Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant A. D., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui Deividui Velkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žurnalistų etikos inspektorė 2010-12-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. V6P-6 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad A. D. (UAB „Šilo bitė“ leidžiamo laikraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorius) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21419 str. 1 d., t. y. 2010-07-17 – 2010-07-30 laikraščio „Laisvasis laikraštis redakcijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parengta ir šio laikraščio numeryje paskelbta publikacija „Generalinė prokuratūra – Drąsiaus Kedžio nužudymo bendrininkė“ („Laisvas laikraštis“, 2010 m. liepos 17-30 d., Nr. 26/292), iliustruota mirusio žmogaus nuotraukomis. Toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, todėl publikacijoje paskelbta informacija (1-3 psl. esančios nuotraukos) atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 2 d. 3 p. nustatytą kriterijų. Nagrinėjamo turinio publikacija su nuotraukomis 2010-07-15 paskelbta ir laikraščio „Laisvas laikraštis“ interneto tinklalapyje http://www.laisvaslaikrastis.lt. 2010-07-31 – 2010-08-13 buvo parengta ir laikraštyje „Laisvas laikraštis“ paskelbta publikacija „Neringa Venckienė: „Nejau dabar, žinant, kad mažametė Drąsiaus dukrelė – pedofilų išprievartauta, o mano brolis nužudytas, aš turiu tylėti?!...“ („Laisvas laikraštis“, 2010-07-31 – 2010-08-13 Nr. 27/293), kurioje nurodant, kad mergaitė buvo prievartauta („dabar žinant, kad mažametė Drąsiaus dukrelė – pedofilų išprievartauta“, „pedofilų išprievartautai mažametei D. Kedžio dukrelei“, „mano brolio mažametė mergaitė išprievartauta“), pateikiant duomenis apie nepilnametę (jos tėvo vardas, pavardė, motinos vardo pirmoji raidė, pavardė, globėjos vardas, pavardė) buvo pažeisti nepilnametės interesai. Be to, publikacija iliustruota nuotraukomis, vaizduojančiomis mirusio žmogaus kūną. Toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. ir 6 str. 3 p. nustatytus kriterijus. Tame pačiame, t. y. 2010-07-31 – 2010-08-31 laikraščio „Laisvas laikraštis“ numeryje buvo parengta ir paskelbta publikacija „D. Kedys – ne žudikas“ („Laisvas laikraštis“, 2010-07-31 – 2010-08-31, Nr. 27/293), iliustruota nuotrauka, kurioje vaizduojamas mirusio žmogaus kūnas (galva). Toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, todėl publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nustatytą kriterijų. 2010-08-14 – 20 buvo parengta ir laikraštyje „Laisvas laikraštis“ paskelbta publikacija „Dėl Drąsiaus Kedžio nužudymo (mirties byla)“ („Laisvas laikraštis“, 2010-08-14 – 20, Nr. 28/294), iliustruota nuotrauka, kurioje vaizduojamas mirusio žmogaus kūnas (galva). Toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, todėl publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nustatytą kriterijų. 2010-08-21 – 27 buvo parengta ir laikraštyje „Laisvas laikraštis“ paskelbta publikacija „Kas sukūrė pedofilų tinklą?“ („Laisvas laikraštis“, 2010-08-21–27 , Nr. 29/295), iliustruota nuotrauka, kurioje vaizduojamas mirusio žmogaus kūnas (galva). Toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, todėl publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nustatytą kriterijų. Tame pačiame, t. y. 2010-08-21 – 27 laikraščio „Laisvas laikraštis“ numeryje buvo parengta ir paskelbta publikacija „Neringa Venckienė: „Pedofilų tinklas Lietuvoje baisus ir tai, ką mes žinome, yra tik lašas jūroje“ („Laisvas laikraštis“, 2010-08-21 – 27, Nr. 29/295), iliustruota nuotrauka, kurioje vaizduojamas mirusio žmogaus kūnas (galva). Toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, todėl publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nustatytą kriterijų. 2010-10-9–15 buvo parengta ir laikraštyje „Laisvas laikraštis“ paskelbta publikacija „Žudynių metai augina paslaptis“ („Laisvas laikraštis“, 2010-10-9 –15 Nr. 36/302), iliustruota nuotrauka, kurioje vaizduojamas mirusio žmogaus kūnas. Toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, todėl publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nustatytą kriterijų. Vadovaujantis Įstatymo 4 str. 4 d., informaciją atitinkančią bent viename Įstatymo 4 str. 2 d. punkte nustatytą kriterijų, remiantis Įstatymo 7 str. 1 d., draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams. Informaciją atitinkančią Įstatymo 6 str. išvardintus kriterijus, visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti besąlygiškai. Protokole, pareigūnė, be kita ko,k nurodė, kad prie Tarnybos veikianti ekspertų grupė, vertinanti viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, 2010-09-10 posėdyje priėmė išvadas Nr. V5-124 ir Nr. V5-125, kad publikacijoje „Generalinė prokuratūra – Drąsiaus Kedžio nužudymo bendrininkė“ („Laisvas laikraštis“, 2010-07-17–30, Nr. 26/292; www.laisvaslaikrastis.lt, 2010-07-15) esanti informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai – atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nustatytą kriterijų. 2010-10-29 posėdyje ekspertų grupė priėmė išvadą Nr. V5-188, kad publikacijoje „Neringa Venckienė: „Nejau dabar, žinant, kad mažametė Drąsiaus dukrelė – pedofilų išprievartauta, o mano brolis nužudytas, aš turiu tylėti?!...“ („Laisvas laikraštis“, 2010-07-31–2010-08-13, Nr. 27/293) paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai – atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. ir 6 str. 3 p. nustatytus kriterijus. 2010-10-29 posėdyje ekspertų grupė taip pat priėmė išvadas Nr. V5-189, Nr. V5-190, Nr. V5-191, Nr. V5-192 ir Nr. V5-193, kad publikacijose: „D. Kedys – ne žudikas“ („Laisvas laikraštis“, 2010-07-31–2010-08-13, Nr. 27/293), „Dėl Drąsiaus Kedžio nužudymo (mirties byla)“ („Laisvas laikraštis“, 2010-08-14–20, Nr. 28/294), „Kas sukūrė pedofilų tinklą?“ („Laisvas laikraštis“, 2010-08- 21 – 27, Nr. 29/295), „Neringa Venckienė: „Pedofilų tinklas Lietuvoje baisus ir tai, ką mes žinome, yra tik lašas jūroje“ („Laisvas laikraštis“, 2010-08-21–27, Nr. 29/295), „Žudynių metai augina paslaptis“ („Laisvas laikraštis“, 2010-10-9 – 15, Nr. 36/302), paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai – atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. ir 6 str. 3 p. nustatytus kriterijus (b. l. 26-29).

Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-12-20 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V6N-4(V6P-6) (toliau – ir Nutarimas), vadovaudamasi ATPK 214¹⁹ str. 1 d., 2478 str. ir 287 str. 1 d. 1 p., paskyrė jam administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 14-19).

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas su pateiktu skundu nesutiko, patvirtino Protokole ir Nutarime nustatytas aplinkybes ir motyvus. Tvirtino, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ir bylą nutraukti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Protokole A. D. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis 2010-07-17–30, 2010-07-31–2010-08-13, 2010-08-14–20, 2010-08-21–27, 2010-10-9–15, laikraštyje „Laisvas laikraštis“ parengė ir paskelbė informaciją, kuri priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, t. y. atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 2 d. 3 p. ir 6 str. 3 p. nustatytus kriterijus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁹ str. 1 d.

ATPK 214¹⁹ str. 1 d., inter alia, reglamentuojama, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Iš teisės normos, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas A. D., matyti, kad ji yra blanketinė, t. y. taikant šią teisės normą būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimo ir/ar žymėjimo sąlygas ir tvarką.

Teismas akcentuoja, kad dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), kurie vertintini kaip teisės šaltiniai, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Tokia išvada darytina, remiantis Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimu, kuriame nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (...) Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje interpretuojant nurodytą teisės normą yra nurodęs, kad paminėto ATPK straipsnio dispozicija suponuoja, jog nagrinėjamo pažeidimo baigtumas (padarymas) siejamas su pačia veika, o ne su jos padariniais (formali sudėtis), t. y. pažeidimu laikomas numatytos tvarkos ir (ar) reikalavimų pažeidimas arba tam tikros informacijos paskelbimas. Ši norma nereikalauja, kad pažeidimas sukeltų kokias nors konkrečias pasekmes. Analogiškas išvadas jau yra padaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuodamas, jog iš nurodytos normos turinio akivaizdu, kad šio administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimui neigiamų nurodytos veikos pasekmių tyrimas nėra reikalingas. Aktualus ir būtinas yra konkrečiu atveju paskelbtos informacijos turinio, pobūdžio vertinimas santykyje su įstatyme įvardintu kriterijumi – ar tai yra informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi (nutartis administracinėje byloje Nr. N-14-172/07). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (nutartis administracinėje byloje Nr. A7-731/06), kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnyje nurodytos informacijos skelbti draudimas yra besąlygiškas ir papildomai nereikalaujama nustatyti, ar paskelbtoji informacija sukėlė neigiamas pasekmes (nutartis administracinėje byloje Nr.N-444-8507/2009). Taigi, vien tik už šios informacijos paskelbimą asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 214¹⁹ str. 1 d.

Teismo nuomone, ir šiuo konkrečiu atveju aktualus ir būtinas yra paskelbtos informacijos turinio, pobūdžio vertinimas santykyje su įstatyme įvardintu kriterijumi – ar tai yra informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi.

Viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Įstatymas. Šis įstatymas taikomas visai viešajai informacijai. Įstatymas nustato, kokia informacija laikoma daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti. Pagal Įstatymo 4 str. 3 d., neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimas draudžiamas arba ribojamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 7 str. 1 d., neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. Įstatymo 6 str. įstatymų leidėjas, expressis verbis, nustatęs, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis: 1) kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę; 2) kai skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę; 3) kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai; 4) kai piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai; 5) kai neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti jo asmens tapatybę.

Teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones.

ATPK 250 str. 1 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą (ATPK 257 str., ABTĮ 57 str. 6 d.): Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Ekspertų grupės 2010-09-10, 2010-10-29 posėdžio protokolus Nr. V4-5, Nr. V4-7 (b. l. 20-24, 25), Protokolą (b. l. 26-29), Ekspertų grupės prie Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-10-29 Išvadas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus pateiktos vertinti informacijos atitikimo Įstatymui (toliau – ir Išvados) Nr. V5-193, Nr. V5-192, Nr. V5-191, Nr. V5-190, Nr. V5-189, Nr. V5-188 (b. l. 35, 38, 40, 42, 44, 45), 2010-09-10 Išvadas Nr. V5-125, Nr. V5-124 (b. l. 48, 52), publikacijas (b. l. 36, 37, 39, 41, 43, 46, 47, 49-51, 53-58) ir 2010-07-19 Visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos patikrinimo aktą Nr. ST-30 (b. l. 59), o taip pat A. D. ir institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovo paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), teismas nenustatė jokių aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima.

Bylos rašytinių įrodymų visumos analizė leidžia teismui sutikti ir pripažinti, kad Žurnalistų etikos inspektorius padarė pagrįstą išvadą, kad pateikiant duomenis apie nepilnametę (jos tėvo vardas, pavardė, motinos vardo pirmoji raidė, pavardė, globėjos vardas, pavardė) buvo pažeisti nepilnametės interesai, o publikacijos, iliustruotos nuotraukomis, vaizduojančiomis mirusio žmogaus kūną, toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, nes jo tapatybė buvo žinoma. Nuotraukos, kuriose stambiu planu rodomas mirusio žmogaus kūnas, priskirtinos ribojamos, tačiau ne draudžiamos informacijos kategorijai, todėl galėjo būti skleidžiamos viešai siekiant informuoti visuomenę. Tačiau turėjo būti paisoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų, siekiant nepilnamečių apsaugos (nuo neigiamo šiose nuotraukose užfiksuotos informacijos poveikio) tikslų. Visuomenės interesas gauti informaciją turėjo būti derinamas su interesu apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio skleidžiant visuomenei šią informaciją. Tačiau nagrinėjamu atveju informacijos (nuotraukų), darančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, skleidimo reikalavimų A. D. nesilaikė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nustatytų faktinių aplinkybių pats A. D. neneigia, tačiau, jo nuomone, „Laisvo laikraščio“ nepilnamečiai neskaito. Tačiau šio savo teiginio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįrodė, jis remiasi tik prielaidomis, todėl minėtas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas konstatuoja, kad publikacijose paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. ir 6 str. 3 p. nustatytus kriterijus. A. D. padarė ATPK 214¹⁹ str. 1 d. nustatytą pažeidimą, jo veika yra kvalifikuota teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Todėl Nutarimą naikinti ir bylą nutraukti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Byloje A. D. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pažymi, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9‑1626/2006, N6‑1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustatęs, kad buvo paskelbta ne viena, o keletas publikacijų, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, taip pat, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant A. D. atžvilgiu Nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, nes Nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkanti ATPK 20 str. numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Nutarimą naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be kita ko, Nutarimu A. D. paskirta minimali piniginė sankcija, nors jis teisės aktų reikalavimų nesilaikė ne vieną kartą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d., 128 str. ir 129 str.,

nutarė:

A. D. skundo nepatenkinti.

Žurnalistų etikos inspektorės 2010-12-20 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V6N-4(V6P-6), kuriuo A. D., vadovaujantis ATPK 214¹⁹ str. 1 d., 247⁸ str. ir 287 str. 1 d. 1 p., buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.