- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- N-444-1137-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02794-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu pripažino D. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 153¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 250 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nesudaręs paslaugų teikimo sutarties, savavališkai prisijungė prie UAB „Mikrovisatos TV“ elektroninių ryšių tinklo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad jis nurodytomis tariamo pažeidimo dienomis (2010 m. vasario 5 ir 8 d.) bute nesilankė, minėtame bute negyvena, juo nesinaudoja, butas nuosavybės teise jam nepriklauso, savininkas išvykęs į užsienį, o D. G. savininko prašymu apmoka sąskaitas už komunalines paslaugas. Nurodo, kad skydinės durų niekada nebuvo atidaręs, skydinė laisvai prieinama visiems asmenims. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis vengė priimti siunčiamus UAB „Mikrovisatos TV“ pranešimus – 2010 m. vasario mėnesį, radęs laišku atsiųstą bendrovės pranešimą, iš karto kreipėsi į bendrovę telefonu. Apie ryšio tinklo gadinimą ar neteisėtą jungimąsi prie jo jis negali žinoti. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek policijos pareigūnas nepagrįstai pareiškėjo atvykimą į komisariatą vertino kaip įrodymą, jog būtent D. G. padarė pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
D. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 153¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad elektroninių ryšių tinklo gadinimas ar savavališkas prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklo užtraukia baudą nuo 250 iki 500 litų. Apeliantas neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, jog jis prie UAB „Mikrovisatos TV“ elektroninių ryšių tinklo nesijungė, minėtame bute negyvena.
Iš ATPK 153¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris savavališkai prisijungė prie elektroninių ryšių tinklo. Tuo tarpu byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, jog būtent D. G. prisijungė prie UAB „Mikrovisatos TV“ elektroninių ryšių tinklo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. G. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, tuo tarpu neteisėtas prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklo užfiksuotas (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 1). Apeliantas nuosekliai teigia, kad jis yra įgaliotas tik pasirūpinti buto (duomenys neskelbtini), Kaune sąskaitų apmokėjimu. Byloje nenustatyta, nei kas yra minėto buto savininkas, nei kas juo naudojasi ar kas galėjo prisijungti prie tinklo, nei kokiu būdu buvo nustatyta, kad būtent šiame bute esantis televizorius rodo 34 „Mikrovisatos TV“ transliuojamas programas. Iš byloje esančių pranešimų (b. l. 7, 8) matyti, kad jie buvo palikti duryse, t. y. joks konkretus asmuo bute nebuvo surastas. Vien tai, kad D. G. prižiūri minėtą butą bei kad paskambino bendrovei reaguodamas į pranešimus, neleidžia neabejotinai konstatuoti, jog būtent jis neteisėtai prisijungė prie tinklų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nesurinko pakankamai įrodymų, todėl toks nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir turi būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.