Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl 2006 m. birželio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutarties.

2006 m. birželio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Ax. A. nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams; G. S. nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose; M. D. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį septyniasdešimties parų areštu, pagal BK 245 straipsnį – keturiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta septyniasdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2005 m. rugsėjo 8 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis arešto bausmėmis, galutinė bausmė M. D. nustatyta devyniasdešimties parų areštas; A. A. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį septyniasdešimties parų areštu; R. M. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

2006 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo Ax. A. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ax. A. ir G. S. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 13 d., apie 6.30 val., neteisėtai, panaudodami smurtą – bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiajai K. B. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, prieš nukentėjusiosios K. B. valią įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, M. D., A. A. ir R. M. nuteisti už tai, kad darė poveikį nukentėjusiajam asmeniui, o būtent 2005 m. rugpjūčio 13 d., apie 9–10 val., R. M. ir A. A., stovėdami prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono ir kalbėdami su šiame bute buvusia L. U., nurodė, kad ši paskambintų nukentėjusiajai K. B. ir pasakytų, kad nukentėjusioji nerašytų pareiškimo policijai dėl jai 2005 m. rugpjūčio 13 d., apie 6.30 val., įvykdyto nusikaltimo, pažadėdami už tai sumokėti pinigų; A. A. telefoninio pokalbio metu nurodė K. B. dėl to paties įvykio nerašyti pareiškimo policijai – taip siekė paveikti nukentėjusiąją K. B., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus paaiškinimus; tęsdami nusikalstamą veiką, M. D., A. A. ir R. M. 2005 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.10 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai K. B. liepė pakeisti parodymus, duotus baudžiamojoje byloje, atsiimti dėl šio nusikaltimo policijai parašytą pareiškimą, neatpažinti nusikaltimą padariusių asmenų – siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, žadėdami už tai sumokėti jai pinigų, taip jie per L. U. bei tiesiogiai darė poveikį nukentėjusiajai K. B.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.10 val., būdamas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ten bendraudamas su A. A. ir R. M. nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą 2005 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi šešiems mėnesiams jam paskirtų teismo įpareigojimų 2 punkto – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su A. A. ir R. M.

Šiaulių miesto apylinkės teismas, anot kasatoriaus, nuosprendyje netinkamai išdėstė ne tik įrodymus, kuriais remiantis grindė nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau taip pat neišdėstė ir nevertino visų ištirtų įrodymų bei netyrė dalies įrodymų, kuriais Ax. A. ir G. S. buvo grindžiami kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – todėl teismas neatliko išsamios byloje surinktų įrodymų analizės, negalėjo padaryti ir nepadarė teisingų, motyvuotų išvadų. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nuteistųjų įsibrovimo į nukentėjusiosios butą tikslo grindė nuosprendyje išdėstytais Ax. A. parodymais, iš kurių matyti, kad iki nusikaltimo padarymo jis niekada nebuvo matęs nukentėjusiosios K. B., bei G. S. parodymais, iš kurių matyti, kad jis į butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ėjo pas prostitutes, tačiau nuosprendyje neišdėstė ir nevertino nuteistojo Ax. A. parodymų, kad jis net nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) namas. Taip pat kasatorius pažymi, kad nebuvo teisme tinkamai vertinti ir nukentėjusiosios K. B. parodymai, iš kurių matyti, kad ji iki nusikaltimo padarymo nei vieno iš nuteistųjų nepažinojo, taip pat kad įsibrovę į butą nuteistieji jai nenurodė jokio savo įsibrovimo tikslo. Be to, nebuvo vertinti ir liudytojos L. U. parodymai, iš kurių matyti, kad ji iki nusikaltimo padarymo nei vieno iš nuteistųjų nepažinojo. Tokių nuosprendyje neišdėstytų įrodymų visuma, anot kasatoriaus, akivaizdžiai įrodo, kad G. S., nepažinodamas nukentėjusiosios, negalėjo žinoti, kad bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), gyvena prostitutė, tokios informacijos negalėjo nurodyti ir Ax. A., nes jis taip pat nepažinojo nukentėjusiosios. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė įsibrovimo į butą tikslą, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, iš esmės nenagrinėjo analogiškų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino nusikalstamo sumanymo dinamiką – nuteistasis G. S. duodamas parodymus tvirtino, kad nukentėjusiajai atidarius buto duris jo tikslai iš esmės kito – jis iš karto supyko ant nukentėjusiosios, stūmė ją, įsibrovė į butą.

