Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-776-718/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
1-776-718/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-02007-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
V. G., N. G., A. T., E. U., B. T., L. E., B. B., V. B.
Kaltinamasis
T. P.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Bylos Nr. 1-776-718/2015
Proceso Nr. 1-31-1-02007-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.3.; (S) 1.1.8.11.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Jolitai Slavinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei V. T.;

nukentėjusiesiems V. G. (V. G.), N. G., A. T., E. U., B. T., L. E., B. B., V. B.,kaltinamojo gynėjams advokatams Alvydui Kvaščevičiui, Daivai Rocevičienei,vertėjai V. G.,kaltinamajam T. P.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str.1 d. – 8 MGL (1040 Lt) bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (1 veika), 182 straipsnio 3 dalį (10 veikų).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. P. pagrobė svetimą turtą:

jis, 2013-11-20, apie 14:55 val., būdamas lošimo namuose, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie lošimo automato ir pamatęs, kad prie jo žaidęs V. G. yra laimėjęs 755 Lt (218,66 eurus) ir, pasinaudojęs proga, kad pastarasis trumpam pasišalino nuo automato, atsispausdino V. G. priklausantį bilietą su kuriuo kasoje išgrynino pinigus 755 Lt (218,66 eurus). Tokiu būdu T. P. pagrobė V. G. priklausančius 755 Lt (218,66 eurus).

Be to, jis, laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-01-22, nuo 13.30 val. iki 14.00 val., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdamas išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame Š. M., iš šio buto pagrobė Š. M. priklausantį turtą: televizorių su pulteliu „FUNAI“, LED LCD 22FL552/10, 799 Lt (231,41 eurų) vertės, televizorių su pulteliu „FUNAI“ LED 22FL552/10, 599 Lt (173, 48 eurų) vertės, televizorių su pulteliu „TOSHIBA“, 32A 3030DG, 2413,51 Lt (699 eurų) vertės, du priedelius, kurių vieno vertė 99 Lt (28,67 eurų). Viso pagrobė Š. M. priklausančio turto už 5023,51 Lt (1454,91 eurą).

Be to, jis, 2014-01-21, apie 17.00 val., būdamas išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė K. S. priklausantį turtą: televizorių „Samsung40F6100AW“, 1599 Lt (463,10 eurų) vertės, chalatą 50 Lt (14,48 eurų) vertės. Viso pagrobė K. S. priklausančio turto už 1649 Lt (477,58 eurus).

Be to, jis 2014-01-23, apie 01.16 val., būdamas išsinuomotame bute, esančiame J(duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė E. J. priklausantį televizorių „Philips“ 47PFL7404h/12, 3000 Lt (868,86 eurų) vertės. Viso pagrobė E. J. priklausančio turto už 3000 Lt (868, 86 eurus).

Kaltinamasis T. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis, 2013-12-20 apie 18.00 val., prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., melagingai prisistatęs Ž. V. buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės anūku, ir tokiu būdu ją suklaidinęs, pasirašė su Ž. V. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014-01-03, ir iš Ž. V. paėmė 202,73 eurus (700 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo Ž. V. priklausančio turto už 202,73 eurus (700 Lt).

T. P. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą:

jis 2013-12-30 apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs S. Ž. minėto buto savininkės anūku ir tokiu būdu ją suklaidinęs, pasirašė su S. Ž. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014-01-15, ir iš S. Ž. paėmė 144,81 eurą (500 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo S. Ž. priklausančio nedidelės 144,81 eurą (500 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksli diena ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs E. U. minėto buto savininku ir tokiu būdu jį suklaidinęs, pasirašė su E. U. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-07-07, ir iš E. U. paėmė 144,81 eurą (500 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo E. U. priklausančio nedidelės 144,81 euro (500 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-07 apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs B. T. minėto buto savininkės anūku ir tokiu būdu ją suklaidinęs, pasirašė su B. T. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), metams nuo 2014-01-15, ir iš B. T. paėmė 144,81 eurą (500 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo B. T. priklausančio nedidelės 144,81 euro (500 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-08 apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs L. E. minėto buto savininkės anūku ir tokiu būdu ją suklaidinęs, pasirašė su L. E. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), neterminuotam laikotarpiui nuo 2014-01-15, ir iš L. E. paėmė 144,81 eurą (500 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo L. E. priklausančio nedidelės 144,81 euro (500 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-10 apie 12.00 val. prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., melagingai prisistatęs N. G. buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko sūnumi ir tokiu būdu jį suklaidinęs, pasirašė su N. G. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014-01-15, ir iš N. G. paėmė 130,33 eurus (450 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo N. G. priklausančio nedidelės 130,33 eurų (450 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-11 apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs B. B. minėto buto savininko sūnumi ir tokiu būdu ją suklaidinęs, įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014-01-16, ir iš B. B. paėmė 173,77 eurus (600 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo B. B. priklausančio nedidelės 173,77 eurų (600 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-12 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs A. T. minėto buto savininkės anūku ir tokiu būdu ją suklaidinęs, pasirašė su A. T. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 6 mėnesiams nuo 2014-01-15, ir iš A. T. paėmė 173,77 eurus (600 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo A. T. priklausančio nedidelės 173,77 eurų (600 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-13 apie 11.00 val. prekybos centre „Big“, adresu Taikos pr. 141, Klaipėdos m., melagingai prisistatęs D. J. buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės anūku ir tokiu būdu ją suklaidinęs, pasirašė su D. J. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2014-01-15, ir iš D. J. paėmė 173,77 eurus (600 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo D. J. priklausančio nedidelės 173,77 eurų (600 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-13 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs I. M. minėto buto savininkės anūku ir tokiu jį suklaidinęs, pasirašė su I. M. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 6 mėnesiams nuo 2014-01-15, ir iš I. M. paėmė 173,77 eurus (600 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo I. M. priklausančio nedidelės 173,77 eurų (600 Lt) vertės turto.

Be to, jis 2014-01-14 apie 12.00 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs V. B. buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir tokiu būdu jį suklaidinęs, pasirašė su V. B. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 6 mėnesiams nuo 2014-01-15, ir iš V. B. paėmė 173,77 eurus (600 Lt). Tokiu būdu T. P. apgaule savo naudai įgijo V. B. priklausančio nedidelės 173,77 eurų (600 Lt) vertės turto.

Apklaustas kaltinamuoju T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 metais studijavo (duomenys neskelbtini), gyveno motinai priklausančiame bute. Dažnai kazino lošdavo žaidimų automatais, nes trūko pinigų, jo materialinė padėtis buvo sunki. 2013-11-20 lankėsi lošimų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Priėjo prie vieno lošimo automato, kuris buvo laisvas. Matė, kad prieš tai prie minėto automato žaidė kitas vaikinas. Suprato, kad nukentėjusysis, kaip vėliau sužinojo V. G., paliko automate savo lošimo bilietą ir kad jis laimėjo tuos 700 Lt. Atsispausdino bilietėlį ir kasoje laimėtus pinigus išgrynino, gavo apie 750 Lt. Netrukus iš lošimų namų išėjo. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, V. G. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti.

Be to, parodė, kad 2014-01-21 vienai parai išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Už buto nuomą sumokėjo 100-120 Lt, taip pat paliko 120 lt dydžio užstatą. Apie buto nuomą sužinojo iš internetinio puslapio www.skelbiu.lt. Buto nuomos mokestis jam buvo per didelis, todėl bute praleido tik vieną naktį. Kadangi tuo metu jo materialinė padėtis buvo sunki, kelias dienas buvo priverstas miegoti gatvėje, buvo susipykęs su mama, iš minėto buto pavogė kaltinamajame akte nurodytus tris televizorius su pulteliais ir du priedelius. Minėtis daiktus už 400-500 Lt pardavė lombarde. Lombarde pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pinigus išleido pirkdamas maisto produktus, šiltus rūbus, bei sumokėjo už kito buto nuomą. Kadangi lauke buvo šalta, tą pačią dieną išsinuomojo parai kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Skelbimą apie minėto buto nuomą taip pat rado viename internetiniame puslapyje. Pripažįsta iš minėto buto pavogęs televizorių. Nepamena, ar buvo paėmęs chalatą. Į vaikiškos lovelės buvo įdėjęs televizorių ir taip jį išnešė iš buto. Televizorių už 300-400 Lt taip pat pardavė lombarde. K. S. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti.

Be to, parodė, kad 2014 m. sausį važiavo pas Kaune gyvenantį draugą T. C., žadėjusį jį, kaltinamąjį, įdarbinti užsienyje. 2014-01-23 vienai parai iš E. J. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Apie buto nuomą sužinojo iš vieno internetinio puslapio. Nuomos mokesčio dydžio nepamena. Iš buto pagrobė vieną televizorių, kurį pardavė Kaune esančiame lombarde. E. J. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti. Po šio įvykio išvyko į Švediją ir dirbo ten, kol 2015-06-01 buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį.

Dėl Ž. V., S. Ž., E. U., B. T., L. E., N. G., B. B., A. T., D. J., I. M. ir V. B. priklausančio turto įgijimo apgaule taip pat kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio metu buvo išsinuomavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jokio pragyvenimo šaltinio neturėjo, neteko darbo statybose, trūko pinigų. Bute gyveno kartu su drauge R. L.. Į kelis internetinius puslapius, vienas jų www.skelbiu.lt, įdėjo skelbimą apie minėto buto, kuriame gyveno, nuomą. Su nekilnojamojo turto agentūromis nebendradarbiavo. Į skelbimą atsiliepė kaltinamajame akte nurodyti asmenys. Jiems prisistatydavo nuomojamo buto savininku arba buto savininkės anūku, tariamai nuomojamą butą aprodydavo. Skelbime nurodė savo mobilaus ryšio telefono numerį. Su nukentėjusiaisiais savo vardu pasirašydavo nuomos sutartis. Nuomos sutarties tuščią blanką buvo susiradęs internete. Nukentėjusiesiems sakydavo, kad buto raktus jiems perduos kaimynai, su jais susitikdavo prekybos centruose „Maxima“ arba „Iki“. Su nukentėjusiąja Ž. V. susitiko prekybos centre „Akropolis“. Jai prisistatė nuomojamo buto savininku, susitarė, kad Ž. V. mokės 350 Lt nuomos mokestį. Ž. V. jam, T. P., perdavė 700 Lt, kuriuos sudarė mokestis už butą bei depozitas. Nuomojamame bute Ž. V. turėjo apsigyventi po 1-2 savaičių, tai yra 2014-01-03. Butą Ž. V. buvo aprodęs, pats tuo metu minėtame bute gyveno. Gautus pinigus išleido pirkdamas vaistus, maisto produktus. Vėliau Ž. V. jo, kaltinamojo, neieškojo ir su juo susitikti nebandė. 2013-12-30 buto nuomos sutartį pasirašė su S. Ž., jai prisistatė buto savininkės anūku. Sutartimi įsipareigojo nukentėjusiajai išnuomoti butą nuo 2014-01-15, iš S. Ž. paėmė 500 Lt. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pasirašė ir su E. U., jam taip pat buvo prisistatęs buto savininkės anūku, įsipareigojo nukentėjusiajam išnuomoti butą nuo 2014-01-15 ir iš jo paėmė 500 Lt. Paaiškino, kad tokiu būdu pasirašė nuomos sutartis ir su nukentėjusiaisiais B. T., L. E., N. G., B. B., A. T.. D. J., I. M., V. B.. B. T. ir L. E. jam, kaltinamajam, perdavė po 500 Lt, N. G. – 450 Lt, kiti nukentėjusieji – po 600 Lt. N. G. buvo perdavęs buto raktus. Su pareikštais nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinka. Mano, kad nukentėjusiojo B. T. prašomos priteisti 900 Eur neturtinės žalos dydžiu nesutinka, prašo ieškinį šioje dalyje mažinti. Pripažįsta visas nusikalstamų veikų aplinkybes. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas, planuoja tęsti darbą užsienyje, padarytą žalą atlyginti, nukentėjusiųjų atsiprašo. Teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, buvo išvykęs į užsienį dirbti, apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus nežinojo. Apie ikiteisminius tyrimus sužinojo tik būdamas Škotijoje, apie tai jam pranešė mama. Teigia nežinojęs apie jam paskelbtą paiešką. Su ekstradicijos išlaidomis nesutinka, prašo jų nepripažinti proceso išlaidomis. Su agentūra (duomenys neskelbtini) jis nebendravo, dėjo skelbimus į internetinius puslapius www.skelbiu.lt.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. T. parodė, kad reiškia kaltinamajam T. P. 243,28 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro T. P. sumokėti 173,77 Eur, nekilnojamojo turto agentūrai (duomenys neskelbtini), nurodžiusiai nuomojamojo buto savininko kontaktus, sumokėti 37,64 Eur bei papildomos išlaidos (nesumokėtas darbo užmokestis, kelionės išlaidos), kurias vertina 31,86 Eur. Parodė, kad dėl vykusio ikiteisminio tyrimo teko vykti į Klaipėdą, taip pat dalyvauti teismo posėdžiuose, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. T. parodė, kad prašo iš kaltinamojo priteisti jai padarytą turtinę palą – 144,81 Eur bei neturtinę žalą, kurią vertina 900 Eur. Paaiškino, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo pažeminta, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus. Neturėjo pinigų kitam būstui išsinuomoti, prieš pradedant dirbti naujoje darbovietėje neturėjo kur praleisti naktį, nes atvyko iš kito miesto, miegojo tėvui priklausančiame automobilyje, neturėjo kur nusiprausti ir apsirengti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. E. parodė, kad reiškia kaltinamajam T. P. civilinį ieškinį, kurį sudaro T. P. sumokėti 144,81 Eur, be to prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. G. prašo priteisti 130, 33 eurus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. B. prašo priteisti 173, 77 eurus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. prašo priteisti 173,77 eurus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. U. prašo priteisti 144, 80 eurų.

Iš 2013-11-20 V. G. protokolo-pareiškimo nustatyta, jog jis 2013-11-16 apie 14.30 val., atvyko į kazino, adresu (duomenys neskelbtini), kur užsiregistravo ir nusipirko bilietą žaisti žaidimo automatu. Žaidė apie 25 min., po ko nuėjo parūkyti į rūkomąjį kambarį, kur buvo apie 5 min. Sugrįžus prie automato pastebėjo, jog yra nuimti išlošti pinigai sumoje 755 Lt. Vėliau iš kazino darbuotojų sužinojo, jog čekis išgrynintas (1 t. b.l. 65, 68).

Iš 2014-01-02 UAB „Olympic Casino Group Baltija“ raštu Nr. OC-140102-1 pateiktos informacijos nustatyta, jog 2013-11-16 lošimo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo krupjė grupės vadovė S. B.. Jų turimais duomenimis, lošimo bilietą, kuris priklausė V. G. pasisavino T. P., kuris į lošimo namus buvo atvykęs 2013-11-15 d. 22.39 val. ir prabuvo iki bilieto pasisavinimo momento (1 t. b.l. 82-83).

Iš 2014-06-30 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ raštu Nr. OC-131120-4 pateiktas 2013-11-16 nuo 14.00 val. iki 15:10 val. vaizdo įrašas iš kazino, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 86-91).

2015-01-23 UAB „Olympic Casino Group Baltija“ raštu Nr. OC-150123-2 pateikė elektroninę 2013-11-16 dienos kasos operacijų ataskaitą, kurioje užfiksuotos visos kasos operacijos, įvykdytos 2013-11-16 dieną, tame tarpe 755 litų kasos operacija (1 t. b.l. 95-96).

Iš 2014-01-14 Ž. V. skundo nustatyta, jog 2014-01-03 apie 16.00 val., Taikos pr. 61, Klaipėda, ji ketino nuomotis butą ir sudarė bei pasirašė buto nuomos sutartį, tačiau asmuo,su kuriuo sudarė sutartį, dingo, buto raktų ji negavo, pinigų negrąžino (1 t. b.l. 112).

Iš 2014-01-03 nuomos sutarties matyti, jog Ž. V. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, mokant 350 Lt nuomos mokestį, pridėjus mokestį už komunalines paslaugas. Nuomotojo depozitas -350 Lt. 3.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento (1 t. b.l. 113-115, 117-119).

Iš 2014-01-15 S. Ž. skundo matyti, jog 2014-01-15 adresu (duomenys neskelbtini), išsinuomojo butą, pasirašė sutartį, sumokėjo depozitą 500 Lt. Atsikraustymo dieną sužinojo, kad butas yra areštuotas ir išnuomotas dar keturiems asmenims. Buto savininkas užrašė savo duomenis, nurodytus pase, tai T. P. duomenis (1 t. b.l. 124).

Iš 2014-01-01 nuomos sutarties matyti, jog S. Ž. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos 12 mėn., mokant nuomos mokestį: žiemą -250 Lt, vasarą-300 Lt, pridėjus mokestį už komunalines paslaugas. 4.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Depozitas paimtas 500 Lt (1 t. b.l. 125-126, 132-133).

Iš 2014-07-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji S. Ž. pagal veido bruožus atpažino T. P., kaip asmenį, su kuriuo sudarė nuomos sutartį ir kuriam sumokėjo 500 Lt (1 t. b.l. 134-138).

Iš 2014-04-20 protokolo – pareiškimo nustatyta, jog E. U. 2013 m. gruodžio pabaigoje su T. P. pasirašė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, butą turėjo nuomotis nuo 2014-01-15, sumokėjo 500 Lt depozitą. 2015-01-15 sužinojo, kad butas buvo išnuomotas ir kitiems asmenims. Žala - 500 litų (1 t. b.l. 149).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 139-140, 178-179).

Iš 2014-06-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. B. pateikė nuomos sutarties su R. G. kopiją (1 t. b.l. 143-144).

Iš 2014-01-15 B. B. skundo matyti, kad B. B. 2014-01-11 apie 17:30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su T. P. susitarė dėl šio buto nuomos, sumokėjo 600 Lt avansą. Vėliau, suprato, kad buvo apgauta. Žala 600 Lt (1 t. b.l. 150).

Iš 2014-01-15 nuomos sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, jog E. U. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2014-01-15 iki 2014-07-07, mokant nuomos mokestį: žiemą -250 Lt, vasarą-300 Lt, pridėjus mokestį už komunalines paslaugas. 1.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise. 4.4 punktu šalys sutarė, kad nuomininkas sumokės avansą už 2 mėn., iš viso 500 Lt ir PVM (1 t. b.l. 170-173).

Iš 2014-01-15 protokolo – pareiškimo, 2014-01-15 skundo nustatyta, jog B. T. 2014-01-07 apie 14.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su T. P. pasirašė buto nuomos sutartį, butą turėjo nuomotis nuo 2014-01-15, atvykusi į butą nepateko, nes neatitiko raktai. Taip pat sužinojo, kad butas buvo išnuomotas ir kitiems asmenims. Žala -500 litų (1 t. b.l. 146, 2 t. b.l. 2).

Iš 2014-01-16 protokolo – pareiškimo nustatyta, jog L. E. 2014-01-08 apie 14.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su T. P. pasirašė buto nuomos sutartį, sumokėjo 500 litų avansą. 2014-01-16 atvykusi į butą, raktais atrakinti buto negalėjo, tada suprato, kad buvo apgautas. Žala 500 Lt (1 t. b.l. 150).

Iš 2015-01-16 A. T. pareiškimo nustatyta, jog 2014-01-11 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), agentūroje pasirašė sutartį ir sumokėjo 130 litų dėl nuomojamo buto paieškos paslaugų suteikimo. Po ko sausio 12 d. apie 16.00 val. susitarė dėl nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros. Butą apžiūrėjo su vertėju, nes yra kurčia. Apžiūrėjus butą, pasirašė nuomos sutartį, sumokėjo 600 litų avansą. Buvo sutarta, jog buto raktą paliks po kilimėliu, bet atvykusi nerado rakto. Ji pabeldė į duris, duris atidarė vyriškis. Bute buvo dar du vyriškiai. Jie pradėjo aiškintis ir išsiaiškino, kad jie pradėjo gyventi nuo vakar šiame bute, butą taip pat išsinuomojo. Todėl skambino nuomotojui, tačiau telefonas buvo išjungtas (1 t. b.l. 154).

Iš 2014-01-15 pil. D. J. skundo nustatyta, jog 2014-01-12 apie 20.00 val. ji nuvažiavo apžiūrėti nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomojamą butą rado paskambinusi internete rastame skelbime nurodytu telefonu su asmeniu, vardu T., susitarė dėl nuomojamo buto apžiūros. Sutartu laiku atvykusį į nuomojamą butą, butą apžiūrėjusi susitarė dėl buto nuomos už 300 Lt per mėnesį. Nuomotojas paprašė dar už vieną mėnesį į priekį sumokėti. Sudarius sutartį, ji sumokėjo 600 Lt, tačiau sutartą dieną vaikinas dingo, telefonu neatsiliepia (1 t. b.l. 155).

Iš 2014-01-15 I. M. pareiškimo nustatyta, jog I. M. 2014-01-12, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išsinuomojo butą, pasirašė nuomos sutartį, sumokėjo 600 litų. Sausio 15 d. jam turėjo perduoti raktus, bet pasirodė, kad nuomotojas T. P. apgavo. Iš kaimynų sužinojo, kad butas kitos moters, T. P. šį butą nuomojo ir pernuomojo kitiems asmenims, kurių neįsileidžia Taip pat kaimynai sakė, jog apgautų žmonių yra ir daugiau (1 t. b.l. 157).

Iš 2014-01-15 nuomos sutarties matyti, jog I. M. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos 6 mėn. laikotarpiui, mokant 300 Lt nuomos mokestį, plius mokestį už komunalines paslaugas. 4.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento (1 t. b.l. 158-160).

Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuras 2014-04-23 raštu pateikė duomenis apie mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybę (1 t. b.l. 181-188).

Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuras 2014-07-23 raštu pateikė duomenis apie mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybę (1 t. b.l. 189-191).

Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuras 2014-09-10 raštu pateikė duomenis apie skelbimą dėl buto nuomos tinklapyje www.skelbiu.lt (1 t. b.l. 192).

UAB „Diginet LT“ 2014-09-19 raštu Nr. R-555 pateikė informaciją apie skelbimus ID (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini), įkeltus registruoto vartotojo „nuoma1“, el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 195-196).

Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuras 2014-10-03 raštu pateikė informaciją apie IP adresų: (duomenys neskelbtini); priklausomybę (1 t. b.l. 198-200, 2 t. b.l. 1).

Iš 2014-01-15 nuomos sutarties matyti, jog B. T. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos 12 mėn., mokant nuomos mokestį: žiemą -250 Lt, vasarą-300 Lt, pridėjus mokestį už komunalines paslaugas. 4.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. 2013-01-07 sumokėta 500 Lt (2 t. b.l. 7-10).

Iš 2014-01-15 nuomos sutarties matyti, jog L. E. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos neterminuotam laikui, mokant nuomos mokestį 250 Lt, plius mokestį už komunalines paslaugas. 4.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Davė 500 Lt užstatą (2 t. b.l. 15-18).

Iš 2014-01-15 protokolo – pareiškimo, 2014-01-15 skundo, nustatyta, jog N. G. 2014-01-07 apie 18.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su T. P. pasirašė buto nuomos sutartį, butą turėjo nuomotis nuo 2014-01-15, todėl atvykęs į butą ir atsirakinęs duris, aptiko bute nuomos sutartis su kitais žmonėmis. Vėliau, jam būnant bute, į butą atvyko ir kiti nuomininkai, todėl suprato, kad buvo apgautas. Žala 450 Lt (1 t. b.l. 148, 2 t. b.l. 34).

