- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- Ik-660-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- T. S., V. Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilvatėja“
- Advokatai
- Rūta Goliančik, Eva Jankovska
- Kategorijos
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjai T. S., pareiškėjos V. Ž. atstovei A. V., jų atstovei advokatei Evai Jankovskai, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Gaurytei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilvatėja“ atstovei advokatei Rūtai Goliančik,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų T. S. ir V. Ž. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilvatėja“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjos T. S. ir V. Ž. 2010-08-09 teismui padavė skundą, prašydamos: 1) pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-30 atsisakymą Nr. A51-9491 (2.14.2.12-MP8) suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus ginčo teritorijose; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-16 sprendimą Nr. 3B-(7.5)-S,Ž-533-774; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijose suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos ir žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, pridėtoje suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtus žalia spalva ir skaičiais Nr. 1 ir Nr. 2, ir atlikti kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. priskirtus veiksmus (1 t., b. l. 1-6).
Pareiškėjos T. S. ir V. Ž. 2011-02-08 teismui pateikė rašytinį atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimų, t.y. nuo reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, pridėtoje suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtą žalia spalva ir skaičiumi Nr. 2 (1 t., b. l. 130).
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad pareiškėjų tėvas A. R. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 3,27 ha žemės ties (duomenys neskelbtini) g. 49a, Vilniuje, dėl to pareiškėjos 2010-04-01 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamos suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą šioje vietoje, organizuoti kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus. Pareiškėjos buvo informuotos, kad sklypų formuoti ginčo vietoje nėra pagrindo, nes žemė užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir komercinės bei administracinės paskirties statiniais, UAB „Vilvatėja“ eksploatuojamos turgavietės statiniais, patenka į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių bei suplanuotos būsimos gatvės teritoriją, dalį žemės užima magistraliniai inžineriniai tinklai. Pareiškėjos teigimu, savivaldybės administracijos veiksmai prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. ir 12 str. 1 d. 3 p. Pažymėjo, kad pareiškėjos nereikalauja atstatyti visos turėtos A. R. žemės, prašo suformuoti laisvus žemės sklypus pagal pateiktą žemės planą. Nurodė, kad turgavietė ginčo vietoje įrengta vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2001-04-19 sprendimu Nr. 799V patvirtintu teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos specialiuoju planu. 2000-12-07 sprendimu Nr. 2279V UAB „Vilvatėja“ patvirtinta prekyviečių ir laikinųjų statinių prekybai ir paslaugoms įrengimo ir eksploatavimo konkurso nugalėtoja, 2000-12-13 pasirašyta sutartis, tačiau žemės sklypas nėra išnuomotas ar kitaip suteiktas, nėra šios teritorijos detaliojo plano. Savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos 2008-04-29 posėdyje pritarta sklypo formavimui, įrašant sąlygą leisti eksploatuoti esamą turgavietę tam laikotarpiui, kuris nustatytas sutartyje. Turgavietė šioje vietoje neveikia, kioskai neeksploatuojami, UAB „Vilvatėja“ sutartinių įsipareigojimų nevykdo. 2010-07-28 nutarta nutraukti sutartį su UAB „Vilvatėja“. 2010-08-05 posėdyje nuspręsta formuoti laisvus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Nurodė, kad turgavietės įrengimas nepriskirtinas Atkūrimo įstatymo 12 str. numatytiems atvejams, kada žemės išperkama iš piliečių, nėra savivaldybės tarybos sprendimo pripažinti objekto svarbą bendruomenei. Pažymėjo, kad magistraliniai inžineriniai tinklai, kurie yra ginčo sklype, taip pat nėra pagrindas priskirti žemę išperkamai žemei. Tokį priskyrimą lemia esminis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei, kurio buvimas turi būti aiškiai išreikštas tam tikros teritorijos detaliojo plano nuorodose (LVAT 2003-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika, Nr. 4, 278 psl.). Ginčo vietoje nėra patvirtintų detaliųjų planų, nėra duomenų, kad atliekamos ar bus atliekamos planavimo procedūros, taigi tai reiškia, kad žemės yra laisva ir grąžinama natūra (LVAT 2004-03-29 sprendimas adm. byloje Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 151 psl.).
Per teismo posėdį pareiškėja T. S., pareiškėjos V. Ž. atstovė A. V. ir pareiškėjų atstovė adv. E. Jankovska prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 28-30).
Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-09-11 atliko A. R. turėtos žemėvaldos ribų kartografiją, medžiaga pateikta savivaldybės administracijos direktoriui, prašant nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypų ribas, nustatyti naudojimo sąlygas ir apribojimus, organizuoti sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti sklypų planus. Vilniaus miesto meras 2004-05-06 raštu informavo, kad A. R. iki nacionalizacijos turėta žemė ties (duomenys neskelbtini) g. priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta gyvenamosios, gamybinės, administracinės ir kito paskirties statiniais bei patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijas. Žemėtvarkos skyrius 2008-02-19 pakartotinai kreipėsi į administracijos direktorių dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo minėto savininko žemėvaldoje. Tarnybos 2010-07-16 raštu atsakyta pareiškėjoms į jų klausimus, pareiškėjos nepagrindžia šio rašto panaikinimo pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 32-36).
Nurodė, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-30 raštas Nr. A51-9491 (2.14.2.12-MP8) nėra administracinis sprendimas, šiuo raštu atsakyta į pareiškėjų 2010-03-31 prašymą, pateikiant informaciją apie tai, kodėl sklypas, esantis ties (duomenys neskelbtini) g. 49A, laikytinas valstybės išperkama žeme, šiuo raštu nenustatytos teisės ar pareigos pareiškėjoms. Dėl to ginčijamas raštas nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Atsakovas, vertindamas, ar pareiškėjų nurodytoje teritorijoje yra laisvos žemės, kurioje galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemę natūra, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymo 12 str. bei Tvarkos 70 p. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numato, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jei ji iki 1995-06-01 buvo miestams priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, taip pat žemės sklypų, numatomų naudoti magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti ir kt. Pareiškėjų išvada, kad žemės dalis, pažymėta kaip Nr. 1, laisva, paremta tuo, kad turgavietės kioskai neeksploatuojami. Pažymėtina, kad sutartis su UAB „Vilvatėja“ nenutraukta, taigi galiojanti, nuo 2000-12-13 Vilniaus miesto valdybos sprendimu ginčo teritorijoje įrengiami ir funkcionavo statiniai ir pastatai, skirti aptarnauti gyventojus. Visuomenės poreikis yra išreikštas specialiajame plane. Neaišku, kodėl pareiškėjos žemės dalį Nr. 2 laiko laisva žeme. Pažymėtina, kad į šią dalį patenka dalis (duomenys neskelbtini) g. 51 daugiabučio gyvenamojo namo, įvažiavimai į kiemus, po žeme nutiestos aukštos įtampos elektros linijos. Vadovaujantis LVAT praktika, patvirtintas detalusis planas nėra esminė sąlyga, nustatant, ar žemė gali būti priskirtina valstybės išperkamai žemei (2004-03-29 nutartis adm. byloje Nr. A7-276-04, 2010-02-01 sprendimas Nr. A-438-305-10).
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilvatėja“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjų UAB „Vilvatėja“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 161-167).
Nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., natūra turėtoje vietoje grąžinama tik laisva žemė, išskyrus žemę, priskirta valstybės išperkamai. Nagrinėjamu atveju ginčo žemė nėra laisva: šioje vietoje yra pastatytas statinys – turgavietė, ją sudaro kompleksas statinių ir įrenginių. Teritorijos specialiajame plane prekyvietės paviljonų žemė aiškiai pažymėta kaip užstatyta teritorija, nurodytas užstatymo aukštis, likusi teritorijos dalis pažymėta kaip inžinerinių tinklų koridorius. Atkūrimo įstatymas nenumato išimčių laikiniems statiniams ar statiniams, neįregistruotiems nekilnojamojo turto registre. Be to, ginčo žemė negrąžintina ir dėl to, kad yra valstybės išperkama dėl jai egzistuojančio konkretaus ir pagrįsto visuomenės poreikio. Nors teritorijos detaliojo plano nėra, bet pagal teismų praktiką gali būti remiamasi ir specialiuoju planu, kuris šiuo atveju patvirtintas 2001-04-09 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 799V. Šiame plane ginčo teritorija pažymėta kaip užimta prekyvietės statiniams eksploatuoti reikalinga žemė, taip pat užimta infrastruktūros objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, naudojama aukštos įtampos elektros linijoms tiesti. Prekyvietės įrengimo ir eksploatavimo ginčo teritorijoje tikslas nėra vien komercinis, bet susijęs ir su visuomeniniu aspektu – skatina verslo plėtrą, naujų darbo vietų atsiradimą, kuria infrastruktūrą gyventojų aptarnavimui. Nurodytos aplinkybės atspindi pakankamai nemažos visuomenės dalies pagrįstą ir konkretų interesą šiai žemei. Įmonės ataskaita patvirtina, kad UAB „Vilvatėja“ turgavietės eksploatavimui yra perleidusi prekybininkams 105 vnt. prekybos paviljonų, veikla prekyvietėje vykdoma. 1991-05-10 Lietuvos valstybės archyvo pažymėjime nurodyta, kad A. R. 1939 m. yra turėjęs 3,27 ha žemės, jokio žemės sklypų plano nėra. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte užfiksuota, kad 1938 m. planuose toje vietoje pavaizduotų žemės sklypų plotas yra 4,2910 ha. Taigi nuo 1938 m., kai buvo pažymėtos sklypo ribos, iki 1939 m., kai užfiksuotas A. R. nuosavybės teise turimas žemės plotas, sklypų plotas pasikeitė, todėl remtis 1938 m. planais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra laikomas rėžiniu, rėžiniame kaime žemė jos buvusiems savininkams nėra atkuriama konkrečioje iki nacionalizacijos turėtoje vietoje, nuosavybės teisės atkuriamos visiems kaimo pretendentams bendroje dalinėje nuosavybėje į visą laisvą kaimo žemės plotą, proporcingai iki nacionalizacijos turėtam šiame kaime. Faktas, kad savininko žemės sklypo konfigūracija neatitinka rėžio kriterijų, neturi reikšmės, jei žemės sklypas buvo rėžiniame kaime (LVAT 2004-01-22 nutartis adm. byloje Nr. A3-08-04).
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies, byla dalyje nutraukiama.
Nustatyta, kad T. S. ir V. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus m. buv. (duomenys neskelbtini) 27 3,2700 ha žemės. V. Ž. nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės skypą atkurtos Vilniaus miesto valdybos 1994-11-17 potvarkiu Nr. 2327V; T. S. nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės sklypą atkurtos Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr. 724V (1 t., b. l. 62, 76-79). Pareiškėjos išreiškė norą susigrąžinti likusią žemę natūra (1 t., b. l. 67-68).
2004-02-09 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/04/17-403 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pareiškėjoms (1 t., b. l. 65). 2004-05-06 Vilniaus miesto savivaldybės meras raštu Nr. 51-2903-(3.6) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad A. R. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) g. (buv. (duomenys neskelbtini) 27) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta gyvenamosios, gamybinės, administracinės ir kitos paskirties statiniais ir patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijas (1 t., b. l. 64).
2004-05-14 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/04/22-1602 informavo pareiškėjas, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2004-05-06 nurodė, jog A. R. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) g. (buv. (duomenys neskelbtini) 27) priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais būdais. Paaiškino, kad nauji žemės sklypai perduodami nuosavybėn pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 p. (1 t., b. l. 63).
2008-01-24 pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamos įpareigoti žemėtvarkos skyrių pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) g. suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra (1 t., b. l. 55-56).
2008-02-19 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą, raštu Nr. S17-17 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo (1 t., b. l. 51-52).
Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio protokolu, 2008-04-22 pritarta sklypo buvusio A. R. žemėvaldos vietoje formavimui, įrašant sąlygą leisti eksploatuoti esamą turgavietę tam laikotarpiui, kuris nustatytas savivaldybės ir turgavietės statinių pasirašytoje sutartyje (1 t., b. l. 19).
2010-04-01 pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamos suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos ir žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, pridėtoje kartografinėje medžiagoje pažymėtus žalia spalva ir skaičiais Nr. 1 ir Nr. 2, organizuoti šių sklypų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus patvirtinti parengtų žemės sklypų planus (1 t., b. l. 8).
2010-04-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-9491 (2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėjas, jog prašymas išnagrinėtas pakartotinai, ir nurodė, kad pageidaujama susigrąžinti natūra žemė priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, nes užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komercinės ir administracinės paskirties statiniais, UAB „Vilvatėja“ eksploatuojamos turgavietės statiniais, patenka į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių bei suplanuotos būsimos gatvės teritoriją, dalį turėtos žemėnaudos užima magistraliniai inžineriniai (elektros linijų) tinklai (1 t., b. l. 9).
2010-05-11 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. (31)-1.2-1234-(3.31), išnagrinėjusi 2010-02-19 pareiškėjų prašymą, nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko visus reikalingus veiksmus ir 2004-02-09 raštu Nr. 31/04/17-403 pateikė dokumentaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2004-05-06 raštu Nr. 51-2903-(3.6) informavo, kad A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, apie tai pareiškėjos buvo informuotos. Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-02-19 pakartotinai kreipėsi į administracijos direktorių dėl natūra grąžintinų žemės sklypų formavimo minėto savininko žemėvaldoje (1 t., b. l. 48-49).
2010-07-16 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 3B-(7.5)-S,Ž-533-774 nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 2001-04-19 sprendimu Nr. 799V patvirtino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos teritorijos specialųjį planą, kuriuo buvo suplanuota prekyvietei skirta teritorija; teritorija padengta asfalto danga ir pastatyti prekybos paviljonai. Nurodė, kad tokia žemė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. priskiriama valstybės išperkamai natūra negrąžinamai žemei. Nurodė, kad tikslių duomenų, kad parengtas ar bus rengiamas teritorijos detalusis planas, kuriame bus formuojamas žemės sklypas naujos gatvės įrengimui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė, kad per protingą laiką bus parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kurio pagrindu atitinkama teritorija bus priskirta visuomenės poreikių tenkinimui. Nurodė pavesti savivaldybės administracijai dar kartą išnagrinėti, ar iki nacionalizacijos A. R. turėtojo žemėnaudoje (duomenys neskelbtini) g. 49A, Vilniuje, nėra laisvos grąžintinos žemės (1 t., b. l. 15-16).
2010-08-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komisijos žemės grąžinimo procesui paspartinti pasitarimo metu nutarta formuoti laisvus žemės sklypus ties (duomenys neskelbtini) g. 49A, Vilniuje nuosavybės teisių atkūrimui, bet klausimą papildomai aptarti ir galutinį sprendimą priimti pasitarime pas merą (1 t., b. l. 21-24).
2010-12-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2149 nustatyti 1476 kv.m. ploto laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje duomenys bei patvirtintas šio sklypo planas (1 t., b. l. 118).
2011-01-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-300 (2.14.2.12-MP8) pasiūlė pareiškėjoms, prieš pradedant formuoti žemės sklypą, pasirašyti rašytinį įsipareigojimą, patvirtintą notaro, jog pareiškėjos sutinka perimti visus įsipareigojimus, susijusius su 2000-12-13 sutarties su UAB „Vilvatėja“ nutraukimu ir laikinų statinių iškėlimu.
2011-03-09 pareiškėjos pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui notariškai patvirtintą sutikimą, kad būtų formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypas buvusio savininko A. R. turėtoje žemėje prie (duomenys neskelbtini) g. 50A, Vilniuje (buv. (duomenys neskelbtini) 27), šiuo metu užimtoje laikinais statiniais, priklausančiais UAB „Vilvatėja“; nurodė, kad sutinka pačios įpareigoti UAB „Vilvatėja“ iškelti šiuos laikinus statinius (1 t., b. l. 133).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjų pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas Nr. 1, esantis prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, patenka į UAB „Vilvatėja“ eksploatuojamos turgavietės teritoriją.
Nustatyta, kad 2000-12-07 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2279V UAB „Vilvatėja“ patvirtinta prekyviečių ir laikinų statinių prekybai ir paslaugoms įrengimo ir eksploatavimo konkurso laimėtoja. 2000-12-13 sudaryta sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilvatėja“. Pagal šią sutartį savivaldybė UAB „Vilvatėja“ iki 2015-12-13 suteikė teisę savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti prekyvietę ir laikinus statinius prekybai ir paslaugoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje (1 t., b. l. 57-58).
2001-04-19 Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 799V patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje specialųjį planą ir nustatė teritorijos paskirtį – prekyvietės įrengimas. Specialiajame plane pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, projektuojama gatvė, nurodyta, kad teritoriją būtina išgrįsti kieta danga, užstatymas – vienas aukštas, likusi teritorijos dalis skirta inžinerinių tinklų koridoriui (1 t., b. l. 40, 44, 59). UAB „Vilvatėja“ užsakymu parengtas teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos suplanavimo projektas (2 t., b. l. 12-19).
