Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1327-874/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-22
Bylos Nr.
e1-1327-874/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1327-874/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03074-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS2020 m. liepos 22 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos Respublikoje:

2018-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 20 parų; 2018-06-11 paleistas atlikus bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2020 m. sausio 20 d., apie 23 val. 15 min. pas G. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia ranka sugriebė įmotei G. L. už kairės rankos žasto, jį suspaudė ir, laikydamas už rankos, pastarąją stumdė, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. L. išbėgus į namo kiemą, jis pasiėmė ant stalo buvusį peilį, jį laikydamas rankoje ir besivydamas G. L., žodžiais sakydamas „papjausiu, išskersiu, nužudysiu“, grasino pastarąją nužudyti, taip nukentėjusiajai G. L. sukėlė fizinį skausmą ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Baudžiamoji atsakomybė už šias nusikalstamas veikas numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

V. K., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad G. L. nėra jo biologinė motina, bet ištekėjusi už jo tėvo A. K., jį su broliu įsivaikino. 2020 m. sausio mėnesį grįžo iš užsienio pas įmotę G. L., gyv. (duomenys neskelbtini). 2020-01-20 pavakary vartojo alų, apie 23 val. tarp jo ir G. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis suėmė pastarajai už rankos ir, ją spausdamas, patempė. Mano, kad tokiu poelgiu galėjo sukelti G. L. fizinį skausmą. Kiek pamena, toliau konfliktuojant jis paėmė nuo stalo peilį ir juo pagrasino G. L. Pastaroji išsigando ir šaukdama išbėgo į lauką. Ar sakė G. L., kad ją nužudys, papjaus, nepamena. Prisipažįsta, kad savo veiksmais G. L. sukėlė fizinį skausmą bei išgąsdino pastarąją su peiliu Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs (b. l. 183-184).

Nukentėjusioji G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo ištekėjusi už A. K., kuris turėjo du vaikus – V. K. ir R. K. Ji V. ir R. įsivaikino. Su A. K. gyveno apie 10 metų, po to, santuoką nutraukė ir A. K. su vaikais išėjo gyventi pas savo tėvus. Ji labai ribotai palaikė ryšius su V., pastarasis jos namuose nebuvo laukiamas. Buvo V. priregistravusi savo namuose, nes pastarajam dėl darbo reikėjo būti registruotam Lietuvoje. Iki įvykio apie penkis metus apie V. K. nieko negirdėjo. Sausio 20 d. V. K. pas ją atvyko nepranešęs ir pasiprašė nakvynės. Ji leido permiegoti. Vakare jos namų virtuvėje V. K. vartojo alkoholį. Ji nenorėjo, kad šis girtautų jos namuose, todėl prašė, kad baigtų, tačiau V. jos nesiklausė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. sugriebė jai už kairės rankos, virš alkūnės, ir spaudė, paskui ją tampė už tos pačios rankos. Pavykus išsilaisvinti, ji išbėgo į lauką. Matė, kad V. pasiėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir pradėjo ją vytis, šaukdamas, kad ją papjaus, užmuš, išskers. Buvo labai išsigandusi ir bėgo pas kaimynus, kur išsikvietė pareigūnus. Dėl tokių V. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Mano, kad pastarasis realiai galėjo ją sužaloti ar nužudyti, nes vijosi, laikydamas rankoje peilį (b. l. 44-45).

V. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020-01-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 11-20, 25-26);

2020-01-22 daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas virtuvinis peilis, kurį laikydamas rankoje, nukentėjusiąją vijosi V. K. (b. l. 31-33).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Už šias veikas kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė, nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamų veikų sankcijose. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies bei dydžio (b. l. 192, 194-196).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamojo asmenybė – V. K. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 65-71) ir jis, esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). V. K. baustas ir administracine tvarka (b. l. 75-78), Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 79-80), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 81).

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto bausmės termino, vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu. Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroro 2020 m. liepos 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su G. L. (b. l. 187-188), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai taikyti virtuviniam peiliui, kuris grąžintas savininkei G. L. (b. l. 35).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422, 425 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. K. subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

V. K. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą po arešto bausmės atlikimo šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus taikytus virtuviniam peiliui, grąžintam savininkei G. L.

Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė