Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė V. D. ieškiniu (b.l. 3-6, t.1) prašė nutraukti turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, sudarytą 1997 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto 5- ajame notarų biure tarp jos ir atsakovo J. F. , pagal kurią ieškovė perleido jai nuosavybės teise priklausančią 31/100 dalį buto Nr. 1, be rūsio, kas sudaro 38,44 kv.m. naudingo ploto mūriniame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; įpareigoti atsakovą gražinti ieškovei jam perleistą 31/100 dalį buto Nr. 1, be rūsio, kas sudaro 38,44 kv.m. naudingo ploto mūriniame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, surašant ir pasirašant priėmimo-perdavimo aktą ir perduodant šio buto nuosavybės dokumentus; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1997 12 02 sutartimi perleido atsakovui jai nuosavybės teise priklausiusią 31/100 dalį buto Nr. 1, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovę aprūpinti ta pačia gyvenamąja patalpa, aprūpinti maistu, rūbais, prižiūrėti ją ligos atveju, mirties atveju palaidoti, be to mokėti nuompinigius už kambarį po 80 Lt kas mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, nes per visą sutarties galiojimo laiką viso išlaikymo ieškovei neteikdavo, ja nesirūpino, niekada nepirko jai maisto, rūbų savo sąskaita, nepadėjo ieškovei namų ruošoje, retai veždavo ieškovę prie jos mirusios dukros kapo, nedarė ieškovės gyvenamajame kambaryje remonto, nesirūpino ieškovės gyvenamojoje patalpoje esančiais langais, neapmokėdavo komunalinių patarnavimų išlaidų už ieškovės gyvenamąją buto dalį. Nuo 2003 metų, ieškovei nesutikus panaikinti teisinių suvaržymų nuo jos buto dalies, atsakovo žmonos elgesys tapo grubus, ji prie ieškovės priekabiaudavo, ją įžeidinėdavo, stumdydavo, porą kartų net sudavė smūgius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 28-38, t.3) ieškovė V. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 07 17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių motyvų:

1. Teismas iškraipė ieškovės duotus paaiškinimus, nurodęs, jog ieškovė apsisprendė 2003 m. pabaigoje dėl sutarties nutraukimo, kad ieškovė patvirtino, jog pagrindinių nesutarimų tarp jos ir atsakovo šeimos laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai ji pradėjo bendrauti su A. V. . Atvirkščiai, ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose niekada nesiejo A. V. apsilankymų pas ją Kaune bei savo apsilankymų pas V. V. su santykių su atsakovu ir jo žmona pablogėjimu, bet santykių pablogėjimą aiškino tuo, jog nebuvo tinkamai vykdoma sutartis, o be to, su ja pradėjo blogai elgtis atsakovo žmona, net pavartojo smurtą jos atžvilgiu.

2. Teismas nevertino kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų: mirties liudijimų, gydytojų pažymų, notarinio pareiškimo atsakovui, atsakovo notarinių pareiškimų ieškovei, ieškovės užrašų knygelės, lapelių su atsakovo užrašais dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, vaistų pirkimo kvitų, nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašų ( b.l.13-70, t.1), Kauno teritorinės statistikos valdybos mokėjimo už šildymą dokumentų kopijų (b.l. 148-175, t.1; b.l. 81-83, t.2), Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarčių, sudarytų su atsakovu (b.l. 95-97, t.1) ir mokesčių paskaičiavimo pažymų ( b.l. 98-114, t.1), pažymų iš Kauno „Santakos butų ūkio"(b.l. 119-120, t.1), kambario fotonuotraukų (b.l. 65-69, t.2), televizoriaus garantinio talono (b.l. 54, 84, t.2). Teismas nenurodė teisinių argumentų, dėl kurių jis atmetė kuriuos nors įrodymus.

3. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nusprendė, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimą patvirtinančių aplinkybių. Apeliantės nuomone, asmens kaltė, neįvykdžiusio prievolės arba ją įvykdžiusio netinkamai, yra preziumuojama, todėl įrodinėti nesant kaltės turi prievolę pažeidęs asmuo. Atsakovo prievolė kildinama iš vienašalės prievolės, kadangi rentos gavėjui įvykdžius savo prievolę dėl nekilnojamojo turto perleidimo, šalis sieja vienašalė prievolė išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Kad prievolė pasibaigtų, reikia ne tik tinkamai ją įvykdyti, bet ir įvykdymą patvirtinti (LAT 2001 04 18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-496/2001 pagal P. J. ieškinį atsakovui K. V. dėl nuomos bei atsiskaitymo už komunalines paslaugas priteisimo), o atsakovas neįrodė vykdęs sutarties sąlygų.

4. Teismas nesivadovavo LAT suformuota taisykle, jog, kuomet sandoris yra sudaromas rašytine forma, jo įvykdymas įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais ir nėra leidžiamas įrodinėjimas liudytojų parodymais. Jei kreditorius atsisako vykdyti pareigą duoti pakvitavimą apie prievolės įvykdymą, tai skolininkas turi teisę susilaikyti nuo prievolės įvykdymo ( 1964 m. CK 224 str. 5 d., LR CK 6.65 str. 3 d.). Atsakovas nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, o būtent ieškovės pakvitavimų, jog prievolę išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos vykdė ir vykdo tinkamai.

5. Teismas pažeidė įrodymų, susijusių su atsiskaitymu pagal turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi laikė įrodytomis aplinkybes, kurios nebuvo įrodytos, nelaikė aplinkybių, nurodytų oficialiame rašytiniame įrodyme, visiškai įrodytomis. Ieškovė savo reikalavimą grindė notariškai patvirtinta 1997 12 02 sutartimi. Pareiga paneigti sutartyje užfiksuotus duomenis pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų prasmę tenka atsakovui. Teismas patikėjo tik atsakovo paaiškinimais, jog ieškovei teikdavo išlaikymą pinigais nuo sutarties sudarymo, iš pradžių po 80 Lt, o nuo 2003 m. pabaigos ir po 100 Lt, o be to, nuo 2003 m. pabaigos - šias sumas siųsdavo paštu, o taip pat grąžindavo už komunalines paslaugas ieškovės sumokėtus pinigus. Teismas nesiaiškino, kodėl kartu su šiomis sumomis atsakovas paštu nepersiusdavo ir sumas, kurias ieškovė sumokėdavo už jam priklausančio buto komunalines paslaugas ir šildymą. Teismas nemotyvavo, kodėl jis nepatikėjo ieškovės paaiškinimais, jog atsakovas jokio išlaikymo materialine prasme jai neteikė, nepirko nei maisto, nei rūbų, pinigų už sumokėtus komunalinius patarnavimus bei šildymą negrąžindavo ir mokėti už buvusią jos buto dalį pradėjo tik gavęs ieškovės pareiškimą dėl raginimo nutraukti sutartį.