2002-07-18 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1482V UAB „Vilvatėja“ leista eksploatuoti turgavietę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje (2 t., b. l. 30).
2010-05-23 pareiškėjos dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymo formuoti žemės sklypus padavė skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai (1 t., b. l. 10-11). 2010-06-18 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. (31)-1.2-1727-(3.31) nurodė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (1 t., b. l. 12). 2010-06-29 pareiškėjos dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymo formuoti žemės sklypus padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (1 t., b. l. 13-14).
Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo protokolu, 2010-07-28 nutarta pritarti sutarties su UAB „Vilvatėja“ nutraukimui, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilvatėja“ nevykdo veiklos, kaip numatyta 2000-12-13 sutartyje (1 t., b. l. 20).
2010-10-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-22806 (2.8.2.8-FN5) informavo UAB „Vilvatėja“ apie 2000-12-13 sudarytos sutarties nutraukimą dėl to, kad UAB „Vilvatėja“ pažeidė esminius sutartinius įsipareigojimus, numatytus sutarties 10.4 p., t.y. eksploatuoti prekyvietę vadovaujantis Prekybos turgavietėse taisyklėmis, Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis; nutraukus sutartį nurodė nukelti visus kilnojamuosius statinius ir sutvarkyti teritoriją (1 t., b. l. 147-148). 2011-02-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-2802 (2.8.2.8-FN5) informavo UAB „Vilvatėja“, kad sutartis yra nutraukta nuo 2010-12-01.
Nustatyta, kad UAB „Vilvatėja“ 2011-04-20 padavė ieškinį Vilniaus m. 1 apylinkės teismui dėl 2000-12-13 sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-04-22 nutartimi civ. byloje Nr. 2-9798-466/2011 atsisakė priimti ieškinį, nes byla yra teisminga administraciniam teismui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, dėl šios nutarties paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui.
Pareiškėjos 2011-02-08 teismui pateikė rašytinį atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimų, t.y. nuo reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, pridėtoje suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtą žalia spalva ir skaičiumi Nr. 2 (1 t., b. l. 130).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. numatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
Nustatyta, kad skundas šioje byloje yra priimtas 2010-08-10 teismo nutartimi. Pareiškėjos atsisakė nuo dalies skundo reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka. Todėl byla dalyje dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, pridėtoje suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtą žalia spalva ir skaičiumi Nr. 2 Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p. pagrindu (Teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė nuo skundo) nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar pareiškėjų pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Bylos medžiaga patvirtina, kad žemės sklypas Nr. 1 patenka į turgavietės, eksploatuojamos UAB „Vilvatėja“, teritoriją.
1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 str. 2 d. 1 p. yra nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiška nuostata yra nustatyta 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 34 punkte.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 str. yra numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant žemė yra išperkama atlyginant už ją pagal šio įstatymo 16 str. Atsakovas, darydamas išvadą, kad žemė yra išperkama, remiasi įstatymo 12 str. 1 ir 3 d. numatytomis aplinkybėmis, o būtent įstatymo nuostata, kad yra išperkama valstybės žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus <...>; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai <...>. Analogiškos nuostatos yra numatytos Vyriausybės nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 70 punkte.
Įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėto žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą.
Iš minėtų teisės normų matyti, kad priskirti žemę prie valstybės išperkamos, kurioje yra žemės sklypai, reikalingi statiniams eksploatuoti, galima tik tuo atveju, kai jie yra numatyti pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose. „<...> teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra <...>“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-29 sprendimas adm. byloje Nr. A7-276-04). Atsakovas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jog žemės sklypas, esantis ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirta, Vilniuje, yra nurodytas detaliajame plane. Todėl nėra įstatyminio pagrindo daryti išvados, jog ginčo žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, nustatančią taisyklę, jog Atkūrimo įstatyme, atkuriant nuosavybės teises, pirmenybė buvo teikiama turto grąžinimui natūra. <...> neužbaigus kasatorės nuosavybės teisės atkūrimo procedūros ir neišsprendus klausimo dėl šios teisės atkūrimo būdo, nebuvo galima ginčo žemės sklypo parduoti jame esančių statinių savininkui G. D. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2009 m. spalio 13 d. Nr. 3K-3-414/2009).
