Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. S. dėl visų kaltinime nurodytų veikų pilnai prisipažino ir paaiškino, kad padarė visas kaltinime nurodytas veikas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kai kurių aplinkybių tiksliai nepamena, nes kai kurių veikų padarymo metu buvo neblaivus. 2013-03-15 apie 14.30 val. buvo išgėręs, bet viską atsimena. Jis su broliu nuvažiavo į miestą, o sugyventinė su vaikais parėjo į namus, išgėrinėjo ir neužkūrė pečiaus. Sugyventinė namuose buvo viena su vaikais. Grįžęs į namus, rado socialinę darbuotoją L. Ž., paskui atvažiavo moterys iš rajono, policijos pareigūnai ir paėmė vaikus. Su socialine darbuotoja L. Ž. santykiai iki to laiko buvo normalūs, jų šeimą ji tikrindavo dažnai. Anksčiau su ja konfliktų nebuvo. Tą dieną konfliktas kilo dėl to, kad sugyventinė neužkūrė pečiaus ir gryčioje buvo sušalę vaikai. Gal būdamas išgėręs ir pasakė kažką socialinei darbuotojai. Tiksliai negali prisiminti, bet gal ir pasakė „Tu mano vaikus, aš tavo vaiką!, Tavo vaikui bus pizė!”. Tokius žodžius galėjo pasakyti, nes gaila vaikų, kuriuos iš jo paėmė. Nenorėjo, kad vaikus paimtų. Seniūno prašė, kad vaikų nepaimtų. Seniūnas sutiko, sakė jog šeštadienį atvažiuos patikrinti, tačiau su tuo nesutiko rajono socialinės darbuotojos. Buvo įsižeidęs, todėl galėjo L. Ž. pasakyti ką nors įžeidžiančio. L. Ž. šeimą pažįsta. Žino, kad ji turi vieną sūnų. Savo žodžiais siekė, kad nebūtų paimti vaikai. Seniūnui nieko blogo nesakė, ant jo supykęs nebuvo, su juo sutaria gerai. Seniūnas A. J. norėjo vaikus dar palikti. Vaikai buvo paimti kovo 15 d. Dėl to jis (K. S.) jaučiasi blogai. Iki kovo 15 d. socialinė darbuotoja L. Ž. pas juos namuose lankydavosi. Žino, kad jo šeima yra įtraukta į rizikos grupę, įtraukė gal prieš 5 metus. Socialinė darbuotoja, aplankius juos surašo aktą, kad aplankė, apžiūri, kad negertu ir prižiūrėtu vaikus. Surašytus dokumentus socialinė darbuotoja išsiveždavo. Žino, kad socialinė darbuotoja palaiko ryšius su Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Grasinant, asmeninių paskatų neturėjo. Mano, kad jo grasinimus L. Ž. galėjo suvokti kaip realius. 2013-08-06 grįžo iš darbo, rado sugyventinę verkiančią, ji buvo nesenai parsivežusi vaiką S. iš ligoninės. Sugyventinė pasakė, kad buvo atvykusi socialinė darbuotoja ir pasakė, kad dar kitų vaikų neatiduos, todėl ji ir verkė. Išėjęs į kiemą, paskambino socialinei darbuotojai L. Ž. ir pasakė: „kam jus ją nervuojant, jeigu ji nebeturės kuom vaiką maitinti, kas vaiką žindys, ar seniūnas ar jūs“. Tuo metu, ant socialinės darbuotojos buvo kažkiek supykęs. Buvo blaivus, bet susinervavęs, todėl galėjo pasakyti tokius žodžius: „Tau bus šakės!, „Nebus tau gyvenimo!“. Pasakė tik tam kartui, nes užėjo pyktis, tų žodžių realizuoti minties neturėjo. Taip pasakė, nes rado verkiančią sugyventinę. Kai skambino socialinei darbuotojai prašė, kad grąžintų vaikus. Socialinė darbuotoja sakė, kad vaikai bus grąžinti vėliau, o kada neminėjo. Socialinė darbuotoja, jo grasinimus gal ir galėjo suprasti kaip realų pavojų. Kai skambino socialinei darbuotojai, galėjo vartoti necenzūrinius žodžius. 2013 m. rugpjūčio mėn. galėjo būti taip, kad socialinei darbuotojai pasakė „pakursiu žabas tavo kieme, nebus tau gyvenimo“. Nors taip ir pasakė, bet taip elgtis neketino. Jis visą laiką prašydavo, kad grąžintų vaikus. Žinojo, kad socialinės darbuotojos teigiamo akto surašymas yra svarbus, kad būtų grąžinami vaikai. Kad surašytų teigiamą aktą jis neprašė, tik žodžiu pasakydavo, kad grąžintų vaikus, t.y., kad rajono susirinkime „užtartų“. Grasindavo tik tam kartui, kai socialinė darbuotoja pasakydavo, kad nėra galimybės „užtarti“. Neketino padegti jokių žabų, išslydo tokie žodžiai ir viskas, ką tuo metu turėjo mintyje negali pasakyti. 2013-09-25 atėjo socialinė darbuotoja L. Ž., jis su broliu darė pertvarą lovoje. Socialinė darbuotoja stovėjo šalia stalo. Tuo metu buvo blaivus. Socialinei darbuotojai pasakė “ar pažįsti Breiviką?”, ji atsakė, kad pažįsta. Žino, kad „Breivikas” nušovė šešiasdešimt kelis žmones. Norėjo pagąsdinti, kad ji taip dažnai nesilankytų. Visko pažodžiui nebeatsimena, galėjo pasakyti, kad jeigu iki spalio 1 dienos negrąžins vaikų, visus iššaudys. Po šių žodžių socialinė darbuotoja išėjo. Pykčio ant socialinės darbuotojos L. Ž. neturi, tačiau kai būna išgėręs jaučia jai neapykantą dėl paimtų vaikų. Po to, juokais sugyventinei minėjo, kad nusipirks šautuvą, nušaus L. Ž. ir pats nusišaus. 2013-11-20 pas brolį pjovė malkas, vartojo alkoholį, Vakare, grįžtant iš brolio, turėjo pasiėmęs su savimi tepalo ir benzino. Buvo prietema, dviračiu važiavo pro L. Ž. namus. Kilo „durnos“ mintys. Prisiminė paimtus vaikus, užėjo toks pyktis. Privažiavęs prie tvoros, atsuko „pūslę“ benzino ir tepalo mišinio, užmetė ant tujos ir užmetė degtuką. Netikėjo, kad gali užsidegti visos tujos, nes tarp jų yra tarpai. Negalvojo, kad galėjo užsidegti L. Ž. namas. Pas Ž. namuose buvo tamsu, už tvoros lojo šuo, lakstė. Skysčio buvo nebe pilna pūslė, apie 1 litrą alyvos ir benzino mišinio. Šį skystį naudojo pjūklui. Mišinį atsinešė iš namų. Kai tuja užsidegė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, buvau stabtelėjęs, pažiūrėjo, kad užgeso ir nuvažiavo. 100 litų civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Įrodymų tyrimas dėl visų veikų, apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiosios L. Ž. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad ji parodė, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio dirba Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijoje socialine darbuotoja su rizikos šeimomis. Jos, kaip socialinės darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis, pagrindinė funkcija yra šių šeimų priežiūra. Ji įsidarbinusi pradėjo lankytis K. S. ir jo sugyventinės A. U., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeimoje, nes jie jau buvo įtraukti į rizikos šeimų grupę, kiek pamena, nuo 2007 metų. Kai ji pradėjo lankytis jų šeimoje, tuo metu jie turėjo du mažamečius vaikus, o (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį jiems gimė trečias vaikas – sūnus. K. S. ir A. U. dažnai rasdavo pagiringus arba neblaivius, vaikai būdavo neprižiūrėti, alkani, nenuprausti, namai nekūrenti. Po kiekvieno apsilankymo surašydavo apsilankymo šeimoje aktus, kurie buvo pristatomi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. 2013-03-15, apie 11 val., ji atvyko į K. S. ir A. U. namus. A. U. rado girtą, ji miegojo. A. prikelti nepavyko, kadangi ją pabudinus, ji vėl krisdavo miegoti. Namai buvo šalti, nekūrenti, vaikai sušalę. L. Ž. užkūrė pečių, pamaitino vaikus. Netrukus į namus sugrįžo K. S., kuris irgi buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. L. Ž. pasakė K. S., kad atvažiuos po pietų ir jei nors vienas iš jų nebus blaivas, praneš Vaikų teisių apsaugos tarnybai. L. Ž., grįžusi į seniūniją, surašė 2013-03-15 apsilankymo šeimoje aktą Nr. SG5-93, paskambino į Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjai N. S. ir pranešė apie padėtį K. S. ir A. U. šeimoje. N. S. pasakė, kad išspręs šį klausimą ir jai praneš. Tą pačią dieną, apie 14.30 val., L. Ž. kartu su Vaikų teisių specialiste J. L. ir I. M., įpareigotos N. S., dalyvaujant Miežiškių seniūnijos seniūnui A. J., nuvyko į K. S. ir A. U. namus. Kartu buvo pakvieti vykti ir policijos pareigūnai. Nuvykus, K. S. ir A. U. radome girtus. Tada pareigūnai patikrino jų girtumą: K. S. buvo nustatytas 3,5 promilės alkoholio, o A. U. 3,58 promilės alkoholio. Vaikų teisių specialistės nusprendė, kad vaikus reikia atskirti nuo tėvų. Vaikai buvo išvežti į G. šeimyną. L. Ž. sėdant į automobilį o vaikams jau sėdint automobilyje, A. S., būdamas kieme ir stovėdamas prie seniūnijos automobilio, jai pasakė: „tu mano vaikus, aš tavo vaiką“. Dar pasakė „dabar tavo vaikui bus pizė“. Ji A. S. pasakytus žodžius suprato, kaip realų grasinimą sunkiai sužaloti jos sūnų G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), arba ji užmušti. K. S. yra prieš 1,5 metų (duomenys neskelbtini). sumušęs nepilnametį M. R., todėl išsigando ji dėl savo sūnaus. Grįžusi namo sūnui pasakė, kad vengtų susitikti su A. S., nes jos sūnus sportuoja sporto klube, kuris yra šalia parduotuvės, prie kurios dažnai girtauja K. S.. L. Ž., 2013-03-15 grįžusi į seniūniją, surašė apsilankymo šeimoje aktą Nr. SG5-94, kuriame nurodė K. S. grasinimus. Šeimos apsilankymo aktai turėjo įtakos, sprendžiant vaikų paėmimo iš šeimos klausimą, tačiau ne tik jais remiantis vaikai buvo paimti iš šeimos. Vaikų paėmimui iš šeimos įtakos turėjo ir tai, kad 2013-03-15 buvo nustatytas abiejų tėvų girtumas (jei bent vienas iš tėvų būtų blaivus, vaikų nebūtų paėmę iš šeimos), taip pat K. S. darbo netekimas dėl girtavimo. Vaikai iš šeimos paimti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Ž. įsakymais, o paimat vaikus buvo surašyti 2013-03-15 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktai, kuriuos surašė J. L.. Po to, kai į G. šeimyną buvo išvežti K. S. ir A. U. vaikai, ji vėl lankėsi jų šeimoje, panašiai du kartus per savaitę. Sužinojo, kad A. U. laukiasi trečio vaiko. Seniūno prašymu K. S. buvo įdarbintas J. įmonėje, tačiau ilgai nepadirbo, nes buvo atleistas už girtavimą. Kai apsilankydavo jų šeimoje, K. S. dažniausiai būdavo darbe, o A. U. retai rasdavo neblaivią. 2013 metų rugpjūčio 6 d., apie 11.20 val., ji paskambino A. U., pasiteiravo, kaip pastaroji jaučiasi, nes neseniai buvo pagimdžiusi. A. U. atsakė, kad viskas gerai, pradėjo sakyti jai, kad L. Ž. atvežtų jos vaikus, nes Vaikų teisių specialistė sakiusi, jog ji (L. Ž.) turi parvežti vaikus. L. Ž. tada paskambino Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistei J. L. ir paklausė apie K. S. ir A. U. vaikus. J. L. atsakė, kad vaikų kol kas dar negrąžins, nieko apie tai A. U. nesakė. Tada L. Ž. suprato, kad A. U. pamelavo. Tą pačią dieną, apie 16 val. į jos darbinį mobiliojo ryšio telefoną (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambino K. S., naudodamasis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir pradėjo šaukti, kad ji „kurva“, „bledė“, kad jai bus „šakės“, ko ji važinėja į jo kiemą, kad jai nebus gyvenimo, kad pamatys, kas jai bus. Kai L. Ž. paklausė jo, kas jai bus, K. S. pasakė, kad pamatys kas jai bus, tačiau kas konkrečiai bus, nepasakė. K. S. dar kažką šaukė, tačiau nebepamena ką sakė, nes išsigando. Tuos K. S. žodžius suprato kaip realų grasinimą, jog gali būti jo sunkiai sužalota ar sunkiai sužalotas jos sūnus, kad jie gali būti nužudyti, sunaikintas jos turtas, nes K. S. yra išdaužęs langus A. U., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) k., peiliu užpuolęs A. U., kurie yra K. S. sugyventinės tėvai. K. S. jai dar telefonu pasakė, kad ji pirma susitvarkytų su savo sūnumi, tada tvarkytų jo vaikus. K. S. sakė, kad jos sūnus pavogė automobilį. Ji K. S. atsakė, kad sūnus automobilio nevogė, nes taip ir nebuvo, kad jis tik važiavo su kitu asmeniu, kuris padarė eismo įvykį. Ji 2013-08-06 surašė pokalbio aktą Nr. (7.8)-SG5-215, kuriame nurodė apie K. S. pokalbį telefonu. K. S. jai 2013 m. rugpjūčio 6 d. telefonu šaukdamas žodžius „ Tau bus šakės, nebus tau gyvenimo, pamatysi kas tau bus“, grasino jai dėl to, kad negrąžinami jo vaikai S. S. ir S. S. iš G. šeimynos. Be to, K. S. yra jai grasinęs 2013 metų liepos mėnesį, dienos neatsimena, galėjo būti apie 16 val. Jis jai pagrasino būnant jo namo kieme, niekas jo pasakytų žodžių negirdėjo, nes kiek pamena, jis pas K. S. ir A. U. buvo nuvykusi viena. K. S. buvo neblaivus ir jai šaukė „pakursiu žabas tavo kieme, nebus tau gyvenimo“, jei negrąžinsim jam vaikų. Ji labai išsigando K. S. pasakytų žodžių, nes manė, kad tikrai gali padegti, nes kieme sausa žolė, sklypo dvi priešingos pusės apsodintos tujomis. K. S. žodžius suprato kaip realų grasinimą padegti jos namą arba ūkinius pastatus. L. Ž. tada jokio akto nesurašė, nes tai nebuvo apsilankymas šeimoje. Grįžusi į namus, pasakė apie tai vyrui. Sakė, kad bijo. Kas mėnesį Panevėžio r. savivaldybės Vaikų teisų apsaugos skyriuje vykdavo susirinkimai, į kuriuos būdavo kviečiami tėvai, kurių vaikai yra atiduoti laikinai globai. K. S. tik vieną kartą yra buvęs tame susirinkime, tai buvo 2013 m. rugsėjo mėnesio pradžioje. Tada ji susirinkimo metu pasakė, kad K. S. ir A. U. šeima tvarkosi, kad rečiau juos randa neblaivius. Vaikų teisių specialistės nurodė K. S. namuose pasidaryti pertvarą, kuri skirtų jo lovą nuo vaikų lovos, nes jų vyresnis sūnus ne pagal amžių žino apie lytinius santykius, apie pozas. K. S. pažadėjo nebegerti, padaryti pertvarą. Jam buvo pasakyta, kad jei jų šeima susitvarkys, tai yra nustos girtauti, tvarkysis, tai jiems bus grąžinti vaikai. Pasibaigus susirinkimui, K. S. ją pasikvietė į šalį ir atsiprašė, kad grasino, sakė, jog daugiau taip nebebus. Norint grąžinti vaikus iš G. šeimynos į šeimą, L. Ž. turėjo surašyti apsilankymo šeimoje aktus, kuriuose būtų nurodyta, jog K. S. ir A. U. tvarkosi namuose, nebegirtauja ir panašiai. Remiantis šiais aktais, Panevėžio r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje kas mėnesį vykstančiuose svarstymuose būtų sprendžiamas klausimas dėl vaikų grąžinimo šeimą. K. S. ir A. U. šeimoje, po vaikų paėmimo, L. Ž. lankydavosi panašiai kartą per savaitę, nes jų šeimoje, kuri yra priskirta antro lygio rizikos šeimų grupei, turėjo lankytis du-keturis kartus per mėnesį. Posėdžiuose turi dalyvauti ir L. Ž., pasisakyti dėl padėties šeimoje, tačiau lemiamą žodį dėl vaikų grąžinimo turi Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės. L. Ž., kiekvieną kartą apsilankydama K. S. ir A. U. šeimoje, surašydavo apsilankymo šeimoje aktą, vadovaudamasi pareigybės aprašo punktais, o po vaikų paėmimo iš K. S. ir A. U. šeimos, pagrinde vadovavosi jos pareigybės aprašymo 10 punktu (tirti socialinės rizikos šeimų socialinę padėtį) ir 17 punktu ( teikti išvadas ir siūlymus dėl socialinės rizikos šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų). Pareigybių aprašymo 18 punktu, kol vaikai yra laikinuose globos namuose, nesivadovaujama. 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 11 val., ji kartu su seniūnijos vairuotoju Z. M. nuvyko pas K. S. ir A. U. į namus. Vairuotojas, palikęs jų namuose labdarą, iškart išėjo. Tuo metu namuose rado K. S. su savo broliu ir A. U.. Jie visi buvo blaivūs. K. S. su broliu namuose darė pertvarą. Kai paklausė K. S., ką daro, šis pasakė, kad daro mūsų „išmįslą“. K. S. rankos drebėjo, jis buvo išmuštas prakaito, pagiringas. L. Ž. pradėjo kalbėti apie alkoholio žalą ir priminė apie jo blogą elgesį, kadangi K. S. prarado darbą dėl girtavimo. Kiek pamena, pasakė, jog dabar gali strigti vaikų grąžinimas, kadangi neteko darbo dėl girtavimo. Ji K. S. nesakė, kad pastarasis nieko nebedarytų, kad nieko nebereikia, nes ir bijotų tokius žodžius pasakyti, kadangi jo namuose buvo viena. K. S. tada jos paklausė „ar žinai Breiviko istoriją?“. Ji pasakė, kad žino. Tada K. S. pasakė „ Bus ir jums tokia, jei negrąžinsit spalio 1 d. vaikų, išpyškinsiu visus !“. 2013m. spalio 1 d. Panevėžio r. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriuje turėjo būti svarstymas dėl vaikų grąžinimo K. S. ir A. U.. Mano, kad K. S. pats suprato, jog jiems vaikai nebus grąžinti, nes neteko darbo dėl girtavimo. Ji K. S. pasakė, kad suprato, dabar tikrai kreipsis į policiją, nes tikrai buvo labai išsigandusi. Jai net drebėjo kojos, kadangi A. S. kalbėjo agresyviai, pakeltu balsu. Ji K. S. pasakytus žodžius suprato, kaip realų grasinimą ją ir jos šeimą nužudyti. Žodį „visus“ suprato, kad iššaudys ar nužudys ją, jos šeimos narius, jos tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) k. K. S. pasakytus žodžius turėjo girdėti A. U. ir K. S. brolis. Ji vėl surašė apsilankymo šeimoje aktą Nr. (7.3)-SG5-284. Pagalvojusi, jog K. S. nesiliaus jai grasinęs, pradėjo realiai bijoti dėl savo ir savo šeimos gyvybės, todėl ryžosi kreiptis į policiją. Ji 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi pareiškimu į policiją dėl A. S. grasinimų. Ji gavo pranešimą iš policijos, kad K. S. buvo įspėtas už pasakytus jai žodžius. 2013 metų lapkričio 20 d., apie 08.30 val., pas ją į darbą - į Miežiškių seniūniją, atvažiavo jos vyras G. Ž.. Vyras pasakė, jog išvažiuodamas iš kiemo, apie 08 val., pamatė, kad apdegusi viena iš gyvatvorės tujų. Sutiko kaimynę R. Č., kuri pasakė, kad naktį apie 01.30 val. nubudo nuo sprogimo, o išėjusi į lauką pamatė degančią jų kieme tują. Kaimynė negalėjo pranešti, nes nežinojo nei jos, nei vyro telefono numerio, o jų kieme nakties metu yra palaidi šunys. Sodyba aptverta tvora. Pastatai (duomenys neskelbtini), yra registruoti jos ir jos sutuoktinio G. Ž. vardais, jie yra bendrasavininkiai. L. Ž. suprato, kad tują padegė K. S., nes daugiau niekas jai negrasino. Ji nakties metu nieko negirdėjo ir nematė, nors miegamojo kambario langas yra panašiai už 7 metrų nuo gyvatvorės, tiksliau iki padegtos tujos. Apdegusią tują L. Ž. pamatė tik apie 17 val., kai grįžo iš darbo. Ji bijo dėl savo ir savo šeimos narių gyvybės, bijo dėl savo turto. Sudegintos tujos vertė yra 100 litų, nes tiek kainuoja tokio dydžio tuja, kuri buvo apie 2 metrų aukščio, todėl jai padaryta turtinė 100 litų žala. Tuo metu, kai buvo padegta tuja, buvo labai drėgnas oras, todėl mano, kad neužsidegė kitos, palei tvorą augančios tujos. Jei būtų buvę sausa, tai tujų gyvatvorė būtų sudegusi akimirksniu ir galėjo užsidegti namas, nors namas mūrinis, tačiau mano apvadai mediniai. Ji su vyru nusprendė parduoti namus (duomenys neskelbtini) kaime tik dėl K. S. grasinimų, nes bijo dėl savo ir savo šeimos sveikatos, gyvybės. (b.l. 74-87).

2) Liudytojo Z. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuota, kad jis dirba Miežiškių seniūnijoje vairuotoju – darbininku. Jam tenka vežti Miežiškių seniūnijos socialines darbuotojas darbo reikalais. Viena iš darbuotojų yra L. Ž., kuri dirba su socialinės rizikos šeimomis. Jam ne kartą teko vežti L. Ž. į Miežiškių sen., (duomenys neskelbtini) k., pas K. S. ir A. U., kurie susilaukė trijų vaikų. Jis, atvežęs L. Ž., į jų namus, neidavo, nebent reikėdavo palikti labdarą - maisto produktus, dėvėtus rūbus. Palikęs labdarą, iškart išeidavo. L. Ž., atėjusi iš K. S. ir A. U. namų ir atsisėdusi į automobilį, yra sakiusi, kad A. S. jai grasino 2013 m. pavasarį ar vasarą, po to, kai iš K. S. ir A. U. buvo paimti jų du vaikai, jam L. Ž. skundėsi, kad K. S. jai grasino padegimu. Jis pats K. S. grasinimų L. Ž. negirdėjo. Daugiau L. Ž. jam nesakė apie K. S. grasinimus. 2013 m. rudenį, tikslesnio laiko nepamena, jis su L. Ž. nuvyko pas K. S. ir A. U.. Tada jis į jų namus nunešė labdarą-maisto produktų, rūbelių. Palikęs labdarą, išėjo, o L. kad sakė, jog iššaudys, sakė, kad pasikartos „Breiviko“ istorija, nei negražins jam vaikų. L. Ž. buvo išsigandusi, sutrikusi, minėjo, kad reikės parduoti namus ir važiuoti gyventi į miestą. 2013 m. lapkričio pabaigoje L. Ž. atėjusi į darbą pasakė, kad nakties metu buvo padegta jos kiemo tuja. L. Ž. nesakė, kad tai galėjo padaryti K. S., tačiau tik K. S., kiek jis žino, yra L. Ž. grasinęs padegimu. (b.l. 90).