6. Teismas priėmė šališką sprendimą, kadangi išsamiai analizavo ir vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, o ieškovės pateiktų įrodymus tik paminėjo, atmetė be teisinių argumentų. Teismas šališkai vertino, jog liudytojai G. Š. , N. L. , M. K. , R. V. , R. M. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis tinkamai vykdė sutartį ir išlaikė ieškovę, nors nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, jog jiems buvo žinoma, kad atsakovas teikia ieškovei visišką išlaikymą maistu, rūbais, pagalba ligos atveju. Liudytojas L. , T. ir M. patvirtino tik tą aplinkybę, jog atsakovo šeima dar iki sutarties sudarymo atliko remontą jiems priklausančioje buto dalyje bei bendro naudojimosi vietose, o be to, liudytoja L. paaiškino, jog 2005 m. pavasarį jai girdint ieškovė pasakė, jog nenori savo kambaryje daryti remonto. Tačiau ši liudytoja nenurodė, jog ieškovei realiai buvo siūloma daryti remontą jos kambaryje atsakovo sąskaita. Šių liudytojų parodymai neturi jokios sąsajos su bylos nagrinėjimo dalyku. Liudytojų L. ir V. parodymų dėl langų keitimo teismas neanalizavo kartu su ieškovės paaiškinimais. Ieškovė paaiškino, jog jai atsakovo sąskaita nebuvo siūloma daryti remontą, o savo lėšų remontui neturėjo. 2005 m. pavasarį atsakovą, kuris ketino keisti langus visame bute bei jos kambaryje, ieškovė informavo, jog ji sieks sutarties nutraukimo, todėl sąžiningai perspėjo jį dėl nereikalingų išlaidų. Liudytojos Š. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi ji yra atsakovo žmonos kolegė, gerai pažįsta atsakovą ir jo žmoną. Liudytojo K. parodymai taip pat turėjo būti vertinami kritiškai. Kad televizorius buvo pirktas atsakovo sąskaita ieškovei, paneigė pati ieškovė bei liudytojas V., kuris patvirtino davęs pinigų ieškovei naudotų televizoriaus ir šaldytuvo pirkimui. Televizoriui sugedus, ieškovė savo sąskaitą jį remontavo, o vėliau šį televizorių iš ieškovės išvežė V., tačiau atsakovas jiems jokių pretenzijų nepareiškė. Teismas visiškai atmetė ieškovės liudytojų parodymus, apie aplinkybes, jog nuo 2003 m. ieškovė skundėsi blogu su ja elgesiu, atsakovo nesirūpinimu ja, visiško išlaikymo neteikimu, pinigų stoka. L. R. , T. patvirtino ne kartą matę ieškovę apsiverkusią, ieškovei nurodant priežastį – blogą elgesį su ja atsakovo šeimos narių, o liudytojas V. patvirtino, kad net iš Vilniaus buvo atvykęs dėl to, kad ieškovė pasiskundė, jog jos atžvilgiu atsakovo žmona panaudojo smurtą, griežtai kalbėjo su atsakovu ir jo žmona dėl incidento. Liudytojai T. , R. ir J. patvirtino, kad ne kartą matė ieškovę, mokant mokesčius už butą, perkant sau maistą, vaistus. Liudytojai T. parodė, kad ieškovės prašymu pirkdavo jai maistą, ieškovė pati su jais atsiskaitydavo, padėdavo ieškovei namų ūkyje ir ruošoje. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad liudytojai V. ir H. T., L. R. , A. V. , N. Z. , V. J. tiesiogiai nei patvirtino, nei paneigė, kad atsakovas iš esmės pažeidė 1997 12 02 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

7. Teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką ir neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties ypatybė ta, kad turto perleidėjas perduoda turto įgijėjui tik nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, butą, žemę ir panašiai), o turto įgijėjas įsipareigoja teikti turto perleidėjui tam tikrą įstatymu numatytą išlaikymą: aprūpinimą gyvenamąja patalpa, maistu, o esant reikalui prižiūrėti turto perleidėją (ligos atveju ir panašiai). Turto įgijėjas turi teikti turto perleidėjui aprūpinimą natūra, o ne pinigais (LAT 2001 02 28 civilinė byla Nr.3K-3-218/2001 kategorija 43.4. pagal ieškovo A. Č. , teisių perėmėjos Z. A. G. ieškinį atsakovei N. S. dėl sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančia). Nors CK 6.462 str. numato galimybę išlaikymą iki gyvos galvos pakeisti periodinėmis piniginėmis išmokomis, tačiau tokia galimybė turi būti šalių numatyta sutartyje. Ginčo sutartyje tokios sąlygos nėra, todėl teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog atsakovas sutarties nepažeidė. Pagal šią sutartį materialinis aprūpinimas bei kitas išlaikymas, kurį įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui, nėra ekvivalentiškas perleidžiamo turto vertei, jo dydžio negalima nustatyti, ir jis teikiamas ne pinigais, o natūra. Įgijėjas aprūpina perleidėją gyvenamuoju plotu, maistu, jį prižiūri, teikia reikiamą pagalbą ligos ir kitais būtinais atvejais. Sukūrusi civilinius teisinius santykius teisės normų nustatytose ribose, sutartis reguliuoja jos dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas teisinis rezultatas. (LAT 2002 09 18 Civilinė byla Nr. 3K-3-1020/2002 m. kategorija 15.2.2.6; 43.4; pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje yra Kauno miesto ketvirtojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė).

8. Teismas, aiškindamasis tikrąjį 1997 12 02 sutarties turinį, visiškai neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, į tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą. Teismas neteisingai aiškino CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį ir, spręsdamas dėl išlaikymo turinio ir dydžio, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, ignoravo tai, jog sutartis pažeidžia imperatyvią teisės normą (CK 6.461 str.2 d.). Viso turto perleidėjui kas mėnesį būtino išlaikymo maistu ir priežiūra dydis šalių abipuse valia ir susitarimu buvo įvertintas 80 litų per mėnesį pinigine išraiška neatitinka ieškovės tikrųjų ketinimų. Ieškovė perleido savo vienintelį ir brangiausią turtą neatlygintinai atsakovui, tačiau tinkamai negavo to, ko tikėjosi gauti, sudariusi ginčo sutartį. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Teismas neatskyrė, ar vienašališkas išlaikymo natūra pakeitimas periodinėmis išmokomis, skatinimas ieškovės mokėti už buvusio gyvenamojo ploto šildymą ir komunalines paslaugas, visiškas nesuteikimas išlaikymo maistu ir rūbais yra esminiai sutarties pažeidimai, ar ne ir, kokias pasekmes jie sukelia. Ar epizodiškas ir formalus rūpinimasis ieškove, kaip apsilankymas ligoninėje ar telefono numerio nurodymas ligonio kortelėje, epizodiškas skalbimas ir kambario tvarkymas, remonto padarymas bendro naudojimosi patalpose, kurios atsakovui ir jo žmonai priklauso nuosavybės teise, yra pakankamas rūpinimasis ieškove, ar atitinka sutartyje numatytai viso išlaikymo sąvokai.

9. Teismas neteisingai aiškino LR CK 6.464 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai netaikė CK 6. 217 straipsnio 1, 2 dalių. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. LAT yra pažymėjęs, kad rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (LAT 2004 06 29 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-346/2004 pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovams UAB “Baldras” ir kt. dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo ją vykdyti bei įregistruoti). Ieškovė negavo visiško išlaikymo net ir toje apimtyje, kurią apibrėžė ginčo sutarties 3 p. Jei daryti prielaidą, jog atsakovas teikė išlaikymą, perduodamas ieškovei periodines išmokas, tai nuo sutarties sudarymo momento iki 2005 m. liepos mėn. ieškovė gavo iš atsakovo 7560 Lt. Per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo ieškovė pagal sąskaitas už šildymą apmokėjo ne mažiau 5187,69Lt, už komunalines paslaugas 509,75Lt, o asmeniškai atsakovui už elektrą, už dujas, už anteną, už vandenį ne mažiau 4446 Lt, o viso ne mažiau 10143,44 Lt.

10. Santykiai su atsakovu ir jo šeima visiškai pašlijo po to, kai atsakovas ketino paskirti ieškovei teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Ieškovė nebepasitiki atsakovu ir jo šeimos nariais, ir nesitiki, jog sutartis bus vykdoma ateityje, bijo provokacijų iš atsakovo pusės, priversta nuo 2006 m. gegužės mėn. gyventi pas draugus ir kaimynus.

11. Teismas neįvertino ieškovės liudytojų parodymų apie tai, kad ieškovė yra visiškai adekvati, šviesaus proto ir geros atminties moteris garbaus amžiaus, o taip pat byloje esančios psichoterapeuto išvados apie tai, kad ieškovė neserga jokia psichine liga (b.l. 61-64, t.2). Tokį tyrimą, žeminantį ieškovės orumą, ji savo noru buvo priversta atlikti po to, kai buvo panaikinta nutartis paskirti ieškovei teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Tyrimo atlikimo data - 2006-06-22. Tą pačią dieną, turėdama minėtą išvadą, ieškovė savarankiškai išreiškė norą surašyti testamentą ir tą pačią dieną išreiškė savo valią pas notarą.