81) patvirtina, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir pora butų, tačiau nepateikta aprašytų daiktų vertė. Apeliantė taip pat nepateikė jai priklausančio turto įvertinimo, iš kurio būtų galima spręsti, kad jos finansinės galimybės nedaro pagrindo išvadai dėl būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl šiuo atveju didelė ieškinio suma laikytina viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo bei proporcingumo principų pažeidimu, pažymėtina, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.), t.y., kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir/ar turtines teises. Kaip minėta, iš antstolio sudaryto Turto aprašo neaišku, ar areštuoto apeliantės nekilnojamojo turto vertės užteks ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Neužtekus nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, būtų areštuotos apeliantės piniginės lėšos. Tokia situacija, kai areštuojamos visos turimos ir gaunamos piniginės lėšos, nepaliekant pragyvenimui reikalingų lėšų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir nepagrįstai suvaržytų apeliantės teises. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta nesant ar nepakankant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti visas pinigines lėšas, keistina, leidžiant apeliantei disponuoti gaunamomis lėšomis, neviršijant 1 000 Lt per mėnesį ribos. Ši suma, teismo nuomone, laikytina pakankama ir atitinkanti teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į tai, jog CPK 668 straipsnio 1 dalis, nustatanti turtą, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, jį vykdant iš fizinių asmenų turto, numato, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu, vadovaujantis LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772), sudaro 1 000 Lt.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovei, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo2013 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria nutarta: „Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 229 886 Lt sumos“, šią nutarties dalį išdėstant taip:
„Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 229 886 Lt sumos, leidžiant atsakovei D. B. disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis 1 000 Lt per mėnesį ribos“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.