Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-353-368/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-21
Bylos Nr.
2A-353-368/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevicius (pirm.), Liudvika Tupiene, Regina Agota Gutauskiene
Ieškovas
UAB „Šiauliu banko lizingas“
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešejas E. Mockevicius Civiline byla Nr. 2A-353-368/2008

Teiseja E. Kavaliauskiene Procesinio sprendimo kategorija 50.9.;121.21.

(S)

ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2008 m. spalio 21 d.

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockeviciaus,

kolegijos teiseju Liudvikos Tupienes, Reginos Agotos Gutauskienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Šiauliu banko lizingas“ apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 30 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo UAB „Šiauliu banko lizingas“ ieškini atsakovui R. J., treciajam asmeniui B. J. del skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šiauliu banko lizingas“ Šiauliu miesto apylinkes teismo praše priteisti iš atsakovo R. J. 21893,06 Lt skola, 5 procentu metiniu palukanu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 715,60 Lt bylinejimosi išlaidu.

Ieškovas nurode, kad atsakovas pažeide išperkamosios nuomos sutartyje nustatytus isipareigojimus, t.y. 7.2.10 p. saugoti turta, laikytis eksploatacijos taisykliu, nebloginti jo bukles, išskyrus normalu nusidevejima, nes automobilis yra sulaikytas Anglijoje ir pagal visus dokumentus, gautus iš ten, automobilis yra netvarkingas; 7.2.11 p. nesudaryti sutarciu treciuju asmenu naudai bei neperleisti, neužstatyti, neikeisti ir kitu budu neperduoti turto tretiesiems asmenims be rašytinio bendroves sutikimo, nes tokio sutikimo ieškovas nepraše; 7.2.15 p. nenaudoti turto LR norminiais teises aktais uždraustai veiklai vykdyti, atsakovo automobiliu buvo gabenta kontrabanda ir delto automobilis buvo sulaikytas; pagal 7.2.16 p. savo saskaita imtis priemoniu išreikalauti turta iš svetimo neteiseto valdymo ir nedelsiant pranešti bendrovei apie turto praradima. Nurode, kad sutarties 8.1.2 p. numatyta lizingo bendroves teise reikalauti apmoketi visa turto likutine verte, palukanas bei delspinigius prieš termina, kai klientas pažeidžia sutarties 7.2.2-7.2.16 p.

Žemesnės instancijos teismas

Šiauliu miesto apylinkes teismas 2008 m. gegužes 30 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas nurode, kad LR CK 6.574 str. numato, kad jeigu lizingo gavejas iš esmes pažeidžia sutarti, lizingo davejas turi raštu pareikalauti, kad per protinga termina ši pažeidima pašalintu, o jeigu to nepadaro, lizingo davejas turi teise reikalauti sumoketi periodines imokas prieš termina arba nutraukti sutarti. Pažymejo, kad ieškovas pasinaudojo šia teise ir kreipesi del imoku prieš termina priteisimo. Nurode, kad svarbu išsiaiškinti, ar atsakovas iš esmes pažeide sutarti, ir kas laikoma esminiais sutarties pažeidimais. Teismas remesi byloje pateiktais irodymais ir konstatavo, kad atsakovas tvarkingai mokejo periodines imokas net ir tuo metu, kai automobilis buvo sulaikytas Anglijoje, todel ir ieškinio reikalavimus ieškovas mažino. Teismas nurode, kad iš esmes ieškovas gavo tai, ko tikejosi iš sutarties, t.y. kas menesi atsakovas mokejo imokas už išnuomota automobili. Konstatavo, kad atsakovas pažeide sudarytos sutarties 7.2.11 p., kas itakojo ir kitus sutarties pažeidimus, už kuriuos taip pat atsakingas atsakovas, bet šiu pažeidimu teismas nelaike esminiais, nes imokos buvo tvarkingai mokamos. Nurode, kad ieškovo kreipimosi i teisma pagrindas buvo sutarties 7.2.11 p., 7.2.15 p., 7.2.10 p., 7.2.16 p. numatytu salygu pažeidimas, o ne 7.2.9 p. salygos (imoku mokejimas) pažeidimas, todel ieškovas neigijo teises reikalauti prieš termina sumoketi imokas (LR CK 6.574 str.). Nurode, kad apie ieškovo 2007-10-18 sprendima nutraukti sutarti atsakovas nebuvo informuotas, todel remesi sutarties 7.1.4 p., kuriame numatyta, kad bendrove isipareigoja informuoti klienta (atsakova) apie visus vienašališkai priimtus sprendimus. Pažymejo, kad sutarties 11.9 p. nustato, jog sutartis laikoma nutraukta nuo sutarties šalies raštiško (iskaitant faksini) pranešimo apie sutarties nutraukima išsiuntimo dienos. Atsižvelgdamas i tai, kad atsakovas nebuvo informuotas apie sutarties nutraukima, kad ieškovas (lizingo davejas) yra specialus subjektas (LR CK 6.567 str. 3 d.), todel jo prievoles vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šiu santykiu subjektams (LR CK 6.38 str. 2 d.) ir lizingo davejas turi ne tik pareiga reikalauti vykdyti prievoles, bet ir pats tinkamai vykdyti savo prievoles, atsirandancias lizingo santykiuose, konstatavo, kad sutartis nebuvo nutraukta, nes buvo pažeistas sutarties 11.9 p. Nurode, kad sutarties pažeidimas, kuri padare atsakovas, yra neesminis, o reikalauti sumoketi periodines imokas prieš termina galima, tik iš esmes pažeidus sutarti, todel ieškini atmete (LR CK 6.574 str., LR CPK 178 str.,185 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiauliu banko lizingas“ prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 30 d. sprendima ir priimti nauja sprendima ieškini patenkinti.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1.Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaike materialines teises normas, reguliuojancias sutarciu sudarymo, vykdymo principus (LR CK 6.156 str., 6.200 str.), prievoliu neivykdymo teisines pasekmes bei irodymu vertinima, todel sprendimas yra neteisingas ir nepagristas. Tarp šaliu sudaryta sutartis nera lizingo (finansines nuomos) sutartis, kaip nurodyta teismo sprendime. Pagal LR CK 6.189 str. teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia. Sutartis ipareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ka lemia sutarties esme arba istatymai. Sutartis ar kuri nors jos salyga nebuvo gincijama, panaikinta ar pakeista, todel sutartyje numatyti isipareigojimai yra privalomi tiek ieškovui, tiek atsakovui.