3) Liudytojos J. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas kuriama užfiksuota, kad ji dirba su socialinės rizikos šeimomis. L. Ž. yra jos kolegė, nuolat pasikalba apie darbą. 2013 m. kovo viduryje, tikslios dienos nepamena, apie 15 val., ji kartu su L. Ž., kolege I. M., Miežiškių seniūnijos seniūnu bei dviem policijos pareigūnais, dalyvavo, kai iš K. S. ir A. U., gyvenančių (duomenys neskelbtini) k., šeimos buvo paimti du vaikai, kurie nuvežti į G. šeimyną. A. U. ir K. S. tuo metu buvo girti, pareigūnai jiems nustatė girtumą. A. U. net negalėjo atsikelti iš lovos, kalbėjo vangiai. K. S. tuo metu, kai atvyko paimti vaikų, pardavinėjo savo neseniai mirusios mamos gyvulius. K. S. su šeima neseniai buvo atsikėlę gyventi į K. S. mamos namus. K. S., kai atvyko paimti jo vaikų, labai papyko, pradėjo mėtyti kieme į žemę daiktus, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau nepamena kokius. Girdėjo kaip K. S., būdamas kieme ar namuose, dabar nepamena, pasakė, kad „užmuštų seniūną kopėčiomis“. Nežino, ar tuos žodžius girdėjo seniūnas, nepamena, kur seniūnas tuo metu buvo, nes vaikų paėmimo metu buvo didelis sambrūzdis - vaikai verkė, reikėjo surinkti jų rūbus. J. L. negirdėjo, kad K. S. būtų tą dieną grasinęs L. Ž.. 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnio laiko nepamena, kai A. U. neseniai buvo pagimdžiusi trečią vaiką, ji buvo kartu su L. Ž. nuvykusi pas K. S. ir A. U.. J. L. vyko kartu su L. Ž., nes ši sakė, kad viena bijo važiuoti pas K. S., kad jai ko nors nepadarytų, nesumuštų. Namuose buvo ir K. S., ir A. U.. Kiek pamena, jie buvo blaivūs, nes jei būtų neblaivūs, būtų sprendę klausimą dėl trečio vaiko paėmimo. K. S. kieme ar name, tiksliai nepamena, J. L. girdint, pagrasino L. Ž., kad padegs jos kieme žabų krūvą. Ji suprato, kad tai dėl to, jog jam negrąžinami vaikai. Ž. jai pasakojo, kad K. S. jai grasino, kad pasikartos „Breiviko“ istorija, jis visus iššaudys. J. L. pati tokių K. S. pasakytų žodžių negirdėjo, tačiau L. Ž. ne kartą yra sakiusi, kad bijo vykti pas K. S., bijo dėl savo saugumo. 2013 m. lapkričio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, jai paskambinusi L. Ž. pasakė, kad naktį buvo padegtas jos kiemo tujos medis. Ji prisiminė K. S. pasakytus žodžius dėl žabų pakūrimo, todėl pagalvojo, kad tują padegė K. S.. Kiek pamena, 2014 metų pradžioje, tikslios datos neprisimena, važinėjant pas socialinės rizikos šeimas su L. Ž. ir policijos pareigūnais, nuvyko į Miežiškius, kur pamatė dviračiu važiuojantį K. S.. Jis, pamatęs policijos automobilį, sustojo, numetė dviratį į griovį. Kai privažiavo prie K. S., ji išlipo su juo pakalbėti. L. Ž. sėdėjo automobilyje, nes ji bijojo K. S., todėl nelipo. J. L. paklausė K. S., ar jis padegė L. Ž. tują. K. S. prisipažino, kad jis padegė tują. (b. l. 91).