<...> esant situacijai, kai po kasatorei (ieškovei) priklausančiu garažu detaliuoju planu nebuvo suformuotas sklypas, skirtas šiam garažui eksploatuoti, toks sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. Kasatorės argumentas, kad žemės sklypo dėl to, jog ant jo stovi teisėtai jai nuosavybės teise priklausantis garažas, negalima laikyti laisva (neužstatyta) žeme, nelaikytinas pagrįstu, nes detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta formuoti žemės sklypo po kasatorės garažu. Esamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei įvertino tai, jog ginčo žemė nepriskiriama valstybės išperkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2009 m. kovo 16 d. Nr. 3K-3-116/2009).
Sprendžiant klausimą, ar žemės asmeniniam ūkiui suteikimas, kai buvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į šią žemę natūra, nepažeidė galiojusių įstatymų, būtina nustatyti, ar pagal tuo metu galiojusius įstatymus pretendentas, pareiškęs prašymą atkurti nuosavybės teises (buvęs žemės savininkas ar jo teisių perėmėjas), turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, nes tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2008 m. sausio 25 d. Nr. 3K-3-55/2008).
Pagal Įstatymo 12 str., jeigu žemė užimta namų valdos, tai ši žemė išperkama iš pretenduojančių į ją atkurti nuosavybės teisę. Tais atvejais, kai pretendentas yra tokios namų valdos bendrasavininkis, tai kitiems bendrasavininkiams (ne pretendentams) teisė įsigyti žemės sklypą nuosavybėn išlieka tiek, kiek valstybė negrąžins bendraturčiui (pretendentui) žemės natūra toje pačioje vietoje. Šios teisinės nuostatos nulemia, kad pareiškėjos teisė įgyti žemės sklypą, kuris užima namų valdos dalį, susijusi su kitos bendraturtės nuosavybės teisių atkūrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1754/2002 m.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-927/2008 yra konstatavęs, kad, norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos, egzistavimą; būtina padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas nurodyta, kad „aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo plano), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas ne grąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A11-263/03, 2010 m. vasario 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. A438-305/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-151/2011, 2011 m. vasario 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-421/2011).
Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtina vertinti ne tik, ar žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, bet kartu būtina įvertinti ir žemės sklypo faktinę padėtį, ar jis yra laisvas, neužstatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-1094/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad detalusis planas ginčo teritorijai nėra parengtas. Byloje nustatyta, kad 2001-04-19 Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 799V patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje specialųjį planą, kuriame numatė teritorijos paskirtį ir dydį – prekyvietės įrengimas, specialiajame plane pažymėta projektuojama gatvė, nurodyta, kad teritoriją būtina išgrįsti kieta danga, numatytas teritorijos užstatymas (1 t., b. l. 40, 44, 59). 2011-02-27 Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu nustatyti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. 50 kadastro duomenys, nustatyta, kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, pažymėta, kad kiti duomenys bus nustatyti po detalaus plano, žemės sklype pastatytas laikinas neregistruotas statinys – turgavietė (1 t., b. l. 140). Pažymėtina, kad turgavietę eksploatuoja UAB „Vilvatėja“ pagal 2000-12-13 sutartį, 2001 m. sudaryta su savivaldybe, tačiau sutartis dėl įsipareigojimų nevykdymo vienašališkai nutraukta 2010-12-01, dėl to šiuo metu vyksta teisminis procesas. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo teritorijoje nuo 2000-12-13 buvo įrengiami laikini statiniai, skirti aptarnauti gyventojus, tačiau nustatyta, kad prekyvietė nėra tinkamai eksploatuojama, veikla pagal paskirtį nevykdoma. UAB „Vilvatėja“ pateikė 2010-11-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodydama, kad prekyvietė funkcionuoja. Pažymėtina, kad savivaldybė 2010-10-25 raštu Nr. A51-22806 (2.8.2.8-FN5) nurodė, jog prekyvietė tikrinta ir pažeidimai nustatyti dar 2009-07-21, 2009-08-05, 2009-08-19, UAB „Vilvatėja“ atstovai informuoti apie nustatytas aplinkybes, o būtent apie tai, kad veikla nėra vykdoma (1 t., b. l. 147-148). Iš UAB „Vilvatėja“ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei ataskaitos taip pat matyti, kad prekyba vyksta labai nedidelėje dalyje paviljonų (21 iš 343) (2 t., b. l. 31-49). Šis įrodymas paruoštas ir pateiktas jau vykstant šiam teisminiam procesui, todėl negali būti svariu įrodymu, patvirtinančiu trečiojo suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes. UAB „Vilvatėja“ 2011-01-13 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama nenutraukti nuomos sutarties, nurodydama, kad siekdama tinkamai vykdyti įsipareigojimus planuoja įgyvendinti ES finansuojamą projektą (1 t., b. l. 144-145). Pažymėtina, kad nuomos sutartis su įmone sudaryta 2000-12-13, todėl įmonės argumentas, kad ateityje prekyvietė bus tinkamai eksploatuojama, nepaneigia fakto, kad iki šiol ilgą laiką tokia veikla nevyko. 