Teismas, anot kasatoriaus, nevertino detalių nukentėjusiosios K. B. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų apie įsibrovimo į būstą aplinkybes, nusikaltimo įrankius, jų panaudojimo aplinkybes, taip pat nevertino daiktų apžiūros protokolo bei jame išdėstyto nusikaltimo metu fiksuoto nukentėjusiosios telefoninio pranešimo policijai apie į jos butą su peiliais įsiveržusius asmenis, liudytojų R. S. ir S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie nukentėjusiosios būseną, išvaizdą jiems atvykus į nusikaltimo vietą bei jos nurodytų aplinkybių apie nusikaltimo įrankius. Be to, remdamasis prieštaringais parodymais teismas padarė neteisingą išvadą dėl iš K. B. buto pagrobtų pinigų, reikalauto atiduoti mobiliojo ryšio telefono, nuteistųjų Ax. A. ir G. S. girtumo, nuteistųjų veiksmų suderinamumo įsiveržiant į nukentėjusiosios butą bei bute, jų tyčios kryptingumo. Dėl nurodytos priežasties teismas nepagrįstai Ax. A. ir G. S. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 165 straipsnio 1 dalį, nepripažino jų atsakomybę sunkinančiomis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punkte numatytų aplinkybių. Be to, teismas visiems nuteistiesiems paskyrė per švelnias bausmes, anot kasatoriaus, buvo netinkamai atsižvelgta į jų asmenybes.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, byloje surinkti įrodymai iš naujo nevertinami. Kasacinės instancijos teismas gali tik patikrinti, ar įrodinėjimo proceso metu ankstesnėse proceso stadijose nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinį skundą grindžiant esminiais BPK pažeidimais turi būti konkrečiai nurodoma, kokios BPK normos buvo pažeistos ir kaip tie pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasacinių bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų nėra tokiame skunde, kuriame tik teigiama, kad teismas, ištyręs įrodymus, turėjo įrodymus kitaip vertinti ir padaryti kitokias išvadas.