4) Liudytojo A. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuota, kad L. Ž. yra Miežiškių seniūnijos socialinė darbuotoja. Ji dirba pagal darbo sutartį. L. Ž. dirba su socialinės rizikos šeimomis. L. Ž. pas socialinės rizikos šeimas vyksta Panevėžio r. savivaldybės administracijos automobiliais, kurių yra du. L. Ž. veža vairuotojas Z. M. arba jis (A. J.). 2013 m. kovo 15 d., apie 10 val., L. Ž. su vairuotoju Z. M. išvyko pas K. S. ir A. U., gyvenančius (duomenys neskelbtini) k., kurių šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę. Panašiai po 1-1,5 val., L. Ž. sugrįžusi į seniūniją, pasakė, kad rado K. S. ir A. U. neblaivius, kad jų namai nekūrenti, vaikai alkani, maisto namuose nėra. Tada jis (A. J.) pasakė, kad reikia skambinti į Panevėžio r. Vaikų teisių apsaugos skyrių ir pranešti apie situaciją K. S. ir A. U. šeimoje. L. Ž. telefonu pranešė Vaikų apsaugos skyriui ir sutarė, kad po pietų vyks kartu su Vaikų teisių apsaugos specialistėmis pas K. S. ir A. U., paimti jų dviejų mažamečių vaikų. Tą pačią dieną, apie 14.30 val., jis kartu su L. Ž. nuvyko į (duomenys neskelbtini) k., pas K. S. ir A. U.. Tuo pačiu metu atvyko ir dvi Vaikų teisių apsaugos specialistės kartu su dviem policijos pareigūnais. Kai įėjo į namus, juose buvo A. U. su (duomenys neskelbtini) metų dukryte. Berniuko ir K. S. namuose tuo metu namuose nebuvo. Jis pradėjo ieškoti, kur yra berniukas. Nuėjęs už tvarto, rado jį stovintį, paėmė už rankos ir nuvedė į namus. Tuo metu į namus įėjo K. S. su savo broliu K.. Pamatė, kad į kiemą atvykęs furgonas. Sužinojo, kad K. S. parduoda gyvulius, kurie priklausė jo mamai, palaidotai 2013-03-14. Nematė ir nežino, kas atvyko furgonu. Jis K. S. pasakė, kad atvyko išvežti jo vaikų. K. S. pradėjo prašyti, kad nevežtume jo vaikų. A. J. pasakė, kad K. S. ne kartą buvo įspėtas dėl vaikų nepriežiūros ir vis žadėdavo pasitaisyti. K. S. ir A. U. policijos pareigūnai nustatė girtumą: A. U. buvo nustatytas 3, 4 promilių girtumas, K. S.-3,6 promilių girtumas. Socialinės darbuotojos padėjo apsirengti vaikams ir juos nuvedė prie automobilio, kuriuo vaikus ruošėsi vežti į G. šeimyną. K. S. išėjęs į lauką, vėl jo prašė neišvežti vaikų. Kai pasakė, kad vaikų jam nepaliks, K. S. pradėjo greitais žingsniais mindžikuoti po kiemą ir kelis kartus pakeltu balsu jam pasakė „nu seniūne“. Tokius jo pasakytus žodžius suprato kaip K. S. pykčio išraišką. A. J. nelabai kreipė į tai dėmesį. Nežino, kas galėjo girdėti tokius K. S. pasakytus žodžius, nes nebepamena, kur kas tuo metu buvo iš atvykusiųjų išsivežti vaikus. Matė, kad K. S. nuėjo prie L. Ž., stovėjusios kieme, tačiau nebepamena kurioje vietoje. Girdėjo, kad ir K. S. jai kažką sakė ir L. Ž. jam kažką sakė, tačiau negirdėjo ką kiekvienas sakė. A. J. bijojo, kad K. S. ir A. U. sūnus nepabėgtų, vis stengėsi būti arčiau vaiko. Kol išvežė vaikus, jie verkė, teko juos raminti, aiškinti, kad viskas bus gerai. Jam K. S. daugiau nieko nepasakė, negirdėjo, kad būtų grasines, negirdėjo ką jis sakė L. Ž., negirdėjo, kad būtų L. Ž. grasinęs, t.y. sakęs „tu mano vaikus, aš tavo vaiką, dabar tavo vaikui bus pize“. 2013 m. kovo 18 d., būnant seniūnijoje ir bendraujant su L. Ž., ji užsiminė, kad girdėjo iš kaimo žmonių, jog K. S. nori jai atkeršyti už paimtus vaikus. L. Ž. buvo tuo metu sunerimusi, sakė, kad bijo dėl savęs ir savo vaiko. Sakė, kad neaišku, ką K. S. gali padaryti, kas jam „šaus“ į galvą. 2013 m., po to kai buvo išvežti K. S. ir A. U. vaikai, L. Ž. ne kartą buvo užsiminusi, kad K. S. jai vis grasina, kad jai sukėlė baimę ir nerimą. Ji bijo, nes gyvena tame pačiame kaime, bijo kad K. S. ko nors nepadarytų. L. Ž. konkrečiai nepasakė, ką K. S. jai gali padaryti, bet iš L. Ž. žodžių suprato, kad jai neramu, kad ji tikrai bijo. L. Ž. nepasakė, ką konkrečiai jai sakė K. S. ir kuo grasino. L. Ž. yra sakiusi (kada nepamena), kad K. S. jai skambino telefonu ir grasino, o ką paskambinęs pasakė, neminėjo. Jis L. Ž. ramino, jog K. S. gąsdina tik žodžiais. 2013 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, L. Ž. pasiguodė, jog K. S. jai vėl grasina. A. J. pasiūlė jai parašyti pareiškimą policijai. L. Ž. konkrečiai nepasakė, ką jai K. S. pasakė ir kuo grasino. 2013 m. lapkričio pabaigoje, dienos nepamena, L. Ž. atėjusi į darbą pasakė, kad naktį buvo padegta jos kieme auganti tuja. A. J. pamanė, kad tai galėjo padaryti K. S., nes tik jis grasino L. Ž.. Vėliau, tiksliai kada nepamena, iš L. Ž. sužinojo, kad K. S. prisipažino policijai padegęs jos kieme tują. L. Ž. pasakė, kad K. S. perėjo nuo žodžių prie veiksmų, kad jai neberamu, kad ji bijo K. S., nes neaišku ką dar jis gali padaryti. (b.l. 94-95).

5) Liudytojos I. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuota, kad ji dirba su socialinės rizikos šeimomis, gyvenančiomis Panevėžio ir Ramygalos seniūnijose. L. Ž. yra jos kolegė. 2013 m. kovo viduryje, dabar tikslios dienos nepamena, apie 15 val., ji dalyvavo kartu su L. Ž., kolege J. L., Miežiškių seniūnijos seniūnu bei dviem policijos pareigūnais, kurių pavardžių nežino, kai iš K. S. ir A. U., gyvenančių (duomenys neskelbtini) k., šeimos buvo paimti du vaikai, kurie nuvežti į G. šeimyną. Su kolege (J. L.) nuvykus pas K. S. ir A. U., ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir seniūnas su L. Ž.. K. S. ir A. U. buvo neblaivūs. Buvo nuspręsta paimti iš šeimos abu vaikus, kadangi tėvai buvo neblaivūs, be to iš krosnies ugnis kilo atvira liepsna, nes buvo iškritusios krosnies plytos, vaikai valgė iš šunų dubenėlio šunų maistą, buvo nesaugu vaikus palinkti su tėvais. Pas K. S. buvo atvykęs kažkoks vyras pirkti gyvulių. Minėtas vyras tai įeidavo į namus, tai išeidavo. K. S. kieme nepastebėjo jokio furgono. A. U. ir K. S. buvo pasakyta, kad paims jų vaikus. K. S. savo sūnui, kuriam buvo (duomenys neskelbtini) metai, pasakė, kad bėgtų pasislėpti. Vaikas išbėgo iš namų. K. S. pasakė, kad surastų ir atvestų sūnų. K. S., būnant jo namuose, žiūrėdamas į L. Ž. pasakė, kad jos dėka išvežami jo vaikai, kad tai jai nepraeis viskas geruoju, nes ir ji turi vaikų. I. M. šiuos K. S. pasakytus žodžius suprato kaip grasinimą L. Ž., kad jis jai atkeršys už jo vaikų paėmimą, kad gali kažką padaryti L. Ž. vaikui. Ką padaryti - nežino, nes K. S. konkrečiai nepasakė, nebent ji (I. M.) negirdėjo. Tuo metu namuose buvo A. U., L. Ž., ji ir J. L.. Nežino, kur tuo metu buvo seniūnas, policijos pareigūnai, vyras, kuris buvo atvykęs pirkti gyvulių. I. M. nepastebėjo, kaip į K. S. žodžius sureagavo L. Ž., kadangi namuose buvo sąmyšis, ji į L. Ž. nežiūrėjo. I. M. mano, kad L. Ž. turėjo girdėti K. S. pasakytus žodžius, nes viskas vyko viename kambaryje. I. M. su J. L. rengė verkiančią mergaitę, kuriai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Ir seniūnas, ir L. Ž. kelis kartus ėjo į lauką ieškoti berniuko. K. S. tai išeidavo iš namų, tai vėl į juos įeidavo. I. M. dabar nepamena, kas ir kur surado K. S. ir A. U. sūnų, kuris verkiantis buvo atvestas į namus. Tada mergaitę nunešė ant rankų, o berniuką už rankos nuvedė prie Vaikų teisų apsaugos skyriaus automobilio, vaikus įsodino į automobilį.. Vaikai buvo išvežti į G. šeimyną. Būdama kieme, tuo metu, kai į automobilį sodino vaikus, girdėjo, kaip kad K. S. kažką pasakė apie kopėčias, tačiau nesuprato ką jis norėjo pasakyti, girdėjo tik jo pasakytą žodį „kopėčios“. K. S. dar kažką sakė, tačiau ji negirdėjo ką. Nežino kam K. S. ką sakė, nes jai svarbiausia buvo išvežti vaikus, todėl į K. S. nekreipė dėmesio. I. M. daugiau negirdėjo, kad K. S. būtų kam nors grasinęs. Jai L. Ž. nėra sakiusi, kad jai K. S. grasina, Žino, kad L. Ž. apie K. S. grasinimus jai yra sakiusi J. L.. 2013 m. pabaigoje, tikslios datos nepamena, L. Ž., atvykusi į rajono savivaldybę darbo reikalais, sakė, kad jos kieme buvo padegta tuja. I. M. nuo 2013 m. kovo vidurio A. U. ir K. S. namuose nesilankė. (b.l. 96).

