- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- eI-4385-1047/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02923-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Jovita Einikienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,
dalyvaujant pareiškėjos direktoriui T. L. ir pareiškėjos atstovei advokatei Astai Jakštienei, atsakovės atstovėms Henrikai Chmieliauskienei, Živilei Skeivienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Auto Idea“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 3–17) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. V-375 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „Auto Idea“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ bei priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. jai suteiktas socialinės įmonės statusas. Bendrovėje dirba 140 darbuotojų, iš jų 135 priklauso tikslinėms grupėms. Bendrovė aptarnauja daug verslo subjektų – teikia jiems patalpų valymo, apsaugos paslaugas. 2018 m. kovo 27 d. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Panevėžio teritorinis skyrius, atlikęs neplaninį patikrinimą pareiškėjos patalpų valymo objekte AB „Citadele“ banko patalpose, nustatė, kad Bendrovės darbuotoja A. J. dirbo ne pagal Bendrovės nustatytą darbo laiko grafiką. Už minėtą pažeidimą, UAB „Auto Idea“ direktoriui T. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta 40 Eur bauda, kurią direktorius sumokėjo, tačiau Lietuvos darbo biržos direktorius skundžiamu įsakymu konstatavo, kad Bendrovė pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl panaikino pareiškėjai socialinės įmonės statusą ir nutraukė jai visos valstybės pagalbos mokėjimą.
Nesutikdama su ginčijamu įsakymu pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – ir SĮĮ) 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto analizė patvirtina, jog socialinės įmonės statusas gali būti panaikinamas, socialinei įmonei pažeidus tik konkrečiai socialinių įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o ne bet kokius ar visus teisės aktus, galiojančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju Socialinių reikalų komisijos posėdžio protokole nėra tiesiogiai nurodyta, kokius konkrečiai socialinės įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pareiškėja pažeidė. Bendrovės nuomone, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) pažeidimai nepatenka ir negali patekti į SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto reguliavimo sritį, nes DK reguliuoja darbo teisinius santykius tarp socialinės įmonės (kaip darbdavio) ir darbuotojo, tačiau nereguliuoja socialinės įmonės, kaip specialų teisinį statusą turinčio juridinio asmens, veiklos. Socialinėms įmonės socialinės įmonės statuso panaikinimas gali būti taikomas tik už tiesiogiai socialinių įmonių veiklą reguliuojančių teisės aktų ir juose nurodytų pareigų pažeidimą. Pareiškėjos nuomone, itin abstraktus įstatyminis reguliavimas ir teisinių nuostatų formulavimas sudaro prielaidas Lietuvos darbo biržai, veikti išskirtinai savo nuožiūra, remdamasi tik subjektyvia Socialinių reikalų komisijos (toliau – ir Komisija) nuomone ir vertinimu. Išvadą, kad įstatyminis reguliavimas nėra pakankamas, o Lietuvos darbo birža turi nepagrįstai plačią diskrecijos teisę, pareiškėjos teigimu, pagrindžia ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. sausio 18 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-508 „Dėl socialinių įmonių veiklos teisinio reguliavimo“.
Bendrovės manymu, Komisija netinkamai aiškino teisės normas, nes atsakomybę pritaikė Bendrovei, nors administracine tvarka nubaustas Bendrovės vadovas T. L.. Juridinio asmens atsakomybės Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) nenumato, todėl pasekmės dėl T. L. padaryto nusižengimo negali kilti juridiniam asmeniu – UAB „Auto Idea“. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ANK 96 straipsnis, pagal kurį atsakomybėn patrauktas T. L., skirtingai nei ANK 95, 97, 98 straipsniai, nenumato atsakomybės darbdaviui. Traktavimas, kad juridiniam asmeniui kyla atsakomybė dėl fizinio asmens įsipareigojimų juridiniam asmeniui nevykdymo, neatitinka teisinio reguliavimo nuostatų. Pabrėžė, kad juridinio asmens vadovas ar kitas asmuo negali būti sutapatinamas su pačiu darbdaviu.
