- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 1N-128/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria A. Z. laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 225 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės – 10 000 eurų (34 528 litų) – kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas įteisinti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe su V. T., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d. žinomai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus; taip pat jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai tiesiogiai reikalavo 6 000 Lt kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui pagamino netikrus ir suklastojo tikrą dokumentus, juos laikė bei panaudojo.
A. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi laikinai nušalintas nuo antstolio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui. Vėliau laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi A. Z. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Nutartyje nurodyta, kad A. Z. pateikti kaltinimai tiesiogiai susiję su jo darbu antstolių kontoroje. Nušalinimo nuo pareigų pagrindas, jog toliau eidamas savo pareigas gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nepasikeitė. Procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas, siekiant jos taikymo tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. Z. skunde nurodo nesutinkąs su skundžiamos nutarties motyvais. Teismas lakoniškai pateikė šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo motyvus, jų nedetalizavo, nesiaiškino BPK 157 straipsnyje numatytų tikslų, juos tik nurodė, tačiau neargumentavo, kokios yra faktinės galimo piktnaudžiavimo jam suteiktais įgaliojimais prielaidos. Skundžiama nutartis nepagrįsta, prieštarauja proporcingumo principui. Laikinas nušalinimas nuo pareigų tęsiasi jau beveik dveji metai, tačiau žemesnysis teismas nutartyje nenurodė motyvų, kokia gali kilti grėsmė baudžiamojoje byloje, jeigu jam nebūtų taikoma ši prievartos priemonė. Šiuo pagrindu pratęsdamas nušalinimo nuo pareigų terminą, teismas nepagrįstai teigia, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikalstamus veiksmus. Nepateikdamas motyvų, kodėl nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepasikeitė skundžiamos procesinės prievartos priemonės pagrindai ir būtina toliau varžyti profesinės veiklos laisvę bei interesus, teismas šiurkščiai pažeidžia jo teisę į sąžiningą procesą. Taikomos procesinės prievartos priemonės poveikis tampa žalingas jam kaip asmeniui. Ši procesinės prievartos priemonė negali būti per daug griežta ir varžyti teisės subjektų labiau, negu reikia teisėtiems interesams pasiekti. Laikinas nušalinimas nuo pareigų iš kaltinamojo atima ne tik pragyvenimo šaltinį, tačiau lemia ir jo kaip teisininko gebėjimų, praktinės patirties nuvertėjimą, praktinių įgūdžių atsilikimą. Žemesnysis teismas privalėjo pasverti, kokios galimai negrįžtamos pasekmės dėl pernelyg ilgo nušalinimo nuo praktinės veiklos gali kilti, jeigu kaltinimai nepasitvirtins.
Kaltinamasis skundu prašo nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog beveik į visus kaltinamojo skunde nurodytus argumentus Lietuvos apeliacinis teismas yra atsakęs ankstesnėse nutartyse, nagrinėdamas skundus dėl paskirtos procesinės prievartos priemonės. Naujų argumentų A. Z. iš esmės nenurodė ir nagrinėjamame skunde. Dėl to ankstesnių Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių argumentai bei motyvai iš naujo neaptariami. Jie išsamiai išdėstyti 2010 m. spalio 1 d., 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. balandžio 4 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartyse.
Pratęsdamas A. Z. procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nepasikeitė pagrindas, jog toliau eidamas savo pareigas jis gali piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Aukštesnysis teismas sutinka su tokia teismo išvada.
Kaltinamojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja proporcingumo principui, nepagrįstas, kadangi A. Z. inkriminuojamos nusikalstamos veikos tiesiogiai susijusios su jo darbine veikla. Sunku atsakyti į skundo argumentą dėl įvardijimo konkrečių galimų nusikalstamų veikų, nenušalinus nuo pareigų. Šios procesinės prievartos priemonės esmė yra maksimaliai sumažinti kaltinamajam galimybę atlikti naujas nusikalstamas veikas, einant antstolio pareigas. Ja nesiekiama prognozuoti, kokios tos veikos galėtų būti.
BPK 1 straipsnyje neakcentuojama, tačiau neginčytina, jog baudžiamasis procesas turi prisidėti prie nusikalstamų veikų prevencijos, todėl laikino nušalinimo nuo pareigų aptariamas pagrindas neprieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas šiurkščiai pažeidžia kaltinamojo teisę į sąžiningą procesą. Šį argumentą paneigia ta aplinkybė, jog laikinas nušalinimas nuo antstolio pareigų paskirtas esant dviem pagrindams, o dabar, vienam iš jų išnykus, liko tik vienas.
Kaltinamojo skundo argumentas, kad taikoma procesinė prievartos priemonė žalinga jam kaip asmeniui, nepaneigia realiai esančio laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo pagrindo, jis nėra pakankamas minėtai prievartos priemonei panaikinti.
Skundo argumentas, jog taikant aptariamą procesinės prievartos priemonę A. Z. kaip teisininko gebėjimai bei praktinė patirtis nuvertėja, o įgūdžiai atsilieka, atmetamas. Nušalintam nuo pareigų antstoliui įstatymas nedraudžia savarankiškai plėsti teorinių bei praktinių žinių, dalyvauti įvairių formų mokymuose, seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo A. Z. laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų neišnyko vienas pagrindas, leidęs paskirti bei pratęsti procesinę prievartos priemonę. Ji neprieštarauja BPK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui ir skunde minimai nekaltumo prezumpcijai. Aptariamu atveju viešasis interesas turi prioritetą prieš asmens teisių suvaržymą. Dėl to skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam A. Z. pratęstas laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas, yra teisėta bei pagrįsta, nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.