Iš nuomos sutarties matyti, jog N. G. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2015-01-15, mokant nuomos mokestį 250 Lt, plius mokestį už komunalines paslaugas. 4.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Depozitas 450 Lt (2 t. b.l. 40-43).

Iš 2014-01-15 buto nuomos sutarties nustatyta, jog A. T. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2015-01-15, mokant nuomos mokestį 300 Lt, pridėjus mokestį už komunalines paslaugas (2 t. b.l. 53).

Iš 2014-01-15 nuomos sutarties matyti, jog D. J. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos 6 mėn. laikotarpiui nuo 2015-01-15, mokant nuomos mokestį 300 Lt, pridėjus mokestį už komunalines paslaugas. 4.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčių dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Užstatas duotas 300 lt (2 t. b.l. 64-65).

Iš 2014-07-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis I. M. pagal veido bruožus atpažino T. P., kaip asmenį, su kuriuo sudarė nuomos sutartį ir kuriam sumokėjo 600 Lt (2 t. b.l. 71-75).

Iš 2014-1-30 protokolo - pareiškimo nustatyta, jog V. B. 2014-01-13 agentūroje (duomenys neskelbtini) sužinojo, jog adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamas butas. Nuvykus į butą, jį pasitiko T. P., kuris paaiškino, jog yra buto savininkas. Apžiūrėjus butą, nutarė išsinuomoti, todėl 2014-01-14 p/c „Maxima“, Šilutės pl. 68, Klaipėda, buvo surašyta nuomos sutartis ir sumokėta 300 litų nuomos mokestis ir 300 Lt užstatas, viso 600 Lt. Raktus turėjo atiduoti nuomininkė, tačiau nepavykus prisiskambinti nei nuomininkei nei T. P., suprato, jog yra apgautas. Žala -600 Lt (2 t. b.l. 78).

Iš 2014-01-15 nuomos sutarties matyti, jog V. B. sudarė sutartį su T. P. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos 6 mėn. laikotarpiui, mokant 300 Lt nuomos mokestį, plius mokestį už komunalines paslaugas. 4.1 sutarties punktu nuomotojas pareiškė, jog patalpos priklauso jam nuosavybės teise, jos neareštuotos, niekam neparduotos, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento (2 t. b.l. 79-80, 86-87).

Iš Š. M. 2013-01-22 protokolo pareiškimo nustatyta, jog 2014-01-22 14.00 val. aptiko, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo T. P., pagrobti trys televizoriai, trys kabelinės televizijos priedeliai. Žala 3900 litų (2 t. b.l. 166).

Iš 2014-01-31 buto nuomos sutarties nustatyta, jog Š. M. išnuomojo T. P. nuo 2014-01-21 13.30 val. iki 2014-01-22 14.00 val. 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 140 Lt nuomos mokestį. Kartu su patalpomis nuomotojas perduoda nuomininkui naudotis patalpose esančiais baldais, 3 LCD televizorius, kabelinės TV įrangą, lyginimo reikmenis, dulkių siurblį ir kt. daiktus, įvardintus sutarties 3.1 punkte kaip „kitas turtas“ (2 t. b.l. 183-184).

Iš 2014-01-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas priėmėjas K. D. pateikė televizorių „FUNAI“ LED LCD 22FL552/10, serijos Nr. P21210298-A23AAEP11, televizorių „FUNAI“ LED LCD 22FL552/10, serijos Nr. P17210440-A237AEP01, vieną juodos spalvos kabelį su SKART jungtimi, du TV valdymo pultelius, kurie apžiūrėti 2014-01-23 daiktų apžiūros protokolu bei 2014-01-24 pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam Š. M. (2 t. b.l 188-191).

Iš 2014-01-21 lombardo UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. 15914, nustatyta, jog T. P. už 500 Lt paskolą pateikė Toshiba, Fundai, Fundai priedelius su pultais (2 t. b.l. 189).

Iš 2014-01-21 K. S. pareiškimo nustatyta, kad 2014-01-21 17.00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko vagystė, iš buto nuomininkas T. P. pavogė naują televizorių, pultą, chalatą, vaikišką lovelės krepšį, žala apie 2300 Lt (3 t. b.l. 1).

Iš 2014-01-21 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l. 3-5).

Iš 2014-06-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas, kuriame nuotraukų faile saugoma nufotografuota T. P. asmens tapatybės kortelė (3 t. b.l. 18-22).

Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuras raštu pateikė informaciją apie telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybę, IMSI priklausomybę, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę (3 t. b.l. 56-71).

Iš 2014-01-23 E. J. protokolo-pareiškimo nustatyta, jog T. P. 2014 m. sausio 23 d. apie 11.30 val. iš nuomojamo buto, (duomenys neskelbtini), pavogė televizorių „Philips“, 3000 Lt vertės, tuo E. J. padarydamas 3000 Lt turtinę žalą (3 t. b.l. 76).

Iš 2014-01-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l. 80-88).

2014-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. J. pateikė 2014-01-22 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su T. P. ir 2014-01-22 buto priėmimo – perdavimo aktą. (3 t. b.l. 98-99). 2014-01-27 apžiūros protokolu pateikti dokumentai apžiūrėti (3 t. b.l. 100).

Iš 2014-02-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta DVD-R su nuotraukomis iš įvykio vietos, adresu J. J. g. 17-11, Kaune (3 t. b.l. 102-105).

Iš 2014-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. J. pagal veido bruožus atpažino T. P., kaip asmenį, su kuriuo sudarė nuomos sutartį (3 t. b.l. 109-111).

Iš 2014-01-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. J. pateikė picos „VIV GO 4 PIZZA“ dėžutę, kuri apžiūrėta 2014-01-31 apžiūros protokolu (3 t. b.l. 114-117).

Iš 2014-02-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pateikė 2015-01-23 lombardo sutartį Nr. 14395 su T. P., kuri apžiūrėta 2014-02-21 apžiūros protokolu (3 t. b.l. 130-132). Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos patrulių rinktinė 2014-02-25 raštu Nr. 20-13-IL-333 pateikė vaizdo įrašą, kuris apžiūrėtas 2014-02-25 apžiūros protokolu (3 t. b.l. 134-135).

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnis numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Kaltininkas, pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka, kas visumoje jo padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys Nr. 2K-329-2011, 2K-535/2011). Tuo tarpu tai, kokiu tikslu neteisėtai užvaldytas turtas buvo iš tikrųjų panaudotas, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnį reikšmės neturi. Esminė aplinkybė, įtakojanti nukentėjusiojo suklaidinimą yra tai, kad asmuo, gavęs jam perduotą turtą, pažada nukentėjusiajam šį turtą ar jo ekvivalentą grąžinti arba vykdyti kitus įsipareigojimus, nors iš tiesų neketina tokio pažado tesėti. Tokiu būdu nukentėjusysis, suklaidintas dėl panaudotos apgaulės, netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paversdamas jį savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Kaltinamojo T. P. kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo apgaule įrodo nukentėjusiųjų Ž. V., S. Ž., E. U., B. T., L. E., N. G., B. B., A. T., D. J., I. M. ir V. B. pareiškimai, pateiktos gyvenamojo būsto nuomos sutartys, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad T. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, patvirtina ne tik minėti įrodymai, bet ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išdėstytos aplinkybės apie tai, kad jis prisipažįsta apgaule įgijęs svetimą turtą ir ketina pasisavintus pinigus grąžinti nukentėjusiesiems. Kaltinamasis T. P. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį keliems mėnesiams išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su drauge R. L.. Viename internetiniame skelbimų puslapyje paskelbė apie minėto butą nuomą. Skelbimu susidomėjusiems ir kaltinamajame akte nurodytiems nukentėjusiesiems butą aprodė, pasirašė standartinę nuomos sutartį, kurios pavyzdį taip pat rado internete. Žinojo, kad nuomoti minėto gyvenamojo būsto neturi teisės, tačiau nukentėjusiesiems prisistatydamas šio buto savininku arba savininkės anūku, juos suklaidino. Kaltinamasis T. P. neneigia iš nukentėjusiųjų apgaule įgijęs atitinkamas pinigų sumas, kurias šie jam sumokėjo kaip nuomos mokestį bei užstatą, taigi svetimo turto įgijimą apgaule neginčija. Byloje įrodyta, kad T. P., iš anksto turėdamas tikslą užvaldyti kitų asmenų pinigus, neabejotinai naudojo apgaulę – pagal skelbimą atsiliepusiems nukentėjusiesiems prisistatė esantis nuomojamo būsto savininku arba savininkės giminaičiu, tai yra nurodęs tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tokiu būdu palenkė ir įtikino nukentėjusiuosius Ž. V., S. Ž., E. U., B. T., L. E., N. G., B. B., A. T., D. J., I. M. ir V. B. pasirašyti būsto nuomos sutartis bei sumokėti jo, kaltinamojo, nurodytą nuomos mokestį bei atitinkamo dydžio užstatą, ir taip neteisėtai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiesiems priklausančius pinigus. Taigi, surinktų ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą ir dešimt baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstamos veikos padarytos panaudojant apgaulę, įgyti svetimi pinigai, todėl jo veikos, atsižvelgiant į pasisavintų pinigų sumą, teisingai kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (Ž. V. turto pasisavinimas) ir 182 straipsnio 3 dalį (S. Ž., E. U., B. T., L. E., N. G., B. B., A. T., D. J., I. M. ir V. B. turto pasisavinimas). Subjektyviai kaltinamasis T. P. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, užvaldė svetimą turtą ir įgijo teisę šiuo apgaulės būdu įgytu turtu naudotis savo nuožiūra. Dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės, nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, todėl kaltinamasis privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus, sukeltas nusikalstamas pasekmes. T. P. veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad apgaulės būdu savo naudai įgyja svetimą turtą ir norėjo taip veikti.

BK 178 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. P. 2013-11-20 būdamas lošimo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė V. G. turtą – atsispausdino V. G. priklausantį lošimų bilietą 218,66 Eur (755 Lt) vertės ir jį kasoje išgrynino. Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino pagrobęs svetimą turtą ir detaliai paaiškino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios gali būti žinomos tik nusikaltime dalyvavusiam asmeniui. Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip lošimo namuose kaltinamasis prieina prie lošimo automato, nuo kurio pasišalino nukentėjusysis V. G., paima lošimo bilietą ir greitai nueina, bilietą išgryninęs kasoje iš kazino patalpų išeina. Kaltinamojo T. P. kaltė įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje įrodyta, kad kaltinamasis, su nukentėjusiaisiais Š. M., K. S. ir E. J. sudaręs jiems priklausančių gyvenamųjų būstų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23, pasisavino įvairius nukentėjusiesiems priklausančius buitinius prietaisus. Pats kaltinamasis kaltės neneigė, parodė, kad 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje buvo susipykęs su motina, neturėjo kur gyventi, todėl nuomojo butus parai. Tuo metu jo materialinė padėtis buvo sunki, niekur nedirbo ir jokio kito pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl pavogė iš minėtų butų ten esančius televizorius, kabelinės televizijos priedėlius bei kitus kaltinamajame akte nurodytus daiktus. Pagrobtus daiktus pardavė lombarduose, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Pripažino visas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes. Kaltinamojo T. P. kaltę dėl svetimo turto pagrobimo, be jo paties prisipažinimo, įrodo nukentėjusiųjų Š. M., K. S. ir E. J. pareiškimai, įvykio vietos apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, pateiktos lombardo sutartys ir kita bylos medžiaga.