6) Liudytojos A. U. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu, kuriame užfiksuota, kad ji nuo 2000 m. gyvena kartu su K. S.. Sugyveno tris vaikus. Du vyresnieji vaikai nuo 2013 m. kovo gyvena šiuo metu G. šeimynoje. Vaikai buvo paimti dėl jų nepriežiūros, kadangi su K. S. girtavo, neprižiūrėjo vaikų. Ji nuo 2013-10-04 su jauniausiuoju sūnumi S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Ramygalos savarankiško gyvenimo namuose iki 2014-05-01. Ji sutinka duoti parodymus prieš savo sugyventinį K. S. dėl jo grasinimų socialinei darbuotojai L. Ž.. 2013 m. rugsėjo mėn., tikslesnio laiko nepamena, jai K. S. ir jo broliui K. S. būnant namuose, atvyko L. Ž.. Pamena, kad jiems tą dieną atvežė labdarą-maisto produktus, kuriuos palikęs namuose, Miežiškių seniūnijos vairuotojas išėjo. L. Ž. liko jų namuose. K. S. su savo broliu darė kambaryje pertvarą, kadangi iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojų buvo gautas nurodymas atskirti vaikų lovas nuo jos ir K. S. lovos. Tuo metu ji buvo blaivi, o K. S. išgėręs alaus, tačiau nebuvo girtas. Tuo metu L. Ž. kažką pasakė apie pertvarą, kaip suprato, kad jos nebereikia, nes vaikai nebus grąžinti iš G. šeimynos. Ji L. Ž. ir K. S. pokalbio nesiklausė, kadangi žiūrėjo televizorių, be to pradėjo verkti sūnus S., kurį laikė ant rankų, girdėjo tik pokalbio nuotrupas. Ji panašiai pokalbio viduryje nugirdo, kaip K. S. pasakė L. Ž. „Nenorėk, kad pavirsčiau Breiviku“. Ji tik panašiai atkartojo K. S. pasakytus žodžius L. Ž., bet tikrai girdėjo kaip K. S. pasakė žodį „Breivikas“. A. U. nesuprato, kad yra tas „Breivikas“. Pastebėjo, kad po K. S. pasakytų žodžių L. Ž. susijaudino, susinervino. Tai suprato iš L. Ž. pasikeitusios veido išraiškos, pasikeitusio balso. Nemoka paaiškinti, kaip pasikeitė L. Ž. veidas ir balsas. Nepamena, ką atsakė L. Ž., kai K. S. paminėjo Breiviką. Išėjus L. Ž., A. U. paklausė K. S., kas tas Breivikas. Jis atsakė, kad tai tas, kuris Norvegijoje iššaudė daug žmonių. K. S. sakė, kad nusipirks šautuvą ir pirma nušaus L., tada iššaudys „Vaikų teises“ ir tada pats nusišaus. Tik tada ji suprato, kad K. S. grasino L. Ž.. 2013 m. rugpjūčio mėnesį, panašiai po mėnesio nuo sūnaus S. gimimo, Panevėžio r. savivaldybėje, Vaikų teisių apsaugos skyriuje, vyko susirinkimas, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jų vaikų grąžinimo. Susirinkime turėjo dalyvauti ir ji su K. S., tačiau K. S. pats nevažiavo, o jos neišleido, sakydamas, kad niekur ji nevažiuos, nemėgintų važiuoti. K. S. tai pasakė agresyviai, todėl ji bijodama, kad K. S. jos nesumuštų, nevažiavo. Tą pačią dieną, po pietų ji paskambino L. Ž. ir paklausė, ką nusprendė dėl jų vaikų. L. Ž. pasakė, kad vaikų dar negrąžins, K. S. geria, jie nesitvarko. A. U. apie tai pasakė K. S., kuris tuo metu buvo neblaivus. K. S. supykęs, paėmė nuo stalo telefoną, sakydamas, kad jis tai „kurvai“ paskambins ir pasakys, išėjo pro duris į lauką. Ji dar pasakė, kad neskambintų, kad daugiau sau „neprisidirbtų“. K. nepaklausė, vis tiek paskambino, nes kai jis ėjo kiemu į lauko tualeto pusę, ji tai matė stovėdama prie lango. Girdėjo kaip jis pasakė kažką telefonu apie vaiką. Namo durys buvo atidarytos, uždarytos buvo tik vidinės durys, o K. S. garsiai šaukė, todėl ir nugirdo, kad sakė apie vaiką, tačiau nesuprato apie kieno vaiką. Daugiau jo pasakytų žodžių neišgirdo, girdėjo tik balsą. Panašiai po dviejų dienų pas juos į namus atvyko L. Ž., Tuo metu K. namuose nebuvo. L. Ž. pasakė, kad K. telefonu grasino susidoroti su jos sūnumi. Tada ji suprato, kad K., kalbėdamas telefonu, paminėjo L. Ž. vaiką. 2013 m. pabaigoje, tikslesnio laiko nepamena, jai paskambino Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė L., kuri pasakė, kad K. S. padegė L. Ž. tują. (b. l. 92-93).