2. Nurodo, kad sutarties šalys, kaip tai numatyta LR CK 6.156 str., turi teise laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Ieškovas ir atsakovas sutarties 8.1.2 p. yra numate lizingo bendroves teise reikalauti apmoketi visa turto likutine verte, palukanas bei delspinigius prieš termina, kai klientas pažeidžia sutarties 7.2.2 p. - 7.2.16 p., taciau teismas, priimdamas sprendima vadovavosi LR CK 6.574 str., ir vertino, ar pažeidimai, kuriuos padare atsakovas, yra esminiai ir ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukima.

3. Nurodo, kad atsakovas pažeide sutarties 7.2.10 p., kuris numato atsakovo isipareigojima saugoti turta, laikytis eksploatacijos taisykliu, nebloginti jo bukles, išskyrus normalu nusidevejima; 7.2.11 p., numatanti, kad atsakovas neturi teises sudaryti sutarciu treciuju asmenu naudai, perleisti (patiketi), užstatyti, ikeisti ir kt. budu perduoti turto tretiesiems asmenims be rašytinio ieškovo sutikimo, 7.2.15 punkta, numatanti kad atsakovas isipareigoja nenaudoti turto LR norminiais teises aktais uždraustai veiklai vykdyti. Ieškovas, pasinaudodamas sutarties 8.1.2 p. numatyta teise, kreipesi i teisma del visos turto likutines vertes, palukanu bei delspinigiu prieš termina išieškojimo, o ne kaip numatyta LR CK 6.574 str., del periodiniu imoku nemokejimo ir sutarties nutraukimo, kaip nurodo teismas priimdamas sprendima.

4. Nurodo, kad teismas motyvuoja tuo, kad sutarties punktu pažeidimai, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, nera esminiai, nes imokos tuo metu buvo mokomos tvarkingai ir kreipimosi i teisma pagrindas buvo 7.2.10 p., 7.2.11 p., 7.2.15 p., 7.2.16 p. salygu pažeidimas, o ne 7.2.9 p. salygos (imoku mokejimas) pažeidimas, del ko, teismo nuomone, ieškovas neigijo teises reikalauti prieš termina sumoketi imokas (LR CK 6.574 str.). Nors atsakovas nuo 2008 m. vasario menesio jau nebemoka ieškovui periodiniu imoku, tai patvirtino pats atsakovas ir apie tai buvo pamineta 2008-05-30 Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendime, taciau i tai teismas neatsižvelge, dar tai yra dar vienas sutarties salygu pažeidimas.

