Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo V. K. skundas tenkintas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį, panaikintas ir dėl V. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. K., UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkui, pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį skirta 868 Eur bauda už tai, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) nepavojingų atliekų sąvartyno, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą (2016-08-12 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ant sąvartyno kaupo, pažeidžiant galiojančio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) II dalies 8 lentelėje nurodytas sąlygas, saugomos didžiosios atliekos (atliekų kodas 200307). Pagal TIPK sąlygas, didžiosios atliekos gali būti tik šalinamos sąvartyne (atliekų šalinimo kodas D1, t. y. jas deponuojant). Taip pat nustatyta, kad ant sąvartyno II sekcijos kaupo sukauptas iš UAB (duomenys neskelbtini) atvežtų 67 899,52 tonos dugno pelenų ir šlako atliekų (atliekų kodas 190112) kiekis, kuris viršija didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį, t. y. 60 000 tonų. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai ir galiojančio TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos. Be to, V. K. pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį skirta 868 Eur bauda už tai, kad 2016-07-22 atlikus neplaninį specifinį patikrinimą pagal 2016-07-22 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros specialistų priimtą sprendimą dėl patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) (atliekų kodas 190112, dugno pelenai ir šlakai, nenurodyti 190111) apdorojimo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini)., patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ant nepavojingų atliekų sąvartyno kaupo vykdo atliekų (atliekų kodas 190112, dugno pelenai ir šlakai, nenurodyti 190111) (toliau – dugno pelenai) apdorojimą, naudodamas mobiliąją apdorojimo įrangą, – apdoroja dugno pelenus išimdamas iš jų metalus. Vykdant apdorojimo veiklą susidarė 223 tonos metalo atliekų. Vadovaujantis 2000 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 444 „Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ 5.8 punktu, apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų charakteristikos tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, suprastėtų jų naudojimas ar tvarkymas. 2015-04-15 (duomenys neskelbtini) išduotame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra numatytas dugno pelenų apdorojimas (rūšiavimas). Tuo V. K. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. K. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda. Šį nutarimą V. K. apskundė apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutarimu V. K. skundą tenkino, panaikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimą, kuriuo V. K. nubaustas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, ir V. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį nutraukė. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. K. paskirtą 868 Eur baudą. Nurodo, kad su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka, mano, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesines teisės normas, todėl nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas skundžiamame nutarime dėl didžiųjų atliekų saugojimo tvirtina, jog nėra surinkta pakankamai neabejotinų V. K. kaltės įrodymų, kadangi patikrinimo metu saugomų didžiųjų atliekų kiekis buvo nustatytas tik pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, pareigūnai nurodyto apskaitos dokumentuose kiekio natūroje netikrino ir nesvėrė, to nepatvirtina ir pateiktos iš filmuotos vaizdo medžiagos fotonuotraukos bei V. K. parodymai. Tačiau apeliantas nesutinka su šiais teiginiais, kadangi 2016-08-12 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad patikrinimo metu sąvartyno veikla buvo stebima birželio 21, 22, 27, 28 dienomis ją