Pareiškėjos nuomone, T. L. padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, o tokia poveikio priemonė kaip kad socialinės įmonės statuso panaikinimas yra neproporcinga, neadekvati priemonė, pažeidžianti proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus. Šiuo atveju pažeidimas buvo vienkartinis. Darbuotoja A. J. pagal darbo grafiką 2018 m. kovo 27 d. privalėjo dirbti nuo 14 val. iki 15.30 val., tačiau dirbo nuo 8 val. iki 9.30 val. Paaiškinime darbuotoja nurodė, jog ji pati su „Citadele“ banko valdytoju sutarė, kad 2018 m. kovo 27 d. pradės dirbti nuo 8 val. Tokia situacija susidarė, nes banko valdytojas ieškojo optimalaus darbo valymo grafiko, kuris tiktų banko darbuotojams ir lankytojams ir, kol nebuvo nusistovėjęs pastovus grafikas, apie tai nebuvo informuota pareiškėjos vadovybė. Taigi pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis ir nesukėlė jokios žalos teisės normų saugomoms vertybėms, nes darbuotoja A. J. sprendimą dirbti kitu laiku priėmė pati asmeniškai, niekieno neverčiama, be to, ji dirbo tiek laiko, kiek nustatyta jos darbo sutartyje, t. y. po 1 val. kasdien, taigi jos interesai nebuvo pažeisti. Darbuotoja A. J. įsipareigojo daugiau tokių savavališkų sprendimų nebepriiminėti, o T. L. įvykdė administracinį nurodymą ir sumokėjo valstybei 40 Eur dydžio baudą. Taigi nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas konkretų pažeidimą vertinti kaip šiurkštų ir taikyti tokias griežtas priemones kaip socialinės įmonės statuso panaikinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, atsakovė) atsiliepime (b. l. 125–132) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nurodyta, kad įmonė turi pažeisti būtent SĮĮ ar jį įgyvendinančius teisės aktus. Pareiškėjo pasirinktos teisinės formos – uždarosios akcinės bendrovės – veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra nemažai. Socialinės įmonės statuso suteikimas nekeičia juridinio asmens teisinės formos ir jam galioja visi jo veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Pažymėjo, kad Komisijos protokole nurodyta, jog pažeidus DK teisės normas (įmonės vadovas neužtikrino darbuotojo darbo pagal įmonės nustatytą darbo laiko grafiką), atsiranda socialinės įmonės statuso netekimo pagrindas, nurodytas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. socialinės įmonės statuso netenkama, jeigu paaiškėja, kad socialinė įmonė kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovės nuomone, DK nuostatų pažeidimas patenka į SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto reguliavimo apimtį.
Atsakovės paaiškino, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. atlikti socialinių įmonių veiklos priežiūrą įgaliota VDI, o Lietuvos darbo birža, įgyvendindama SĮĮ, kaip socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas socialinėms įmonėms remti, svarsto ir priima sprendimą dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ir panaikinimo juridiniam asmeniui. Taigi būtent VDI darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, pradėjo administracinę teiseną, atlikto tyrimą ir surašė ANK protokolą dėl DK nuostatų pažeidimo ir skyrė administracinę baudą. Nesutinka, kad Lietuvos darbo birža turi visišką diskrecijos teisę aiškinti, kas SĮĮ prasme yra laikoma piktnaudžiavimu socialinės įmonės statusu, kokie teisės aktai reguliuoja socialinių įmonių veiklą, ir savo pačios išaiškinimų pagrindu priimti atitinkamus sprendimus dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo. Pabrėžė, kad Lietuvos darbo biržai nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.
Atsakovė pažymėjo, kad ANK protokolas buvo surašytas UAB „Auto Idea“ direktoriui, kaip teisėtam juridinio asmens atstovui, vykdančiam darbdavio funkcijas ir, kuris yra atsakingas už darbo įstatymų laikymąsi įmonėje, todėl laikytina, kad UAB „Auto Idea“ pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad VDI pareigūnai tinkamai vykdė savo funkcijas pagal teisės aktus ir vertino padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą, o SĮĮ 11 straipsnio 1 dalis nesuteikia Lietuvos darbo biržai pasirinkimo laisvės panaikinti ar nenaikinti socialinės įmonės statuso juridiniam asmeniui, nustačius, jog socialinė įmonė kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas direktorius T. L. nurodė, kad dirba su neįgaliais asmenimis. Į tai visada reikia atsižvelgti. Administracinio teisės pažeidimo protokolo neskundė, susimokėjo baudą greitai, nes tada ji būna per pusę mažesnė. Jei būtų žinojęs, kokios pasekmės kils, būtų skundęs. Iki tol administracine tvarka baustas nebuvo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovės nurodė, kad Socialinių įmonių įstatyme frazės „gali būti panaikintas“ nėra, įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas nei Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225, todėl vadovavosi įstatymu. Institucija, atliekanti socialinių įmonių priežiūrą, yra valstybinė darbo inspekcija, o Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisija tik vadovaujasi jai Valstybinės darbo inspekcijos pateikta medžiaga. Gavusi informaciją apie administracinį teisės pažeidimą, paprašė pareiškėjo paaiškinimų, bet situacijos nevertino, aplinkybių neanalizavo, pasekmių netyrė. Pažymėjo, kad Socialinių įmonių įstatymo 5 straipsnyje yra tiesioginė nuoroda į darbo kodeksą, todėl tai tikrai yra teisės aktas, kuris reglamentuoja socialinių įmonių veiklą. Pabrėžė, kad valstybės parama yra skiriama ne verslui, o tam tikriems asmenims integruoti į rinką. Nurodė, kad Lietuvos darbo biržos direktorius negali nenaikinti socialinės įmonės statuso, jei Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisija rekomenduoja naikinti. O Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisija neturi diskrecijos teisės pati spręsti, ji privalo rekomenduoti naikinti socialinės įmonės statusą, jei gauna informacijos apie teisės aktų pažeidimus (šiuo atveju pranešimą iš Valstybinės darbo inspekcijos apie padarytą administracinės teisės pažeidimą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas visiškai.
Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. V-375 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „Auto Idea“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Auto Idea“ 2016 m. gruodžio 1 d. suteiktas socialinės įmonės statusas (b. l. 83–86).
2018 m. kovo 27 d. VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, apie 8.10 val. atlikę neplaninį patikrinimą Bendrovės patalpų valymo objekte AB „Citadele“ banko patalpose, nustatė, kad Bendrovės darbuotoja A. J. dirbo ne pagal pareiškėjos nustatytą darbo laiko grafiką, pagal kurį jos darbas 2018 m. kovo 27 d. buvo nustatytas nuo 14.00 val. iki 15.30 val. Dėl šio pažeidimo 2018 m. birželio 11 d. VDI pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį surašė administracinio nusižengimo protokolą UAB „Auto Idea“ direktoriui T. L. už tai, kad jis, būdamas darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi DK reikalavimų darbo laiko režimų klausimais. Už šį pažeidimą T. L. paskirta 40 Eur bauda (b. l. 34–35).
Lietuvos darbo birža, gavusi duomenis apie Bendrovės direktoriui surašytą administracinio nusižengimo protokolą, 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. Sd-1674, vadovaudamasi SĮĮ 11 straipsnio 2 dalimi ir Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225, (toliau – ir Aprašas) 24 punktu, kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl DK nuostatų, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, pažeidimo (b. l. 30).
Pareiškėja 2018 m. liepos 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. 2018 m. rugpjūčio 2 d. socialinės įmonės statuso panaikinimo pareiškėjai klausimas svarstytas Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijos posėdyje. Komisijos nuomone, administracinio nusižengimo protokolas surašytas UAB „Auto Idea“ direktoriui kaip teisėtam socialinės įmonės atstovui, vykdančiam darbdavio funkcijas ir kuris yra atsakingas už darbo įstatymų laikymąsi įmonėje. Komisija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos darbo birža nėra kompetentinga vertinti, ar VDI nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai. Kadangi administracinio nusižengimo protokolo Bendrovė neskundė, paskirtą baudą sumokėjo, pareiškėja pripažino pažeidusi DK reikalavimus, todėl atsiranda socialinės įmonės statuso netekimo pagrindas, nurodytas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atsižvelgdama į tai, Komisija nutarė siūlyti Lietuvos darbo biržos direktoriui panaikinti Bendrovei socialinės įmonės statusą.
Lietuvos darbo biržos direktorius 2018 m. rugpjūčio 9 d. priėmė skundžiamą įsakymą „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „Auto Idea“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ Nr. V-375, kuriuo panaikino pareiškėjai socialinės įmonės statusą ir nutraukė jai visos valstybės pagalbos mokėjimą (b. l. 24–25).
SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad socialinės įmonės statuso netenkama, jeigu paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo socialinės įmonės statusu ar vykdė nesąžiningą konkurenciją, ar netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas, ar nepateikė jų panaudojimo ataskaitos arba kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai socialinės įmonės statusas panaikintas tuo pagrindu, kad ji kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. nesilaikė DK reikalavimų dėl darbo pagal nustatytą darbo grafiką. Pareiškėjos vertinimu, DK pažeidimai nepatenka ir negali patekti į SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto reguliavimo sritį. Teismas nepritaria tokiai Bendrovės pozicijai. Atkreiptinas dėmesys, jog SĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius socialinėje įmonėje nustato DK ir SĮĮ. Viena iš sąlygų bendrovei tapti socialine įmone – įdarbinti atitinkamą skaičių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, taigi nėra pagrindo teigti, kad DK nuostatos nereglamentuoja socialinių įmonių veiklos. Pažymėtina, kad Darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų laikymosi Socialinėje įmonėje svarba pabrėžiama ir teisės aktus lydinčiuose dokumentuose – 2017 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti socialinės įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai apima ir DK normų pažeidimus. Be to, teismas pažymi, kad tai, jog už DK reikalavimų pažeidimą administracinė atsakomybė taikoma Bendrovės direktoriui, nepaneigia fakto, kad būtent Bendrovėje nebuvo laikomasi darbo laiko režimo ir taip buvo pažeisti DK reikalavimai. Taigi subjekto, kuriam paskirta administracinė nuobauda, nesutapimas neturi įtakos konstatuojant, kad pareiškėja pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Tačiau teismas nepritaria atsakovės pozicijai, kad Lietuvos darbo birža negali vertinti susiklosčiusios situacijos priimdama sprendimus dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo. Pirma, socialinių įmonių veikslo priežiūra atliekamam Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka (SĮĮ 24 str.). Pagal VAĮ 36¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taigi atsakovės veiksmai už pažeidimus naikinant socialinių įmonių statusą taip pat laikytini socialinių įmonių veiklos priežiūra. Vadovaujantis VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 punktu, ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis, be kita ko, minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Antra, SĮĮ nuostatos negali būti aiškinamos pavieniui, neatsižvelgiant į visą teisės aktą, jo siekiamus tikslus, jį įgyvendinančius teisės aktus. SĮĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad, įgyvendindama SĮĮ, socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija svarsto ir priima sprendimą dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ir panaikinimo juridiniam asmeniui. Taigi ir SĮĮ siekiama, kad vyktų ne formali, o reali ir efektyvi procedūra, kurios metu būtų įvertinamos visos socialinės įmonės statuso panaikinimui ar nepanaikinimui svarbios aplinkybės. Be to, SĮĮ yra detalizuotas priimant Aprašą, kurio nuostatose aiškiai nurodoma, kad socialinės įmonės statusas gali būti, o ne privalo būti panaikintas esant apraše nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, kiekviena situacija turi būti vertinama individuliai, įvertinant pažeidimo pobūdį ir pasekmes. Nagrinėjamoje byloje priimant skundžiamą sprendimą nebuvo laikomasi aukščiau įvardintų teisės aktų reikalavimų – atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pripažino, kad Socialinių įmonių reikalų komisija nesvarstė pažeidimo padarymo aplinkybių, sukeltų padarinių.
Teismas taip pat pažymi, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, nevertino pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo. Toks vertinimas nereiškia, kad atsakovė turi kvestionuoti VDI nustatyto pažeidimo ir paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą ANK taikymo prasme, tačiau Lietuvos darbo birža turėjo vertinti, ar VDI nustatytas pažeidimas pagal savo pobūdį sudaro pagrindą panaikinti socialinės įmonės statusą. Tai, kad VDI nustatytas pažeidimas nėra automatinis pagrindas naikinti socialinės įmonės statusą patvirtina ir Apraše įtvirtinta socialinės įmonės statuso panaikinimo procedūra. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog Aprašo 21 punkte vartojama formuluotė „socialinės įmonės statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusą, gali būti panaikinamas“ reiškia, kad atsakovė turi diskrecijos teisę spręsti dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo net ir esant nustatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindui. Antra, pagal Aprašo 26 punktą Užimtumo tarnyba, gavusi, gavusi informacijos apie pagrindą panaikinti socialinės įmonės statusą, gali ne tik priimti motyvuotą sprendimą panaikinti socialinės įmonės statusą, bet taip pat gali kreiptis į Komisiją su prašymu pateikti rekomendaciją dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju joks individualus pažeidimo sunkumo vertinimas nebuvo atliktas, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Teismo vertinimu, tai nulėmė akivaizdžiai neproporcingos nuobaudos pareiškėjai paskyrimą. Bendrovės padarytas pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, nenustatyta, kad padarytas pažeidimas buvo piktybinis, esmingai pažeidžiantis socialinėms įmonėms keliamus tikslus (tam tikrų kategorijų darbuotojų integravimas į rinką), be to, atsižvelgtina ir į tai, kad DK nuostatų nesilaikymas nesudaro pagrindo nesuteikti bendrovei socialinės įmonės statuso. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl buvo priimtas teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkantis sprendimas, kuris turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos UAB „Auto Idea“ skundas tenkintinas visiškai.
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas išlaidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, todėl šiame sprendime bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad, norėdama prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, aiškiai detalizuodama patirtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“ skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. V-375 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „Auto Idea“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.