Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu A. G. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 160 Lt bauda už tai, kad 2010-01-17, 15 val. 20 min., Čiobiškio g. 35, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio sąlygas, pasirinktu greičiu atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir apgadino abu automobilius.

Skunde paaiškino, kad 2010-01-17 važiavo iš darbo namo, apie 15 val. įvažiavęs į kiemą, važiavo tiesiai gatvele į 37 – ojo namo kiemą iki 20 km/h greičiu. Kelio danga toje kelio atkarpoje buvo padengta ledu ir sniego kauburiais, buvo galimas tik vienpusis eismas, nes du automobiliai ten neprasilenktų. Jam neprivažiavus savo gyvenamojo namo, ties Čiobiškio g. 35 namu, staiga priešais, ką tik atlikęs posūkį išvažiavo automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, automobilis „VW Sharan“ važiavo didesniu greičiu, nei to reikalauja saugaus eismo kiemuose taisyklės, jis važiavo nepaisydamas kelio sąlygų, bandė prasilenkti užvažiuodamas ant kelkraščio ir nemažindamas greičio. Kadangi susidaręs atstumas tarp abiejų automobilių buvo per mažas, kelio danga buvo slidi, susidūrimo išvengti nepavyko, abu automobiliai tiesiog slystelėjo vienas prie kito. Po susidūrimo nukentėjo abu automobiliai. Iš pradžių susitarė surašyti Eismo įvykio deklaraciją, patraukė automobilius. Tačiau kito automobilio vairuotojas atsisakė baigti pildyti dokumentą. Į įvykio vietą atvykę policijos patruliai, apžiūrėję įvykio vietą, nubraižė Eismo įvykio schemą pagal atgal sustatytus automobilius ir nurodė važiuoti į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą, kur buvo surašyti abiejų įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimai bei, vadovaujantis paaiškinimais, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis I. Š. surašė 2010-01-17 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F521672 A. G. už tai, jog jis 2010-01-17, 15 val. 20 min., Čiobiškio g. 35, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio sąlygas, pasirinktu greičiu atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir apgadino abu automobilius (b. l. 4, 8). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-01-19 nutarimu Nr. F521672 A. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 160 Lt bauda (b. l. 5, 10).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

A. G. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 133, 134 punktus. KET 133 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Remiantis KET 134 punktu, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 12), kiemuose esančiu pravažiavimu dėl sustatytų automobilių ir nenuvalyto kelio buvo galima pravažiuoti tik vienam automobiliui. A. G., važiuodamas link Čiobiškio gatvės 37 – ojo namo kiemo, dėl objektyvių priežasčių turėjo pasitraukti į kelio vidurį. Byloje apklaustų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad abu vairuotojai galėjo vienas kitą pastebėti tada, kai D. K. išsuko iš už namo. A. G. važiavo tiesiai, jokių kliūčių nematė ir neturėjo pagrindo numatyti. Gyvenamųjų namų kiemuose galioja taisyklės, reglamentuojančios eismo gyvenamojoje zonoje tvarką, todėl yra draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 181.1, 183 punktai). Tiek pareiškėjas, tiek ir nukentėjusysis teismo posėdyje bei byloje esančiuose paaiškinimuose (b. l. 13-15) nurodė važiavę ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Dabartiniu metu tikslaus abiejų automobilių greičio nustatyti neįmanoma, kadangi kelio danga buvo slidi ir stabdymo kelias neatspindi buvusio greičio. Kadangi įvykis buvo itin nepalankiomis kelio sąlygomis – slidu, kiemas, sustatytos kitos transporto priemonės, šalia posūkis, automobilių sužalojimai nedideli, laikoma, kad abu jie galėjo važiuoti neviršydami leistino greičio 20 km/h.

Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas važiavo didesniu greičiu, ar jo greitis neatitiko kelio sąlygų, byloje nėra. D. K. pripažino, kad išvydęs kliūtį – pastarojo automobilį, pareiškėjas pradėjo stabdyti. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. G. taip pat tvirtino, kad pareiškėjas važiavo saugiu greičiu. Dėl paminėto nėra pagrindo konstatuoti, jog A. G. neįvykdė Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje situacijoje nukentėjusysis, vairavęs automobilį „VW Sharan“, atlikdamas posūkio manevrą, turėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu. Toks reikalavimas numatytas KET 106 punkte: „prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“.

Šiuo atveju netaikytinas KET 144 punktas, numatantis, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Kadangi automobilio „VW Sharan“ nebuvo įmanoma pamatyti iš anksto, t. y. jis įsuko į kelią iš už namo, A. G. objektyviai neturėjo galimybės ir neprivalėjo sustoti dar prieš sustatytų mašinų eilę, buvusią jam iš dešinės.

Teismas laiko, A. G. kaltė nėra įrodyta, todėl byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

A. G. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-01-19 nutarimą Nr. F521672 panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.