fotografuojant bei filmuojant vaizdo kamera. Tai buvo atliekama, siekiant užfiksuoti (duomenys neskelbtini) sąvartyne vykdomą veiklą, t. y. ar rūšiuojamos atliekos, kaip jos tvarkomos ir naudojamos, o ne vien tik didžiųjų atliekų tvarkymą. Patikrinimo metu pareigūnai teritorijoje matė didžiąsias atliekas, suverstas atskiromis krūvomis skirtingose vietose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Dl-367 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo“, (duomenys neskelbtini) privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, todėl į sąvartyną atvežtos atliekos yra sveriamos ir tie duomenys įtraukiami į apskaitą. Todėl patikrinimo metu netikslinga kartoti atliekų svėrimo, be to, tai padaryti techniškai sudėtinga, atliekoms pakrauti ir pasverti tektų samdyti papildomas priemones, o tai gerokai apsunkintų ir prailgintų patikrinimo trukmę, taip pat atsirastų ir finansinė našta valstybei. Visos šios papildomos priemonės tik apsunkintų valstybinių institucijų vykdomą aplinkos apsaugos kontrolę. Apelianto nuomone, patikrinimo metu pareigūnai teisėtai ir pagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) pateiktų atliekų tvarkymo suvestinių 2016 m. sausio–gegužės mėn. duomenimis ir 2016 m. birželio 27, 28 d. duomenimis. Pagal šias suvestines patikrinimo akte buvo surašyti subendrinti duomenys apie (duomenys neskelbtini) sąvartyne laikomų / saugomų atliekų kiekius, iš kurių matyti (3 lentelė), kad didžiųjų atliekų yra sukaupta 7403,66 tonos. Akivaizdu, jog toks kiekis buvo sukauptas ne per parą ir ne per kelias. (duomenys neskelbtini) pateiktose suvestinėse matyti, jog nuo 2016 m. sausio mėn. kas mėnesį fiksuojamas didžiųjų atliekų kiekio didėjimas, o grafoje „sutvarkyta“ nurodomas kiekis „0“, vadinasi, šios atliekos tvarkomos nurodytu laikotarpiu nebuvo. Šie duomenys patvirtina, jog KRATC, pažeisdamas TIPK sąlygas, sąvartyne neteisėtai laikė / saugojo didžiąsias atliekas ir tik po to, kai buvo duotas privalomasis nurodymas, didžiosios atliekos per 2016 m. spalio mėn. buvo sutvarkytos. Teismas skundžiamame nutarime (kaip ir pareiškėjas) nurodo, jog šlakas pagal UAB (duomenys neskelbtini) technologinį procesą yra išmirkomas vandenyje (pagal atliktus tyrimus, šlake esanti drėgmė (vanduo) sudaro vidutiniškai 15,55 proc. kiekio), po to kraunamas į savivarčius ir sveriamas UAB (duomenys neskelbtini) svarstyklėmis, o jų rodmenys naudojami šlako priėmimo į sąvartyną apskaitai, be to, minėtos atliekos buvo vežamos į laikymo vietą nuo 2015 m. II ketvirčio, t. y. daugiau nei 12 mėnesių, todėl, įvertinus dugno pelenų (šlako) svorio paklaidą, drėgmės pasišalinimą bei tai, kad svoris buvo nustatytas tik pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos duomenis ir kitais būdais nepatikrintas, manytina, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų V. K. kaltės įrodymų, kad ant sąvartyno II sekcijos kaupo buvo sukauptas iš UAB (duomenys neskelbtini) atvežtų 67 899,52 tonos dugno pelenų ir šlako atliekų kiekis, kuris viršijo didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį. Tačiau apeliantas pažymi, kad pagal (duomenys neskelbtini) išduotą TIPK leidimą iš UAB (duomenys neskelbtini) biokuro ir atliekų deginimo termofikacinės jėgainės atvežti ir priimti nepavojingi dugno pelenai (šlakas) laikomi ant (duomenys neskelbtini) sąvartyno II sekcijos kaupo; laikoma (saugoma) vienu metu iki 60 000 tonų dugno pelenų ir šlako atliekų. Leidime neišskiriamos leidžiamos laikyti atliekos fizikinės savybės (vandens keikis, sausas atliekų kiekis), o nurodomas bendras kiekis tonomis. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimą matyti, kad dugno pelenų (šlako) tvarkymo technologinio proceso metu šlakas yra aušinamas vandeniu (praeina pro latako sieneles, užpildytas vandeniu), tai leidžia daryti prielaidą, jog šlakas jokiame etape nebūna sausas. Šiame dokumente nenumatytas vandens išgarinimas ir neišskiriamos atliekos fizikinės savybės. Be to, ir transportuoti ar kitaip apdoroti sausą šlaką tiesiog būtų neįmanoma, jis dulkėtų. Pareiškėjas teisme taip pat patvirtino, jog, siekiant sumažinti gaisringumą, šlakas pereina per vandenį. 