5. Nurodo, kad teismas, pasisakydamas apie tai, jog ieškovas yra nepranešes atsakovui apie sutarties nutraukima, kas teismo nuomone daro sutarti nenutraukta, nevertino to fakto, kad atsakovas buvo ne karta informuotas del reikalavimo isiskolinima sumoketi prieš termina. Tai patvirtina ieškovo siusti 2007-08-10, 2007-08-23, 2007-10-30 raštai atsakovui, atsakovo 2007-08-22, 2007-09-12 raštai ieškovui, kuriuose atsakovas aiškiai išreiške savo pozicija del pretenzijos patenkinimo, del tolesnio sutarties vykdymo, del ketinimu gincyti sutarti, ja nutraukti ir pan. Atsakovui buvo aiškus ieškovo ketinimai, susije ne su turto susigražinimu, o su visos turto likutines vertes, palukanu bei delspinigiu išieškojimu prieš termina.

6. Nurodo, kad teismas, nors ir pripažindamas, kad atsakovas yra pažeides sutartyje numatytus isipareigojimus, gyne tik atsakovo teises. LR CPK 7 str. itvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kuriuos teismas pažeide, neatsižvelgdamas i tai, del kokiu salygu buvo susitare ieškovas ir atsakovas, motyvuodamas tuo, kad atsakovui nebuvo pranešta apie sutarties nutraukima. Taciau, vadovaujantis LR CK 6.63 str., atsakovas yra pažeides prievoles, kurios yra numatytos sutartyje, todel ir yra ipareigotinas sumoketi ieškovui isiskolinima prieš termina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda atsakovas prašo atmesti apeliacini skunda, o Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 30 d. sprendima palikti nepakeista, priteisti bylinejimosi išlaidas.

1.Nurodo, kad ieškovas nesilaike esminiu sutarties salygu, sutarties nustatytos tvarko del jos nutraukimo, nereikalavo igaliojimo iš treciojo asmens, nors teisme irodinejo, kad jis butinas perduodant turta, perdave turta pagal turto perdavimo priemimo akta nenustatytam asmeniui. Ieškovas sutarti aiškina sau palankia kryptimi, ignoruodamas savo padarytus sutarties pažeidimus.

2. Sutarties 8.1.2 p. nurodyta ieškovo teise nera absoliuti ir gali buti taikoma tik istatymo nustatytais atvejais, t.y. remiantis LR CK 6.574 str., esant padarytiems esminiams sutarties pažeidimams.

3. Ieškovas yra specialus subjektas (LR CK 6.567 str. 3 d.), todel jo prievoles vykdymui keliami didesni reikalavimai, nei kitiems šiu santykiu subjektams, ir lizingo davejas turi ne tik pareiga reikalauti vykdyti prievoles, bet ir pats tinkamai vykdyti savo prievoles, atsirandancias lizingo santykiuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 6 d. tarp ieškovo UAB „Šiauliu banko lizingas“ ir atsakovo R. J. buvo sudaryta kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. M-6-85587 (b. l. 5-7). 2006-10-06, pasirašius turto priemimo-perdavimo akta, atsakovui išperkamosios nuomos pagrindais buvo perduotas valdyti ir naudotis iš atsakovo nurodyto pardavejo isigytas automobilis Mersedes Benz (duomenys neskelbtini), 2002 m. laidos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio verte 36000 Lt (b.l. 8). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendima remesi LR CK 6.574 str. itvirtintomis nuostatomis, reglamentuojanciomis lizingo sutarties nutraukima. Atkreiptinas demesys, kad lizingo (finansines nuomos) sutartimi lizingo davejas isipareigoja igyti nuosavybes teise lizingo gavejo nurodyta daikta iš treciojo asmens ir perduoti ji lizingo gavejui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavejas – naudoti daikta pagal paskirti bei moketi periodines imokas, su salyga, kad sumokejus visa lizingo sutartyje numatyta kaina daiktas pereis lizingo gavejui nuosavybes teise (LR CK 6.567 str. 1 d.). Viena iš butinuju lizingo (finansines nuomos) sutarties salygu yra ta, kad lizingo gavejas lizingo davejo isigyta nuosavyben ir jam perduota nupirkta daikta laikinai valdo ir naudoja verslo tikslais už užmokesti. Tuo tarpu atsakovas, sudarydamas sutarti su ieškovu, nenurode, jog ieškovo perduotas valdyti ir naudotis automobilis Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) bus naudojamas verslo tikslais. Nors pagal lizingo (finansines nuomos) sutarties turini lizingo gaveju gali buti ne tik juridinis asmuo, bet ir fizinis asmuo, taciau byloje nera pateikta duomenu, kad sutarties sudarymo metu atsakovas R. J. užsieme kokiu nors verslu, kurio tikslais galejo buti naudojamas ieškovo nuosavyben isigytas automobilis, sutartyje taip pat nurodyta, jog sutarties dalykas – turtas, skirtas atsakovo poreikiams tenkinti (sutarties 5.1 p.). Todel darytina išvada, kad tarp šaliu buvo susikloste išperkamosios nuomos santykiai, kurie reglamentuoti LR CK Šeštosios knygos XXVIII skyriuje, itvirtinanciame nuomos santykius reguliuojancias teises normas, o nuomojamojo daikto išpirkimas yra vienas iš nuomos sutarties pabaigos atveju (LR CK 6.503 str.). Todel pagristi apeliacinio skundo argumentai, kad tarp šaliu nebuvo sudaryta lizingo (finansines nuomos) sutartis. Kadangi lizingas yra viena iš nuomos santykiu rušiu, kuriuos reglamentuoja specialiosios LR CK Šeštosios knygos XXX skyriuje itvirtintos nuostatos, o išperkamoji nuoma nera išskirta i atskira nuomos santykiu grupe, todel jai taikytinos bendrosios LR CK Šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos. Apeliacines instancijos teseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taike materialines teises normas ir tai yra pagrindas sprendima panaikinti (LR CPK 330 str.).

Civilinio proceso pagrindas yra dvi šalys ir byloje priimtas sprendimas iš esme susijes tik su šaliu materialiosiomis subjektinemis teisemis ir pareigomis. Teismo sprendimas nesukelia jokiu padariniu asmenims, kurie nedalyvavo nagrinejant byla. Taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas R. J. grinde savo atsikirtimus i ieškini, motyvuodamas, kad automobili perdave sunui K. J., automobili Anglijoje vairavo A. B.. Treciuju asmenu instituto tikslas civiliniame procese – tai butinybe igyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, palengvinamas regresinis procesas. Treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, nedisponuoja ginco dalyku, jo dalyvavimo procese tikslas yra pagalba šaliai, su kuria jis dalyvauja. Todel egzistuoja galimybe itraukti toki asmeni i procesa tiek teismo, tiek tinkamos šalies iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurode, jog automobilis buvo patiketas kitiems asmenims, neturint ieškovo sutikimo, konstatavo, kad byloje yra irodymai, kad automobili Anglijoje vairavo A. B.. Iš teismui pateiktos pažymos apie transporto priemones konfiskavima matyti, kad 2007-03-06 ieškovui priklausantis turtas, automobilis Mersedes Benz (duomenys neskelbtini), 2002 m. laidos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas valdyti ir naudotis atsakovui, buvo sulaikytas Didžiosios Britanijos Doverio uosto muitines kontroles poste (b.l. 18-21), iš 2007-06-06 Anglijos muitines rašto matyti, kad transporto priemone buvo konfiskuota, vadovaujantis 1979 m. Muito ir akcizo mokescio istatymo 141 str. (b.l. 15-17), iš 2007-07-13 Anglijos muitines atsakymo i ieškovo paklausima matyti, kad automobilis konfiskuotas, remiantis 1979 m. Muitines ir akcizo valdymo akto 88 str., t.y. del esminiu pakeitimu, padarytu automobiliui (b.l. 11-14). Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacines instancijos teiseju kolegija daro išvada, jog K. J. ir A. B., sprendžiant ginca, turi teisini suinteresuotuma bylos baigtimi, todel juos butina itraukti i byla treciaisiais asmenimis atsakovo puseje. Teismu praktikoje pripažistama, kad apeliacines instancijos teismas negali pats itraukti i byla suinteresuotu asmenu, t. y. šis proceso trukumas negali buti pašalintas apeliacines instancijos teisme; be to, neitrauktas i procesa asmuo, kurio teises ir pareigos susijusios su nagrinejamu gincu, turi teise dalyvauti nagrinejant byla bei naudotis visomis byloje dalyvaujancio asmens teisemis, kuriomis jis negalejo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-163/2006).

Del nurodytu motyvu apeliacines instancijos teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeide materialines ir procesines teises normas, todel Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 30 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas anksciau nurodytais pagrindais, kitu apeliacinio skundo argumentu apeliacines instancijos teiseju kolegija nenagrineja ir del ju nepasisako.

Apeliantui UAB „Šiauliu banko lizingas“ gražintinas 656,80 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 7 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 330 straipsniu, 326 straipsnio pirmos dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 30 d. sprendima panaikinti ir civiline byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Gražinti apeliantui UAB „Šiauliu banko lizingas“ (imones kodas 145569548) 656,80 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus, 80 ct) žymini mokesti, sumoketa 2008 m. birželio 13 d. mokejimo reikalavimu – pavedimu Nr. 08-000001370.

Nutarti dalyje del žyminio mokescio gražinimo pavesti vykdyti Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockeviciusTeisejai Regina Agota GutauskieneLiudvika Tupiene