Prokuroro skunde nurodyti argumentai dėl: 1) nuteistųjų Ax. A. ir G. S. naudotų nusikalstamos veikos įrankių; 2) nuteistųjų Ax. A. ir G. S. veikos padarymo tikslo iš esmės reiškia prašymą atlikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įvertintų įrodymų pervertinimą, iš naujo nustatyti kitas faktines aplinkybes. Įrodymų vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo tikrinimas, esant būtinybei renkant ir naujus įrodymus, – apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl nusikalstamos veikos įrankio ir tikslo išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokios konkrečios BPK normos buvo pažeistos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl tokie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus reikšmingus įrodymus, vertino įrodymus kaip visumą, prielaidomis savo sprendimų negrindė. Vertinant nukentėjusiosios K. B., liudytojos L. U. parodymus ir kitus įrodymus, jokių esminių BPK pažeidimų nepadaryta. BPK nenumatyta, kad kokie nors įrodymai gali būti laikomi svarbesniais, reikšmingesniais už kitus įrodymus. Teikiant išskirtinę reikšmę nukentėjusiosios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo stadijoje, vien tik jais pagrindžiant kitų byloje surinktų nepatikimumą, būtų pažeidžiamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas įrodymus vertinti remiantis nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo neišsamumu, nekokybiškumu nėra ir negali būti grindžiama asmens kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi kasatoriaus abejonės dėl nuteistųjų Ax. A. ir G. S. sulaikymo vietovių neatliktos apžiūros nėra tinkami kasacinio skundo argumentai. Proceso metu neišaiškintomis ar netinkamai išaiškintomis aplinkybėmis negali būti pagrindžiamos kaltinamajam nenaudingos išvados. Dėl Ax. A. ir G. S. nusikalstamos veikos kvalifikacijos taip pat nekyla abejonių: veikos kvalifikavimą ne pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 165 straipsnį lėmė tai, kad nebuvo nustatyti visi BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyti būtinieji požymiai – svetimo turto užvaldymas panaudojant ar grasinant panaudoti fizinį smurtą. Nustatytas fizinio smurto panaudojimas (iš specialisto išvados, esančios byloje, matyti, kad nukentėjusiajai K. B. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat įsibrovimas prieš nukentėjusiosios valią į jos būstą (nuteistojo G. S., nukentėjusiosios K. B. parodymais nustatyta aplinkybė) – BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį atitinkantys požymiai. Asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo negali būti grindžiama nepakankamai patikimais, keliančiais abejonių duomenimis. Nebejotinais įrodymais nenustačius pinigų pasisavinimo bei grasinimo peiliu faktų kvalifikuoti veikos kaip plėšimo nebuvo galima. Taip pat nuteistųjų kaltės dėl panaudotų peilių nusikalstamos veikos padarymo metu neįrodo ir R. S. bei S. B. parodymai, kuriuose dėstomos prielaidos dėl nuteistųjų sulaikymo aplinkybių (neva galėjimo nepamatyti išmesto peilio; neapžiūrėjimo laiptinėje, kurioje buvo sulaikytas G. S., esančių visų pašto dėžučių).

Dėl sunkinančių nuteistųjų Ax. A. ir G. S. atsakomybę aplinkybių (apsvaigimo nuo alkoholio ir bendrininkų grupės) apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė savo nutartyje. Kasaciniame skunde tik nurodoma, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, bet išsamesni argumentai nepateikiami. Dėl šios priežasties ir šie kasacinio skundo motyvai nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti.

Skiriant bausmes nuteistiesiems BK normos taikytos tinkamai. Dėl visiems nuteistiesiems paskirtų bausmių pažymėtina, kad svarbiausią reikšmę individualizuojant bausmes turėjo nuteistųjų asmenybės įvertinimas, nes tiek Ax. A., tiek G. S. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis (abu įsibrovė į nukentėjusiosios K. B. butą, naudojo prieš ją fizinį smurtą – sudavė po kelis smūgius, padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą) vienodas, jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į skirtingą nuteistųjų asmenybės vertinimą, jiems buvo individualizuota ir diferencijuota bausmė. Už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama arba viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes Ax. A., kaip asmeniui, charakterizuojamam itin neigiamai, keliolika kartų baustam administracine tvarka, skirta didesnė nei BK 165 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, o G. S. laisvės apribojimo bausmė skirta kaip asmeniui, nors pirmą kartą padariusiam nusikaltimą, tačiau charakterizuojamam neigiamai, baustam administracine tvarka, bet dirbančiam ir darbovietės apibūdinamam teigiamai. Kitiems nuteistiesiems (R. M., A. A. ir M. D.) skirdamas bausmę pagal BK 233 straipsnio 1 dalį teismas taip pat individualizavo ir diferenciavo jų baudžiamąją atsakomybę – parinko skirtingas bausmes iš BK 233 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių, motyvavo bausmės dydžio nustatymą. Bausmės skirtos atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybes (M. D. neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai; A. A. baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, R. M. neteistas, apibūdinamas teigiamai). A. A. ir M. D. už BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos arešto bausmės yra didesnės nei nustatytas jų vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), M. D. už BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta artima maksimaliai arešto bausmė. R. M. bausmė individualizuota taip pat nepažeidžiant BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.