7) Liudytojos R. Č. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu, kuriame užfiksuota, jog ji yra L. ir G. Ž. kaimynė, jų sklypai ribojais, sklypus skiria tvora, o nuo Ž. pusės dar ir tujų gyvatvorė. 2013 m. lapkričio pabaigoje, dienos nepamena, apie 01.30 val. ji nubudo nuo garso, panašaus į petardos sprogimą. Jos miegamojo langai yra į Ž. sklypo pusę. Ji nesuprato, kur ir kas sprogo. R. Č. iškart pasižiūrėjo pro miegamojo langą ir pamatė, kad kažkas dega. Iš pradžių jai pasirodė, kad dega pas kaimynus, gyvenančius kitoje gatvės pusėje, gal liepsna atsispindėjo jų languose, nes iš miegų nelabai suprato kas įvyko, buvo labai išsigandusi. Ji užsimetė striukę ir išbėgo į lauką. Tik tada pamatė, kad dega kaimynų Ž. kieme, prie tvoros, kuri skiria jų sklypus, viena tuja, auganti arčiausiai gatvės. Tujų gyvatvorė yra apie 2 metrus aukščio. R. Č. išėjo į gatvę ir nuėjo beveik iki degančios tujos. Matė, kad degė tujos vidus. Netrukus liepsna ėmė gesti. Tą naktį buvo drėgna, tačiau neprisimena ar lijo. Jai bestovint, liepsna po truputį užgeso. Po Ž. aptvertą kiemą bėgiojo du šunys, kurie lojo. Ji nežinojo Ž. telefono numerio, be to po kiemą bėgiojo šunys, kurių ji bijojo, todėl liepsnai užgesus, grįžo į namus. Kitos dienos ryte, apie 08.30 val., pamatė, kad iš Ž. kiemo išvažiuoja G. Ž.. Nuėjo ir pasakė G. Ž., kad naktį, apie 01.30val., degė jų tuja. R. Č. nežino ir nematė, kas padegė Ž. tują. Nei pasižiūrėjusi pro langą po sprogimo, nei išėjusi į lauką, nieko įtartina nematė, jokių žmonių nepastebėjo. Gatvė, kurioje gyvena, būna apšviesta iki 22 val. (b. l. 97).

8) 2013-03-15 vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas Nr. 5, iš kurio matyti, kad matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 str., Panevėžio r. VTAS vyr. specialistė J. L., įvertinusi pavojų vaiko saugumui, nusprendė S. S., gim. (duomenys neskelbtini), paimti iš (duomenys neskelbtini) k. ir laikinai apgyvendinti G. šeimynoje, adresu (duomenys neskelbtini) k. (b.l. 55).

9) 013-03-15 vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas Nr. 6, iš kurio matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 str., Panevėžio r. VTAS vy. specialistė J. L., įvertinusi pavojų vaiko saugumui, nusprendė S. S., gim. (duomenys neskelbtini), paimti iš (duomenys neskelbtini) k. ir laikinai apgyvendinti G. šeimynoje, adresu (duomenys neskelbtini) k. ( b. l. 56).

13) 2013-03-15, 14.30 val., apsilankymo šeimoje aktas Nr. SG5-94, surašytas Miežiškių seniūnijos socialinės darbuotojos L. Ž., kuriame užfiksuota, jog K. S. įžeidinėjo ją, grasino jos šeimai :„ L., tu mano vaikus, tai aš tavo vaiką, jam dabar bus pizė“. Labai išsigando šių grasinimų.(b.l. 46).

14) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-22 įsakymu Nr. A-179 patvirtintų „Miežiškių seniūnijos vyriausiojo socialinio darbuotojo darbui su socialinės rizikos šeimomis pareigybės aprašymo“ 1 p., kuriame nurodoma, kad seniūnijos vyriausiasis socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Pareigybė reikalinga teikti socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms (2 ir 8 punktai). Pagrindinės šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos: 10 p. - Tirti socialinės rizikos šeimų socialinę situaciją. 16 p. – Rinkti ir kaupti informaciją apie socialinės rizikos šeimų problemas ir jų socialinę aplinką. 17 p. – teikti išvadas ir siūlymus dėl socialinės rizikos šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų. (b. l. 50-51).

15) 2013-08-06, 15.56 val., pokalbio aktas Nr. (7.8)-SG5-215, surašytas Miežiškių seniūnijos socialinės darbuotojos L. Ž., kuriame užfiksuota, jog 15.56 val. jai paskambino K. S. ir grasino apie pavojų jos šeimai, pasakė, kad neleidžia įvažiuoti į savo kiemą, kad jos čia daugiau nebūtų, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis pyko, kad negražinami vaikai, tačiau pats nerodo noro ir pastangų. (b. l. 47)

16) raštas iš telekomunikacijų tiekėjo UAB „Omnitel“ apie K. S. naudojimąsi mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad naudojantis abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2013-08-06, 15.58 val. skambinta į nukentėjusiajai L. Ž. priklausanti tarnybinio mobiliojo ryšio telefono abonentinį numarį (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė – 107 sekundės. ( b. l. 34, 37).

17) 2013-09-25 apsilankymo šeimoje aktas Nr. (7.8)-SG5-284, surašytame Miežiškių seniūnijos socialinės darbuotojos L. Ž., nurodyta, jog pradėjus pokalbį su K. S. apie alkoholio žalą ir priminus apie jo blogą elgesį, darbo praradimą dėl girtavimo, vyriškis jai pasakė: „Jei iki spalio 1d. negrąžinsite vaikų“, paklausė jos: „Ar žinai Breiviko istoriją ?“. L. Ž. atsakius: „Taip“, jis pasakė: „Bus ir Jums tokia !”. (b.l. 48).

18) K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), K. S. parodė tvoros, juosiančios namą, šiaurės rytų kryptimi, kampe, pirmą prie tvoros augusią tują, nurodydamas, kad tą tują padegė jis. Po to K. S. parodė (duomenys neskelbtini) gatvės vietą, esančią 1,5 metro atstumu nuo tujos į šiaurę, sakydamas, kad stovėdamas šioje vietoje, šliūkštelėjo iš butelio tepalo ir benzino mišinio ant tujos, po to metė visą butelį ir mėtė uždegtus degtukus ant minėtos tujos medžio. (b.l. 105-106).

20) 2014-03-17 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą paimtas plastiko nuodėgulis tamsiai rudos spalvos, netaisyklingos formos. Ant nuodėgulio yra apdegusių tujų šakelių liekanų. Kamštelis plastikinis, tamsiai rudos spalvos, 2,5 cm. skersmens (b.l. 25-26). Plastiko nuodėgulis ir plastikinis kamštelis 2014-03-17 priduoti saugoti į Panevėžio aps. VPK Panevėžio rajono PK daiktų saugojimo kamerą (2014-03-17 kvitas, serija BBB Nr.056355). (b.l. 27-30).