Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

atsakovo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui I.K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo, sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2016-06-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus S. N. Privalomąjį nurodymą Nr. 12;panaikinti 2016-06-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, Sprendimą Nr. (ABNS)-MRS-518.

Dėl įpareigojimo pašalinti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje pastatytą kuolą su elektros rozete nurodė, kad šiuo atveju kuolas su elektros rozete nėra statinys. Be to, vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta konstatuota vizualiniu būdu, neatsižvelgiant į vidutinį vandens lygį. Pareigūnas, surašęs privalomąjį nurodymą nesiaiškino, ar kuolas su elektros rozete patenka į šią apsaugos zoną. Šiuo atveju Patikrinimo akte, kurio pagrindu yra priimtas Privalomasis nurodymas, tik abstrakčiai nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)upelio apsauginėje juostoje šlaite pastatytas kuolas su elektros rozete, tuo pažeidžiant Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 p.“, - t.y. pareigūnas nematavo ir nepateikė skaičiavimų, todėl nėra nurodyta kokiu atstumu nuo upelio pakrantės šlaito yra įrengtas minėtas kuolas.

Taip pat akcentavo, kad ir Nurodymas pašalinti aptvarą paukščiams yra nepagrįstas, kadangi aptvaras stovi žemės ūkio paskirties žemėje ir nepatenka į apsaugos juostą, o Marijampolės reg. AAD argumentas, jog patikrinimo dieną sklype tyvuliavo daugiau negu 0,1 ha vandens telkinys yra niekuo nepagrįstas. Tokio abstraktaus teiginio pagrindu sklypo savininkui pasekmės kilti negali. Privalomasis nurodymas pažeidžia Konstitucines savininko teises ir yra piktnaudžiavimas suteiktais įaliojimais ignoruojant valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas).

Specialių žemės ir miško naudojimų sąlygų 126.1 p. statybų reglamentavimą paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje nukreipia į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą. Šio įstatymo 20 str. 5 d. pasakyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose - paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose - su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Kuolas su elektros rozete nėra nei hidrotechninis statinys, nei kuris nors kitas įstatymo 20 str. 5 d. įvardintas įrenginys, o rekreacinė zona šiame žemės ūkio paskirties sklype nėra suformuota, todėl kuolas iš vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos šalintinas. Be to, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. nustato, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę bei ardyti velėną, o nedirbdamas žemės ir neardydamas velėnos medinio kuolo su elektros rozete neįrengsi, todėl darytina išvada, kad medinis kuolas įrengtas pažeidžiant reikalavimus ir jį privalu pašalinti. (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta nustatyta teisės aktuose, jos vizualiai nustatinėti nereikėjo. Remiantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos įuostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 (toliau – ir Aprašas), 5.2 ir 5.1.1 p., (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta medinio kuolo įrengimo vietoje yra 2,5 m pločio ir iš fotografijos akivaizdžiai matosi, kad kuolas įrengtas apsaugos įuostoje. Kuolas su elektros rozete pastatytas ant (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės briaunos, būtent ten, kur prasideda vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Dėl jo buvimo vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje nekyla jokių abejonių, todėl instrumentiniai matavimai nereikalingi.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. (b.l. 40-46). Marijampolės reg. AAD Administracinių bylų skyriaus vedėjas 2016-06-02 tarnybiniu pranešimu Marijampolės reg. AAD direktoriui pranešė, kad 2016-06-02 teko dalyvauti tiriant (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų skundą dėl ūkinės veiklos vykdymo pareiškėjo namų valdoje ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) km., Marijampolės sav.. Iš patikrinime dalyvaujančių gyventojų teko išgirsti nusiskundimų dėl galimų gamtosauginių pažeidimų pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose (b.l. 35). Marijampolės reg. AAD Marijampolės agentūros vedėjas, atsižvelgdamas į minėtą tarnybinį pranešimą, 2016-06-06 pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 7 pavedė Marijampolės reg. AAD Marijampolės agentūros vyr. specialistui patikrinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav. (b.l. 36-37). Marijampolės reg. AAD Marijampolės agentūros vyr. specialistas, patikrinęs pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, surašė 2016-06-06 Patikrinimo aktą Nr. 48 (b.l. 38-39) ir 2016-06-08 Privalomuoju nurodymu Nr. 12 nurodė, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3, 126.1, 126.2 p. „Laukinės gyvūnijos įstatymo“ 15 str., pašalinti žemės sklype (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) upelyje prie pralaidos įdėtą metalinį tinklą; vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje pastatytą kuolą su elektros rozete; aptvarą paukščiams laikyti (b.l. 49-50). Pareiškėjas 2016-06-13 dėl Privalomojo nurodymo pateikė skundą Marijampolės reg. AAD direktoriui (b.l. 52-53). Marijampolės reg. AAD 2016-06-17 Sprendimu Nr. (ABNS)-MRS-518 nusprendė Privalomąjį nurodymą iš dalies pakeisti - t.y. Privalomojo nurodymo reikalavimų nenaikinti, o privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2016-07-08 (b.l. 52-56).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės reg. AAD Marijampolės agentūros 2016-06-08 Privalomojo nurodymo Nr. 12 ir Marijampolės reg. AAD 2016-06-17 Sprendimo Nr. (ABNS)-MRS-518 teisėtumo bei pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 2 str. 7 d. nustato, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Kontrolės įstatymo 18 str.. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 3 p., kuriame numatyta, jog privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Privalomajame nurodyme pareiškėjas įpareigotas, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3, 126.1, 126.2 p., Laukinės gyvūnijos įstatymo 15 str., pašalinti žemės sklype (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) upelyje prie pralaidos įdėtą metalinį tinklą, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje pastatytą kuolą su elektros rozete ir aptvarą paukščiams laikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 124.3. p. nustato, kad pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo. 2016-06-06 Patikrinimo akte Nr. 48 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo remiantis buvo duotas Privalomasis nurodymas, nurodyta, kad žemės ūkio paskirties sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) upelyje prie pralaidos įdėtas metalinis tinklas, tuo patvenktas upelis ir sutrikdyta natūrali žuvų migracija bei pažeidžiama „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 124.3 p., Laukinės gyvūnijos įstatymo 15 str. (b.l. 38-39). Privalomajame nurodyme taip pat nurodyta pašalinti žemės sklype (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) upelyje prie pralaidos įdėtą metalinį tinklą.

Pareiškėjas savo nesutikimą su minėtu Privalomojo nurodymo įpareigojimu grindžia tuo, kad apsauginis metalinis tinklas yra pastatytas dar prieš pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą, pastatytas ne pareiškėjo žemėje ir yra kelio zonoje, jis nedaro žalos nei pačiam vandens telkiniui, nei laukinei gyvūnijai.

Kontrolės įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Tai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas, nustatęs, jog (duomenys neskelbtini) upelyje yra neteisėtai įrengtas prie pralaidos įdėtas metalinis tinklas, privalėjo išsiaiškinti šio tinklo įrengimo aplinkybes (kas įrengė, kada ir pan.) ir tik nustatęs asmenį (asmenis), kuris yra atsakingas už tinklo įrengimą, turėjo teisę ir pareigą imtis veiksmų pašalinant aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis, šiuo atveju priimdamas privalomą nurodymą. Atsakovas iš esmės neneigia aplinkybės, jog metalinį tinklą (duomenys neskelbtini) upelyje įrengti galėjo įrengti ir ne pareiškėjas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Marijampolės reg. AAD Marijampolės agentūros vyr. specialistas S. N. nurodė, jog nenustatė, kas įrengė metalinį tinklą, o Privalomasis nurodymas pareiškėjo atžvilgiu dėl tinklo pašalinimo buvo duotas dėl to, kad minėtas tinklas yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Byloje nenustatyta, kada buvo įrengtas metalinis tinklas (duomenys neskelbtini) upelyje, dėl ko neatmestina, kad šis tinklas buvo įrengtas dar iki pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą.

Vertinant pareiškėjo argumentą dėl to, jog metalinis tinklas yra ne pareiškėjui priklausančio žemės sklypo teritorijoje atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktas fotonuotraukas metalinis tinklas (duomenys neskelbtini) upelyje yra įdėtas pralaidoje, prie pat šalia pareiškėjo sklypo einančio kelio (b.l. 20). Iš byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos (b.l. 59), žemės sklypo plano (b.l. 68) matyti, jog pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba yra tam tikru atstumu nuo kelio, ką patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuoti pareiškėjo žemės sklypo riboženkliai (b.l. 67). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad metalinis tinklas (duomenys neskelbtini) upelyje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose.

Teismas taip pat pažymi, kad nustačius, jog ūkio subjektas neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-08-01) 32¹ str. 4 d.). Teismo vertinimu atsakovas, surašydamas Privalomą nurodymą pareiškėjui ir įpareigodamas jį pašalinti (duomenys neskelbtini) upelyje prie pralaidos įdėtą metalinį tinklą, visiškai nenustatė šių svarbių aplinkybių ir be teisėto pagrindo priėmė Privalomąjį nurodymą dėl metalinio tinklo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) upelio pareiškėjo atžvilgiu.

Privalomuoju nurodymu taip pat nurodyta pareiškėjui vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje pastatytą kuolą su elektros rozete. Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1. p. nustato, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. įtvirtinta statinio sąvoka. Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Nustatant, ar konkretus daiktas yra statinys, būtina išsiaiškinti, ar jis atitinka abu statinio požymius: yra nekilnojamasis daiktas ir turi sukurtas statybos darbais statybos vietoje laikančiąsias konstrukcijas. Nekilnojamųjų daiktų sąvokos apibrėžimas įtvirtintas ir Civilinio kodekso 1.98 str. 2, 4 d., kuriose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais. Šio kodekso 4.2 str. 3 d. yra nurodyta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nagrinėjamu atveju žemės sklype esantis kuolas su rozete akivaizdžiai neatitinka statinio sąvokos ir negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas visiškai nepagrįstai konstatavo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1. p. pažeidimą ir remiantis juo įpareigojo pareiškėją pašalinti pastatytą kuolą su elektros rozete.