2012-07-13 sutarties, pasirašytos tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), 3.1.4 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija, t. y. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja priimti, pasverti ir šalinti sąvartyne UAB (duomenys neskelbtini) atliekų deginimo metu susidariusias apdorotas deginimo liekanas, kitaip tariant, dugno pelenų ir šlako atliekas. Šioje sutartyje taipogi nėra aptariamos dugno pelenų ir šlako atliekų fizikinės savybės, nenumatomas drėgmės lygio nustatymas bei jo išskyrimas iš bendro kiekio, be to, ir mokesčius už šių atliekų apdorojimą UAB (duomenys neskelbtini) moka (duomenys neskelbtini) už bendrą kiekį šios atliekos, neišskiriant drėgmės. Jei (duomenys neskelbtini) nesutinka, kad drėgmės kiekis būtų įtraukiamas į bendrą kiekį, reikėtų kiekvieną kartą priimant dugno pelenų ir šlako atliekas atlikti laboratorinius tyrimus, nustatyti drėgmės kiekį, tik tokiu atveju būtų galima atlikti matematinius skaičiavimus ir išminusuoti galimą vandens svorį. Pagal galiojantį TIPK leidimą, (duomenys neskelbtini) leidžiama laikyti vienu metu iki 60 000 tonų dugno pelenų ir šlako atliekų, o laikotarpis, per kurį toks kiekis bus sukauptas, nenurodomas, todėl teiginys, kad šios atliekos buvo vežamos į laikymo vietą nuo 2015 m. II ketvirčio, t. y. daugiau nei 12 mėnesių, neturi įtakos pažeidimo inkriminavimui. Apelianto nuomone, (duomenys neskelbtini) sąmoningai kaupė kuo didesnį kiekį dugno pelenų ir šlako atliekų, nes planavo ir nuo 2016-07-11 vykdė dugno pelenų ir šlako atliekų apdorojimo veiklą, naudodamas mobiliąją įrangą, kurios atvežimas ir naudojimas susijęs su piniginėmis išlaidomis, todėl tikslas buvo kuo didesnį kiekį atliekų sukaupti ir apdoroti panaudojant išnuomotą mobiliąją įrangą. Ši veikla, apelianto nuomone, yra veikla be leidimo. (duomenys neskelbtini) ir po atlikto patikrinimo toliau kaupė dugno pelenų ir šlako atliekas. Tai patvirtina suderinimo akte, pasirašytame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (įmonės, kuri nuomojo mobiliąją įrangą šlakui apdoroti), pateikti kiekiai, jame nurodomas bendras laikotarpiu nuo 2016-07-10 iki 2016-11-14 perdirbtas dugno pelenų ir šlako kiekis – 83 635,12 tonos, o patikrinimo metu (laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-06-28) buvo nustatytas sukauptas kiekis – 67 899,52 tonos dugno pelenų ir šlako atliekų. Dėl dugno pelenų apdorojimo veiklos skundžiamame nutarime teismas teigia, jog (duomenys neskelbtini) tokiai veiklai leidimas nereikalingas, nes tai buvo mokslinė naujų produktų ir procesų bandymo veikla, kuriai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės) 4 punktą leidimas nereikalingas. Tačiau TIPK leidimus išduoda, juos keičia ir panaikina, jų galiojimą sustabdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). Agentūros sprendimu paskutinis (duomenys neskelbtini) išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pakeistas 2015-10-01, o motyvuose dėl TIPK leidimo keitimo nurodyta veikla – UAB (duomenys neskelbtini) kogeneracinės jėgainės dugno pelenų ir šlako laikymas ant sąvartyno II sekcijos kaupo iki to laiko, kol bus nustatyta konkreti tvarka bei techniniai reglamentai, leidžiantys nepavojingų dugno pelenų atliekas perdirbti. 2016-01-19 (duomenys neskelbtini) Agentūrai pateikė paraišką pakeisti TIPK leidimą, kuriame nurodyta: „Numatoma vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako) ir atliekų apdorojimą, atskiriant metalo atliekas, bei paruošimą tolimesniam jų panaudojimui.