Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, susipažinęs su I. N. skundu dėl administracini teisės pažeidimo protokolo ir administracinio nurodymo panaikinimo ir prašymu gražinti administracinio teisės pažeidimo bylą papildomam tyrimui, taip pat susipažinęs su iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK gauta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini),

Į Plungės rajono apylinkės teismą iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK (toliau tekste Institucija) 2015-12-30 buvo persiųstas I. N. skundas dėl administracini teisės pažeidimo protokolo ir administracinio nurodymo panaikinimo ir išreikštas prašymas gražinti administracinio teisės pažeidimo bylą papildomam tyrimui.

Skundo ištyrimui, teismas iš Institucijos surašiusios protokolą, išsireikalavo administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas susipažinęs su skundu ir išstudijavęs pateiktą medžiagą sprendžia, kad skundo ištyrimui posėdžio kviesti nereikia (taikytina LR ATPK 302¹⁰ str. analogija).

Iš medžiagoje pateiktų dokumentų matyti, kad pagal pareiškėjos pranešimą, 2015-12-01 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškė administracinį kaltinimą E. T., kad jis pažeidė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-14 įsakymą Nr. D-687 „Dėl gyvūnų laikymo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 24 punktą ir padarė veiką, numatytą LR ATPK 110 str. 1d., nes 2015-11-2, apie 11²⁵val., jam priklausantys galvijai buvo ganomi pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, esančiame Babrungėnų k., Plungės r., be jos sutikimo. E. T. administraciniu nurodymu paskirta 14 Eur bauda.

Pareiškėja su Institucijos parinkta veikos kvalifikacija ir su paskirta nuobauda nesutinka. Ji nurodo, kad jai priklausantis žemės sklypas elektriniu piemeniu buvo savavališkai aptvertas asmens, kuriam buvo surašytas ATPK protokolas. Jos vertinimu veika kvalifikuota netinkamai, neatsižvelgta į veikos tyčios formą, į padarytos žalos apimtį, o nuobauda paskirta pažeidžiant nuobaudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl mano, kad turi būti atliekamas visapusis išsamus tyrimas ir parinkta tinkama veikos kvalifikacija, naikintini procesinių sprendimų galią turintys dokumentai ir byla gražintina Institucijai papildomam tyrimui.

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-14 įsakymo Nr. D-687 „Dėl gyvūnų laikymo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 24 punktas yra įpareigojantis ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojus, kad jie užtikrintų, jog jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų http://www.plunge.lt/index.php?-245880801). Taigi, aiškinant šią teisės normą, konstatuotina, kad ja nustatoma pareiga gyvūnų savininkams juos stebėti, imtis apsaugos priemonių, kad jie nepatektų į svetimą valdą (įpareigojanti teisės norma). Institucijos atstovo parinkta veikos kvalifikacija pagal LR ATPK 110 str. 1d., numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Tačiau imant iš veikos dispozicijos sąvoką „laikymas“, nagrinėjamu atveju ji turi būti sietina su gyvūnų priežiūra, kad jie kam nors nepadarytų žalos.

Tiriamojo atvejo kontekste nustatytos priešingos aplinkybės – savavališkai elektriniu piemeniu aptverta pareiškėjai priklausanti žemės valda, joje pastatyta girdykla, suvesti galvijai. Todėl patraukto administracinėn atsakomybėn E. T. veiksmai savo esme atitiktų ne tai, kad ne tinkamą galvijų priežiūrą, o priešingai - savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo kvalifikacinių požymių sudėtį (LR ATPK 45 str.).

Vertintina, kad tik gražinus bylą papildomam tyrimui ir atliekant papildomus tyrimo veiksmus nustatinėtinas subjektyvusis elementas – tyčia. Taip pat vertintinos ir pareiškėjos nurodomos veikos – savavaldžiavimas administracinės ir baudžiamosios teisės kontekste, tirtinas žalos dydžio klausimas. Šio klausimo ištyrimui turi būti atkreiptinas dėmesys, kad byloje patektais VĮ Registrų centro Telšių filialo duomenimis žemės sklypas, kurį įvardija pareiškėją, kaip pažeidimo objektą, priklauso dar 5 savininkams, todėl tik apklausus visu turto savininkus galima spręst apie tiriamą žalą ar net veiką. Byloje nėra duomenų ar žemės sklypo savininkai yra nusistatę naudojimosi sklypu tvarką, ar yra atsidalinę žemą iš bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys 2003 metų). Apklausų metu nustatinėtina, ar nebuvo gautas kitų sklypo bendrasavininkų leidimas ganyti galvijus.

Remiantis išdėstytu, priimtinas sprendimas panaikinti administracinį nurodymą, priimtas pagal 2015-12-01 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t.y. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK tolimesniam tyrimui. Toks teismo sprendimas priimtinas dėl to, kad nagrinėtinu atveju reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Teismas negali pagal byloje esančius neišsamius duomenis priimti sprendimą ir savarankiškai veiką perkvalifikuoti į kitą, ar priimti kitokį sprendimą, kurį priimti įgalina LR ATPK 302 str.

Pareiškėjos prašymas panaikinti patį administracinio teisės pažeidimo protokolą atmestinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. . nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Įstatymo leidėjas nenumato protokolo naikinimo atvejo, o po papildomo įrodymo tyrimo, organui, turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, leidžiama jį modifikuoti, tikslinti ar priimti sprendimą administracinę teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti administracinį nurodymą, priimtą pagal 2015-12-01 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti Klaipėdos AVPK Plungės r. PK, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tolimesniam tyrimui.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.