Jo veikos kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Iš kaltinimo pagal BK 178 str. 1 dėl K. S. turto vagystės šalintinas vaikiškos lovelės krepšio, kurios nukentėjusysis materialiai nevertina, pagrobimas, nes tai nesudaro šio nusikaltimo dalyko. Vagystės dalykas gali būti tik materialinę vertę turintis turtas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog T. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. T. P. padarė daugelį nusikalstamų veikų, penkios iš kurių priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir dešimt – baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstamos veikos padarytos tyčia, iš savanaudiškų paskatų. T. P. nusikalto būdamas teistas už analogišką nusikaltimą (sukčiavimą). Nors T. P. yra jauno darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų darymo metu kaltinamasis niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, padarytos žalos ar bent jos dalies nukentėjusiesiems neatlygino, nesiėmė jokių veiksmų civiliniams ieškiniams atlyginti, kas rodo asmens negebėjimą savikritiškai įvertinti nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu atsiprašė. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam T. P. skiriamos BK 178 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, bei BK 182 straipsnio3 dalies sankcijoje numatytos arešto bausmės, kurių dydis nustatomas mažesnis nei šių bausmių vidurkiai. Tokių bausmių paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ p.p., paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant. Dalinis bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nesunkūs nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų padarymo būdas panašus, ta pati kaltės forma, tas pats kėsinimosi objektas. Kaltinamasis T. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis T. P. padarė po 2013-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt/ 301,20 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su 2013-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi.

Kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, pasižada nenusikalsti, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos laisvės bausmės vykdymą atidėti, nustatant teismo įpareigojimus. Siekiant padėti kaltinamajam T. P. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir pradėti dirbti arba mokytis.

Į bausmės laiką įskaitomas T. P. suėmime Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį išbūtas laikas nuo 2015-06-21 iki nuosprendžio paskelbimo (2 t. b.l. 116-118, 120-123, 3 t. b.l. 169-171, 3187-188, 4 t. b.l. 25-27, 28).

Kaltinamajam T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinama.

Nukentėjusysis V. G. byloje pareiškė 218,66 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (4 t. b. l. 163). Nukentėjusysis K. S. pareiškė 477,58 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t. b. l. 26). Nukentėjusioji E. J. pareiškė 961,54 Eur (3320 Lt) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t. b. l. 94-95), jos ieškinį sudaro pavogto televizoriaus vertė ir durų spynos vertė, nes T. P. pavogus buto raktus, nukentėjusioji turėjo keisti durų spyną. Nukentėjusysis E. U. pareiškė 144,80 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis N. G. pareiškė 130,33 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (4 t. b.l. 162). Nukentėjusioji D. J. pareiškė 173,77 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (4 t. b.l. 160). Nukentėjusysis V. B. pareiškė 173,77 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (4 t. b.l. 151). Nukentėjusioji B. B. pareiškė 173,77 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t. b.l. 45-47). Nukentėjusysis I. M. pareiškė 173,77 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t. b.l. 67-70). Nukentėjusioji Ž. V. pareiškė 202,73 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 121-123). Nukentėjusioji S. Ž. pareiškė 144,80 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 128-131, 5 t. b.l. 58). Teisiamojo posėdžio metu atvykę nukentėjusieji civilinius ieškinius palaikė, prašė jiems padarytą turtinę žalą priteisti iš kaltinamojo, paaiškino, kad pareikštus civilinius ieškinius sudaro iš jų pagrobto ar apgaule įgyto turto vertė. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis T. P. pagrobė V. G. priklausantį 218,66 Eur vertės turtą, K. S. priklausantį 477,58 Eur vertės turtą, E. J. priklausantį televizorių, kurio vertė 868, 86 Eur, ir raktą, todėl su durų spynos keitimu viso padarė 961,54 Eur žalą. Kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiojo E. U. 144,80 Eur turtą, nukentėjusiojo N. G. 130,33 Eur turtą, nukentėjusiosios D. J. 173,77 Eur turtą, nukentėjusiojo V. B. 173,77 Eur turtą. nukentėjusiosios B. B. 173,77 Eur turtą, nukentėjusiojo I. M. 173,77 Eur turtą, nukentėjusiosios Ž. V. 202,73 Eur turtą, nukentėjusiosios S. Ž. 144,80 Eur turtą. Nukentėjusiesiems žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, ją kaltinamasis privalo atlyginti. Tarp kaltinamojo T. P. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiesiems asmenims padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pareikštus civilinius ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiųjų V. G., K. S., E. J., Ž. V., S. Ž., B. B., I. M., E. U., N. G., D. J., V. B. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai.

Nukentėjusioji A. T. byloje pareiškė 243,28 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (4 t. b. l. 188). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad jos civilinį ieškinį sudaro T. P. sumokėtas 173,77 Eur būsto nuomos mokestis, nekilnojamojo turto agentūrai „Butų nuoma“ sumokėti 37,64 Eur, bei papildomos išlaidos (nesumokėtas darbo užmokestis, kelionės išlaidos), kurias vertina 31,86 Eur. Parodė, kad dėl vykusio ikiteisminio tyrimo teko vykti į Klaipėdą, taip pat dalyvauti teismo posėdžiuose, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Agentūra „Butų nuoma“ nurodė nuomojamojo buto savininko kontaktus. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tačiau atlyginama tik ta žala, kuri yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis T. P. apgaulės būdu pasisavino A. T. 173,77 Eur, sumokėtus jam kaip būsto nuomos mokestį, ši turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Patirtas keliones išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų nukentėjusioji A. T. teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad A. T. nekilnojamojo turto agentūrai (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo mokestį taip pat sumokėjo iki kaltinamojo padarytų neteisėtų veiksmų bei nepaaiškino, kaip šios jos patirtos išlaidos susijusios su T. P. nusikalstamomis veikomis. T. P. nurodė, kad su agentūra (duomenys neskelbtini) jis nebendravo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas 173,77 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusioji L. E. byloje pareiškė 144,81 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo be to prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (4 t. b. l. 152-153). Nukentėjusiajai turtinė žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, ją kaltinamasis privalo atlyginti. Tarp kaltinamojo T. P. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai L. E. padarytos turtinės 144,81 Eur žalos yra priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnyje nurodyta, jog palūkanas pagal prievoles skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Šioje byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra nustatyta ir pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl L. E. reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti penkis procentus metinių palūkanų laikytinas priešlaikiniu ir nepagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas 144,81 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios L. E. civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusioji B. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 144,81 Eur turtinės žalos ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t. b. l. 161, 5 t. b.l. 52-53). Nukentėjusioji B. T. paaiškino, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo pažeminta, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus. Neturėjo pinigų kitam būstui išsinuomoti, prieš pradedant dirbti naujoje darbovietėje neturėjo kur praleisti naktį, nes atvyko iš kito miesto, miegojo tėvui priklausančiame automobilyje. Automobilyje persirengė ir pradėjo darbą naujoje darbovietėje. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo T. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji B. T. patyrė nepatogumų, neteko piniginių lėšų, kuriuos ketino skirti būsto nuomai, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios sveikatai sukelta nebuvo. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo T. P. turtinę padėtį – iki suėmimo paskyrimo nedirbo, išlaikytinių asmenų neturi. Nukentėjusiosios B. T. prašoma priteisti 900 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo T. P. nukentėjusiajai 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kita nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Taip pat nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas 144,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. E. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos – 17,70 Eur, apmokėtos iš teismo lėšų, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo T. P..

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su T. P. ekstradicija, suma yra 2535,59 Eur (4 t., b.l. 196-199, 5 t. b.l. 2-8). Kaltinamasis teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, o į užsienį išvyko dirbti, nežinojo apie jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. P. 2014-02-24, 2014-04-11, 2014-05-12, prokurorų ir tyrėjų nutarimais buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-04 ir 2015-03-09 nutartimis T. P. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t. b.l. 116-118, 120-123, 3 t. b.l. 169-171), 2015-03-19 išduotas Europos arešto orderis dėl T. P. suėmimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai (3 t. b.l. 173-182). T. P. į Lietuvos Respubliką iš Jungtinės Karalystės pargabentas 2015-08-28 (4 t. b.l. 28). Tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. P. į užsienį išvyko, siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtos išlaidos T. P. ekstradicijai įvykdyti pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamojo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo T. P. priteisti 199,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (4 t. b.l. 87). Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 ( Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011; 2014, Nr. 2014-12121), antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 199,76 Eur, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje kaltinamajam T. P. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam buvus suimtam. BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet ne privalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas, tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo T. P. yra nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su raktu (4 t. b.l.73); vokas su raktu (4 t. b.l. 72); trys daktiloskopinės kortelės su rankų pėdsakais voke (4 t. b.l. 71); viena daktiloskopinė kortelė su avalynės pėdsakais voke (4 t. b.l. 70); vienas CD diskas su nuotraukomis dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini), voke (4 t. b.l. 69); keturi CD diskai su vaizdo įrašais dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), voke (4 t. b.l. 68); vienas CD diskas su nuotraukomis Nr. 187, voke (4 t. b.l. 67); vienas CD diskas su vaizdo medžiaga, voke (4 t. b.l. 66); vienas CD diskas dėl vagystės 2014-01-21 iš buto (duomenys neskelbtini), voke (4 t. b.l. 65); vienas CD diskas su vaizdo medžiaga, voke (4 t. b.l. 64); vienas CD su 2013-11-16 dienos kasos operacijų ataskaitomis, voke (4 t. b.l. 63); tamponas prie specialisto išvados Nr. 140-(3477)-IS1-5773, voke (4 t. b.l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.

nusprendė:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (V. G. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (Š. M. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (K. S. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (E. J. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (Ž. V. turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (S. Ž. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (E. U. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (B. T. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (L. E. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (N. G. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (B. B. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (A. T. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (D. J. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (I. M. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (V. B. nedidelės vertės turto užvaldymas sukčiavimo būdu), ir paskirti jam 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ p.p., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2013-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu visa neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę bausmę T. P. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems ) mėnesiams ir 8 MGL dydžio (301, 20 Eur ( 1040 Lt)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant T. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti T. P. suėmime Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo 2015-06-21 iki nuosprendžio paskelbimo, t.y. 2015-11-10.

Paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą, panaikinti ir kaltinamąjį T. P. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš kaltinamojo T. P. 144,81 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai B. T.. Kitą nukentėjusiosios B. T. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo T. P. 173,77 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. T.. Kitą nukentėjusiosios A. T. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo T. P. 144,81 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai L. E.. Kitą nukentėjusiosios L. E. civilinio ieškinio dalį dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti.

Nukentėjusiųjų V. G., K. S., E. J., Ž. V., S. Ž., B. B., I. M., E. U., N. G., D. J., V. B. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo T. P. 218,66 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. G., 477,58 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. S., 961,54 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai E. J., 144,80 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. U., 130,33 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam N. G., 173,77 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai D. J., 173,77 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. B., 202,73 Eur turtinės žalos atlyginimą Ž. V., 144, 80 Eur turtinės žalos atlyginimą S. Ž., 173, 77 Eur turtinės žalos atlyginimą B. B., 173, 77 Eur turtinės žalos atlyginimą I. M..

Priteisti iš kaltinamojo T. P. proceso išlaidų valstybei 17,70 Eur.

Priteisti iš kaltinamojo T. P. 2535,59 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo T. P. 199,76 Eur valstybės naudai, atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su raktu (4 t. b.l.73); voką su raktu (4 t. b.l. 72); tris daktiloskopines korteles su rankų pėdsakais voke (4 t. b.l. 71); vieną daktiloskopinę kortelę su avalynės pėdsakais voke (4 t. b.l. 70); vieną CD diską su nuotraukomis dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), voke (4 t. b.l. 69); keturis CD diskus su vaizdo įrašais dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), voke (4 t. b.l. 68); vieną CD diską su nuotraukomis Nr. 187, voke (4 t. b.l. 67); vieną CD diską su vaizdo medžiaga, voke (4 t. b.l. 66); vieną CD diską dėl vagystės 2014-01-21 iš buto (duomenys neskelbtini), voke (4 t. b.l. 65); vieną CD diską su vaizdo medžiaga, voke (4 t. b.l. 64); vieną CD diską su 2013-11-16 dienos kasos operacijų ataskaitomis, voke (4 t. b.l. 63); tamponą prie specialisto išvados Nr. 140-(3477)-IS1-5773, voke (4 t. b.l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Laimutė Venckuvienė