Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-493/2012

2012 m. birželio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. S., P. T. ir M. S. 357,25 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Minėtu nuosprendžiu taip pat yra nuteisti R. S. ir P. T., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. S. ir P. T., 2010-12-31 apie 15.10 val. Kaune, Tilžės g., prie namo Nr. 1, sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia iš chuliganiškų paskatų panaudojo prieš nukentėjusįjį M. D. fizinį smurtą - R. S. tyčia smogus M. D. kumščiu ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, po to ne mažiau kaip du kartus spyrus koja, po to P. T. pargriovus nukentėjusįjį bei P. T. ir M. S. įspiriant nukentėjusiajam nenustatytą spyrių skaičių į nugaros ir galvos sritį, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. D. veido sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame momenyje, juosmenyje, dešinėje alkūnėje bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dėl kurio nukentėjusiojo sveikata buvę sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, dėl to buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra savo veiksmais nesunkiai sutrikdė M. D. sveikatą.

Įvertinus visas aplinkybes, teismo išvada, kad sužalojimus nukentėjusiajam M. D. padarė visi trys kaltinamieji - iš pradžių kaltinamajam R. S. smogus nukentėjusiajam į galvą po to visiems trims kaltinamiesiems spardant gulintį M. D., laikytina nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis M. S. ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog M. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Apylinkės teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tame tarpe ir M. S. vaidmenį jo padaryme, pagrįstai vadovavosi nuosekliais nukentėjusiųjų M. D. ir G. D. parodymais, kurie juos patvirtino akistatų ir parodymų patikrinimo vietoje metu ir jais netikėti vien dėl to, jog jie yra brolis ir sesuo, nėra pagrindo. Tai pat apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai kaip neobjektyvius, neatitinančius faktinių bylos aplinkybių kaltinamųjų ir liudytojų M. B., R. B. parodymus, kad nukentėjusysis M. D. mušėsi tik su kaltinamuoju R. S., kad kaltinamieji P. T. ir M. S. smūgių M. D. nesudavė, kaip kaltinamųjų siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir tinkamai tai nuosprendyje motyvavo.

R. S. pripažįsta, jog konflikto metu jis ragino savo draugus „versti“ ir spardyti nukentėjusįjį M. D.. Tuo tarpu P. T. ir M. S. neneigia, kad jie priėjo prie konfliktuojančių R. S. ir M. D.. P. T. tvirtina, jog jis tik bandė išskirti besigrumiančius R. S. ir M. D., dėl ko M. D. tik stumtelėjo. Tačiau tokie P. T. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo M. D. parodymams, kuris tvirtina, kad P. T. stumtelėjimas užšokant ant nugaros buvo ne siekis išskirti jį su R. S., o pargriauti, kas atitinka R. S. išsakyto raginimo „versti“ M. D. vykdymą, o tuo pačiu ir vėlesnį M. D. spardimą. M. D. tvirtinimu, jam su R. S. nukritus ir nuo suduodamų 5-6 smūgių dengiantis galvą, matė P. T. kojas ir batus, šis jam įspyrė gal 2 kartus. Nukentėjusysis jautęs, jog jį spardo du žmonės, tuo tarpu M. S. pripažįsta, jog tik stovėjo šalia besigrumiančių ant žemės R. S. ir M. D. ir bandęs juos išskirti. G. D. patvirtino mačiusi, kaip R. S. šoko ant iš mašinos išlipusio brolio ir paliepė P. T. ir M. S. griauti brolį ant žemės ir spardyti jam į galvą. R. S. brolį pergriovus, M. S. ir P. T. spardė broliui į įvairias kūno vietas. Iš paminėto seka, jog M. S., kartu su bendrais R. S. ir P. T., bendrais veiksmais, turėdami vieningą tyčią sužaloti, sudavė smūgius M. D. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą. Specialisto išvada nustatyta, jog M. D. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio momens srityje, juosmens dešinėje, dešinėje alkūnėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai padaryti kontaktuojant sužalotoms sritims su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio momens srityje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas gali būti padaryti kumštimi, koja, ar kitais panašaus pobūdžio daiktais. Poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje galėjo pasidaryti ir nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu laiku, t.y. 2010-12-31 d., tai patvirtina poodinių kraujosruvų spalva. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimuisi. Sužalojimų padarymo metu M. D. galėjo būti įvairiose padėtyse, trauminiams poveikiams jo kūno atžvilgiu esant iš priekio ir dešinės. Visi išvardinti išoriniai galvos sužalojimai gali būti tiesiogiai susiję su galvos smegenų sukrėtimo išsivystymu, todėl jie atskirai, izoliuotai nekvalifikuojami, o poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, juosmens dešinėje pusėje, vertinant izoliuotai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėta specialisto išvada ne tik ne paneigia, o tik patvirtina M. S. kaltę, nes nukentėjusiojo tvirtinimu, jis buvo R. S. jėga pergriautas ant žemės, o specialisto išvadoje ir konstatuota, jog poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje nukentėjusiajam galėjo pasidaryti ir nugriuvus. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino M. S. draugo ir suinteresuoto jam padėti išvengti atsakomybės liudytojo M. B. ir liudytojo R. B. parodymus, kad jis pro savo buto, esančio trečiame aukšte, langą neva tai matė įvykį, kad jis galėjo matyti, kaip galimai nukentėjusysis, sėdintis automobilyje, pliaukšteli per galvą prie mašinos stovinčiam R. S., kuris pasilenkė prie atviro mašinos lango, tuo pačiu užstodamas automobilyje sėdintį nukentėjusįjį ir tinkamai tai motyvavo.

Atsižvelgiant į paminėtą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas tame tarpe ir galvą sudavė ir M. S., nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata buvo bendrais visų trijų nuteistųjų veiksmais, smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu jie atliko viešoje vietoje, be dingsties, todėl M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Atsižvelgiant į paminėtą, nuteistojo M. S. skundo argumentai dėl jo nedalyvavimo veikos padaryme pilnai paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.