Dėl atsakovo argumento, kad Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje draudžia ne tik statinius statyti, bet ir dirbti žemę bei ardyti velėną (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p.), o nedirbdamas žemės ir neardydamas velėnos medinio kuolo su elektros rozete pareiškėjas nebūtų galėjęs įrengti, teismas pažymi, kad Privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas - t.y. turi atitikti Kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų reikalavimus. Jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (LVAT 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012; 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A450-556/2016). Skundžiamame Privalomajame nurodyme nėra konstatuotas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. pažeidimas, šio punkto pažeidimas nebuvo nustatytas ir 2016-06-06 atlikto patikrinimo metu, nebuvo vertinta ar pakrantės apsaugos juostoje buvo dirbama žemė bei ardoma velėna. Todėl paminėtas atsakovo argumentas nepagrindžia Privalomojo nurodymo teisėtumo.

Dėl nurodymo pašalinti aptvarą paukščiams laikyti, pažymėtina, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2. p. draudžia pakrantės apsaugos juostose tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Pareiškėjas Privalomojo nurodymo dalį, kuria nurodyta pašalinti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vandens telkinio apsaugos juostoje pastatytą aptvarką paukščiams laikyti, ginčija tuo argumentu, jog aptvaras stovi žemės ūkio paskirties žemėje ir nepatenka į apsaugos juostą. Atsakovas iš esmės sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog žemės sklypas, kuriame įrengtas aptvaras paukščiams laikyti, yra žemės ūkio paskirties, tačiau teigia, jog patikrinimo dienai šiame žemės sklype tyvuliavo vandens telkinys ir jis buvo tikrai daugiau negu 0,1 ha ploto, o prie tokio pobūdžio vandens telkinių nustatoma vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta.

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2016-08-01) 3 str. 18 d. paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540, 3 p. nustato, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiui, bei griovių.

Įvertinus paminėtas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad atsakovas, konstatuodamas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos naudojimo sąlygų (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2. p.) pažeidimą, visų pirma turi nustatyti ar vandens telkinys atitinka paviršinio vandens telkinio sąvoką bei ar šiam vandens telkiniui nustatytina pakrantės apsaugos juosta - t.y. ar minėtas vandens telkinys yra 0,1 ha ploto ir didesnis. Vertinant Privalomojo nurodymo turinį dėl nurodymo pašalinti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtą aptvarą konstatuotina, kad nei Privalomajame nurodyme, nei Patikrinimo akte, kuriuo remiantis buvo surašytas Privalomasis nurodymas, nėra nurodyta, kokio konkretaus paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje yra pastatytas aptvaras paukščiams laikyti. Taip pat nėra nurodyta, koks tai vandens telkinys (ežeras, tvenkinys, kūdra ar kt.). Atsakovas tik 2016-06-17 sprendime nurodo, kad patikrinimo dienai žemės sklype tyvuliavo vandens telkinys ir jis buvo daugiau negu 0,1 ha ploto, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas jokias objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pareigūnas, atlikdamas pareiškėjui priklausančių žemės sklypų patikrinimą patikimomis priemonėmis, būtų nustatęs žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio vandens telkinio plotą. Taigi, Privalomasis nurodymas nėra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenis, todėl pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas yra patenkintinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės rajono agentūros 2016-06-08 Privalomasis nurodymas Nr. 12 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėje byloje taip pat ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, 2016-06-17 Sprendimas Nr. (ABNS)-MRS-518, kuriuo Privalomojo nurodymo reikalavimai palikti nepakeisti. Kadangi reikalavimas panaikinti minėtą Sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Privalomąjį nurodymą, teismas plačiau dėl šio sprendimo teisėtumo nepasisakys, pažymėdamas, jog, pripažinus 2016-06-08 privalomąjį nurodymą Nr. 12 neteisėtu ir todėl naikintinu, kartu naikintinas ir pareiškėjo skundžiamas 2016-06-17 sprendimas Nr. (ABNS)-MRS-518 (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusiąsias su administracinės bylos nagrinėjimu (b.l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė konkretaus ir išsamaus prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., toks pareiškėjo prašymas negali būti šioje proceso stadijoje patenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą įstatymo nuostatą prašymai raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 2 p. ,

nusprendžia:

Pareiškėjo G.Ž. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2016-06-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės rajono agentūros Privalomąjį nurodymą Nr. 12.

Panaikinti 2016-06-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, Sprendimą Nr. (ABNS)-MRS-518.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.