Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07176-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. 2016 m. vasario 12 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą gulinčiam lovoje kumščiu sudavė į kairį skruostą, po to vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį petį savo broliui P. G., tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė (42-43, 49-50, 58-59 b. l.), kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu P. G. ir mama J. G.. 2016 m. vasario 12 d. apie 15 val. kartu su broliu namuose gėrė alų. Begeriant susipyko dėl televizoriaus. Abu norėjo žiūrėti tą pačią programą, bet jis norėjo žiūrėti kambaryje vienas. Kitame kambaryje, kur buvo televizorius, užsidarė duris, tada brolis, sėdėdamas lovoje, metė į duris puoduką, puodukas sudužo. Pradarė duris, brolis metė dar vieną puoduką, pataikė į dešinį šoną. Puodukas nesudužo, jokio fizinio skausmo nejuto, nesusižalojo. Vėl užsidarė duris, tai brolis į sieną metė grietinės stiklainį, šis sudužo. Jis susinervino, kad brolis daužo daiktus, atėjo į kambarį ir broliui, sėdinčiam ant lovos, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą kumščiu į petį, į kurį neprisimena. Brolis atsistojo, iš virtuvės pasiėmė peilį ir peiliu sudavė į dešinę ranką, sužalojo nykštį, pradėjo bėgti kraujas. Po to dar vieną kartą peiliu brolis puolė ir dūrė į kairės pusės šoną, bet jis spėjo atsitraukti, todėl beveik nesužalojo, tik įbrėžė. Tada brolis vieną kartą kumščiu jam sudavė į veidą, kliuvo į apatinio žandikaulio dantį, kuris kliba. Dėl sužalojimų juto didelį fizinį skausmą. Po to Petras išėjo kažkur iš namų. Neužilgo atvyko greitoji ir policijos pareigūnai. Medikai apžiūrėjo ir suteikė pagalbą, o pareigūnai išvežė į policiją. Nebuvo stipriai girtas ir gerai prisimena įvykio aplinkybes. Gailisi, kad broliui sudavė smūgius. Dėl to, kad brolis Petras sudavė ir sužalojo, rašys pareiškimą, Papildomai patikslino, jog žadėjo rašyti pareiškimą dėl to, kad brolis P. G. taip pat jį sumušė ir sužalojo, tačiau nusprendė broliui atleisti ir jokio pareiškimo neberašys, žala nepadaryta, pretenzijų broliui neturi. Po įvykio namuose buvo apžiūrėtas medikų, todėl į medikus nesikreips, jam padaryti sužalojimai menki. Su broliu P. G. susitaikys. Taip pat papildomai parodė, kai broliui sudavė kumščiu į petį, kiek prisimena, brolis griuvo ant lovos. Specialiai brolio nestūmė, nuo suduoto smūgio brolis griuvo ant lovos, bet ne ant grindų. Be to, parodė, kai sumušė brolį P. G., kai jam sudavė smūgius, brolis gulėjo lovoje, savo kambaryje. Broliui sudavė smūgius – vieną kartą į žandą, į kurį nepamena, vieną kartą kažkur į nosį ir vieną kartą į kažkurį petį, į kurį, nepamena. Smūgius sudavė kumščiu. Dėl sumušimo su broliu Petru susitaikė, šio atsiprašė ir daugiau taip nebepasikartos. Kada po suduotų smūgių Petras puolė jį peiliu, mano, kad brolis tai darė gindamasis nuo jo, sužalojo peiliu, to specialiai nenorėjo padaryti, broliui pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis P. G. parodė, kad 2016 m. vasario 12 d. vakare, apie 19 val. 20 min. buvo namuose. Brolis V. G. taip pat buvo namuose. Turėjo nusipirkęs alaus ir broliui pasakė, kad alaus jam neduos. Brolis supyko ir kumščiu sudavė į veidą, išmušė priekinį dantį. Dar smūgį sudavė į kairį petį. Po to brolis stūmė ir jis nuvirto ant grindų. Besigindamas peiliu gal ir galėjo įpjauti broliui į ranką. Apžiūrėjo GMP medikai. Dėl sumušimo juto fizinį skausmą. Papildomai parodė, kad gyvena kartu su mama ir broliu V. G.. Su broliu sutaria neblogai, kai šis yra negirtas. Kai būna girtas, pasipyksta. 2016 m. vasario 12 d. apie 19 val. buvo namuose išgėręs alkoholio, brolis taip pat buvo išgėręs. Buvo savo kambaryje, o brolis Vidmantas savo kambaryje. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Susinervino ir sėdėdamas ant lovos, paėmęs puoduką metė į sieną. Puodukas sudužo, tada metė kitą puoduką į brolio duris, kad nurimtų, nebekeltų konflikto. Kur pataikė, nepamena. Tada iš kambario atėjo brolis Vidmantas ir jam gulinčiam lovoje vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tiksliau į kairį skruostą, po to vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ir vieną kartą į dešinį petį. Nuo suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Atsistojęs iš lovos jis nubėgo į virtuvę, kad daugiau brolis nesuduotų, paėmė nuo stalo peilį ir sudavė peiliu broliui per plaštaką. Peilį kažkur numetė, išbėgo iš namų pas kaimynę Šimkienę pagalbos. Su broliui susitaikė, pas medikus nevyks, žala nepadaryta, sužalojimų nesimato. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų V. G. neturi (28-29 b. l.).

Nukentėjusysis P. G. 2016 m. vasario 12 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydamas nubausti brolį V. G., kuris 2016 m. vasario 12 d., apie 19 val. 20 min., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį sumušė, suduodamas smūgį ranka į veido sritį bei smūgį į kairį petį, tuo sukėlė fizinį skausmą;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjo 2016 m. vasario 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (10-13 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio namo kambarys – virtuvė, kurioje buvo smurtaujama. Virtuvėje ant malkų matosi skuduras, galimai sukruvintas, jokių kitų smurto pėdsakų užfiksuota nebuvo;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK VPS VT EPP PB vyr. patrulio 2016 m. vasario 12 d. pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (14-15 b. l.) nurodoma, kad 2016 m. vasario 12 d. apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) V. G. dėl to, kad nedavė alaus, ranka trenkė broliui P. G. į veidą ir išmušė dantį. P. G. veide buvo užfiksuoti sužalojimai – kraujuojanti žaizda;asmens blaivumo testas (22 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajam P. G. 2016 m. vasario 12 d. 23 val. 17 min. buvo nustatytas 1,01 promilių girtumas;asmens blaivumo testas (34 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam V. G. 2016 m. vasario 12 d. 20 val. 40 min. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. G. tyčia vieną kartą gulinčiam lovoje kumščiu sudavė į kairį skruostą, po to vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį petį savo broliui P. G., t. y. šeimos nariui, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, savo brolio atžvilgiu, tarpusavio konflikto metu, abiems esant neblaiviems, nukentėjusiajam jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jam nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (58-59 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (93-96 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 str. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiu, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba (87, 89 b. l.), neteistas (79-81 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (85-86 b. l.), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūnija nusiskundimų dėl V. G. elgesio nėra gavusi nei iš šeimos narių, nei iš kaimynų (92 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau jį mažinti nėra pagrindo, todėl V. G. skirtina prokurorės siūloma 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ pp., 66 str., į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. vasario 12 d. 20 val. 40 min. iki 2016 m. vasario 13 d. 14 val. 25 min. (32-33, 35 b. l.), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kadangi V. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. numatyta, kad teismas vietoje BK 48 str. 5 ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi V. G. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – brolį, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka V. G. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str., 54 str., 64¹ str., 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2016 m. vasario 13 d. nutarimu (84-86 b. l..), kaltinamajam V. G. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 13 d., t. y. 1 (viena) diena, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. G. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.