2011-01-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-300 (2.14.2.12-MP8) pasiūlė pareiškėjoms, prieš pradedant formuoti žemės sklypą, pasirašyti rašytinį įsipareigojimą, patvirtintą notaro, jog pareiškėjos sutinka perimti visus įsipareigojimus, susijusius su 2000-12-13 sutarties su UAB „Vilvatėja“ nutraukimu ir laikinų statinių iškėlimu. 2011-03-09 pareiškėjos tokį sutikimą pasirašė (1 t., b. l. 133).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad ginčo žemės sklypo detalusis planas nepatvirtintas, t.y. nėra šios nei kitų įstatyme nustatytų formalių pagrindų, kuriems esant žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai bei atsižvelgiant į tai, kad sklype įrengti laikinieji statiniai, skirti eksploatuoti turgavietei, tačiau prekyba realiai nevyksta suplanuota apimtimi, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog žemės sklypas nagrinėjamu atveju turi visuomenės poreikį ir negalima atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra. Vien tik specialiuoju planu nustatyta teritorijos paskirtis – turgavietė, nesant kitų duomenų, atsižvelgus į faktinę situaciją, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad visuomenės interesai aiškiai išreikšti.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija be įstatyminio pagrindo atsisako atlikti Įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 p. jos kompetencijai priskirtus atlikti veiksmus - patvirtinti žemės sklypo planą (atliekant šiame punkte išvardintus veiksmus), pagal kurį turto buvimo vietos žemėtvarkos skyrius nagrinės piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią mieste. Todėl atsakovas yra įpareigojamas atlikti nurodytus jo kompetencijai priskirtus veiksmus per nurodytoje teisės normoje šių veiksmų atlikimui numatytą terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).
Nepagrįstos yra trečiojo suinteresuoto asmens abejonės dėl buvusio savininko žemės buvimo vietos bei dydžio. Teismui pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateikta archyvo pažyma dėl savininko turėtos žemės - 3,2700 ha (1 t., b. l. 85). Pažyma išduota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės archyvinio fondo duomenimis dėl Vilniaus miesto žemės ūkio ploto 1939 m. sąraše, kuriame yra nurodytas savininkas R. A., turėjęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 3,27 ha žemės. Dėl šio dydžio žemės ploto Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius yra išdavęs pareiškėjoms pažymas (1 t., b. l. 62). Žemės vieta yra kartografuota, kartografinė medžiaga nėra nuginčyta. Savivaldybė, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, svarsto žemės sklypo formavimo galimybę pateiktos kartografinės medžiagos pagrindu.
Pareiškėjos, formuluodamos skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-30 raštas Nr. A51-9491 (2.14.2.12-MP8) yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjų prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjoms nėra nustatomos teisės ar pareigos, juo atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjos prašo panaikinti ir Nacionalinės žemės tarnybos 2010-07-16 sprendimą Nr. 3B-(7.5)-S,Ž-533-774. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą, veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (ABTĮ 25 str., 32 str.). Dėl to nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, nes šio sprendimo panaikinimas neišsprendžia ginčo iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
bylą pagal pareiškėjų T. S. ir V. Ž. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilvatėja“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, pridėtoje suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtą žalia spalva ir skaičiumi Nr. 2, nutraukti esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p. pagrindui (teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė nuo skundo).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 106 punktą ir per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra į A. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos ((duomenys neskelbtini) g. 50A), Vilniuje, suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtą žalia spalva ir skaičiumi Nr. 1, kuri yra laisva (neužstatyta), bei organizuoti jos kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtą žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.
Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.