“ Toliau (duomenys neskelbtini) ne kartą teikė Agentūrai pataisytas paraiškas, tačiau leidimas šiai veiklai iki šiol nebuvo išduotas. Teismas teigia, kad (duomenys neskelbtini) apie šią veiklą informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, tačiau, vadovaujantis TIPK taisyklių 99 punktu, (duomenys neskelbtini) privalėjo raštu informuoti Agentūrą, bet to nepadarė. Tik Agentūros kompetencija yra spręsti, kokia veikla gali būti pripažinta moksliniu tyrimu, jos plėtros arba naujų produktų ir procesų bandymu. Bandymas turėtų būti apibrėžtas konkrečiu kiekiu ir terminu. Skundžiamame nutarime nurodoma kaip analogiška situacija, kai UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui buvo leista vykdyti biologinio apdorojimo įrenginio su energijos gamyba paleidimo ir derinimo darbus ir bandomąją-demonstracinę eksploataciją, siekiant nustatyti anaerobinio pūdymo proceso efektyvumą, pripažįstant šią veiklą atitinkančia TIPK taisyklių 4 punkte numatytas sąlygas, kai nereikia gauti / keisti TIPK leidimo. Tačiau tokią išvadą teikė būtent Agentūra. Todėl (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo kreiptis į Agentūrą ir gauti jos išaiškinimą, ar ketinama vystyti veikla gali būti pripažinta moksliniu tyrimu, jos plėtros arba naujų produktų ir procesų bandymu. Apeliantas (duomenys neskelbtini) vykdomą dugno pelenų ir šlakų apdorojimo veiklą vertina kaip veiklą be leidimo. V. K. 2017 m. balandžio 28 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą iškviesti ir apklausti teismo posėdyje Agentūros atstovą, sąvartyno darbuotojus. Prašyme nurodyta, kad teismas turėtų remtis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje pasisakyta dėl teisės (duomenys neskelbtini) vykdyti eksperimentą.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nutarime pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pats atlikęs įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas aplinkybes ištyrė, tačiau byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, vadovavosi tik V. K. skunde nurodytomis aplinkybėmis, ignoruodamas V. K. kaltę pagrindžiančius įrodymus, skundžiamame nutarime išdėstytos išvados V. K. kaltės / nekaltumo klausimu dėl ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prašymas paskirti žodinį bylos nagrinėjimą netenkinamas, nes bylą nagrinėjant apylinkės teisme, teismo posėdyje V. K. dalyvavo, turėjo galimybę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant.V. K., kaip UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkui, administracinė nuobauda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu skirta vadovaujantis ATPK 51² straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas, neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, pareigūnams – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkui, paskirta subendrinta nuobauda, t. y. 868 Eur bauda, už tai, kad: 1) ant sąvartyno kaupo, pažeidžiant galiojančio TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, buvo saugomos didžiosios atliekos, nors pagal TIPK sąlygas didžiosios atliekos galėjo būti tik šalinamos sąvartyne; 2) ant sąvartyno II sekcijos kaupo buvo sukauptas iš UAB (duomenys neskelbtini) atvežtų 67 899,52 tonos dugno pelenų ir šlako atliekų kiekis, kuris viršijo didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį, t. y. 60 000 tonų; 3) ant nepavojingų atliekų sąvartyno kaupo vykdė dugno pelenų ir šlakų apdorojimą, nors išduotame TIPK leidime Nr. T-KL.2-9/2015 nėra numatytas dugno pelenų apdorojimas (rūšiavimas). Apylinkės teismas, nutraukdamas V. K. bylą, konstatavo, jog nėra surinkta pakankamai neabejotinų V. K. kaltės įrodymų, patikrinimo metu saugomų didžiųjų atliekų kiekis buvo nustatytas tik pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, pareigūnai apskaitos dokumentuose nurodyto kiekio natūroje netikrino ir nesvėrė, to nepatvirtina ir pateiktos iš filmuotos vaizdo medžiagos fotonuotraukos bei V. K. parodymai. Tačiau su tokiais apylinkės teismo motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad saugomas didžiųjų atliekų kiekis buvo nustatytas pagal paties (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus. Byloje pateiktos atliekų tvarkymo suvestinės (b. l. 92–105), kuriomis remdamasi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), pažeisdamas jam išduoto TIPK leidimo sąlygas, saugojo didžiąsias atliekas, nors privalėjo jas šalinti. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus (b. l. 13–18, 92–105), nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 birželio 28 d. sąvartyne laikomų / saugomų didžiųjų atliekų buvo sukaupta 7403,66 tonos, atliekos nurodytu laikotarpiu tvarkomos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) pateikti apskaitos dokumentai nagrinėjamu atveju yra tinkamas įrodymas nustatant saugomų didžiųjų atliekų kiekį. Apskaitos dokumentai įmonėse tam ir tvarkomi, kad remiantis jais būtų galima nustatyti įmonės atliekamus veiksmus. Kad (duomenys neskelbtini) ant sąvartyno kaupo iš tiesų neteisėtai saugojo didžiąsias atliekas, patvirtina ir byloje esantis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2016-08-16 privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) (b. l. 106) sutvarkyti iki 2016-10-17 ant sąvartyno kaupo neteisėtai saugomas didžiąsias atliekas. Šio privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) neginčijo, sutikdamas su jo reikalavimu (sutvarkyti ant sąvartyno kaupo neteisėtai saugomas didžiąsias atliekas), jį įvykdė ir 2016-10-11 raštu (b. l. 107) informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrą apie tai, jog privalomasis nurodymas įvykdytas. Aptarti įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ant sąvartyno kaupo neteisėtai saugojo didžiąsias atliekas, tuo pažeisdamas galiojančio jam išduoto TIPK leidimo sąlygas, nes pagal TIPK sąlygas didžiosios atliekos galėjo būti tik šalinamos sąvartyne. Ir tik po raštiško Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros nurodymo ant sąvartyno kaupo neteisėtai saugotos didžiosios atliekos buvo sutvarkytos. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareiginius nuostatus (b. l. 38–41), šio skyriaus viršininkui, t. y. V. K., buvo nustatyta pareiga organizuoti skyriaus veiklą, vadovaujantis, be kita ko, TIPK leidimu, galiojančiais įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, kad V. K., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas, nesilaikė KRATC išduoto TIPK leidimo sąlygų. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismas, nutraukdamas V. K. bylą, konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų V. K. kaltės įrodymų, kad ant sąvartyno II sekcijos kaupo buvo sukauptas iš UAB (duomenys neskelbtini) atvežtų 67 899,52 tonos dugno pelenų ir šlako atliekų kiekis, kuris viršijo didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį, t. y. 60 000 tonų. Teismas pažymėjo, jog pagal UAB (duomenys neskelbtini) technologinį procesą šlakas yra išmirkomas vandenyje, po to vandenyje išmirkytas šlakas kraunamas į savivarčius ir sveriamas UAB (duomenys neskelbtini) svarstyklėmis, o jų rodmenys naudojami šlako priėmimo į sąvartyną apskaitai. Pagal atliktus tyrimus (tyrimų protokolai: 2015-01-06 Nr. K9, 2016-08-08 Nr. K521 (b. l. 43, 44), šlake esantis drėgmės kiekis siekia nuo 11,14 proc. iki 19,96 proc., vidurkis – 15,55 proc. Todėl 67 899,52 tonos šlako kiekyje galėjo būti 10 524,43 tonos vandens. Taip pat teismas akcentavo, jog dugno pelenai, šlakas buvo vežami į laikymo vietą nuo 2015 metų II ketvirčio, t. y. daugiau nei 12 mėnesių. Įvertinęs dugno pelenų (šlako) svorio paklaidą, drėgmės pasišalinimą bei tai, kad svoris buvo nustatytas tik pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir kitais būdais nepatikrintas, teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kad laikomas ant sąvartyno kaupo šlako kiekis viršijo didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Tačiau su tokiais apylinkės teismo motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš apylinkės teismo motyvų matyti, jog teismas rėmėsi tik V. K. palankiais duomenimis, kuriuos pastarasis išdėstė savo 2016-11-29 skunde (b. l. 3–6), teismas neįvertino visos bylos medžiagos. Teismas, pateikdamas skaičiavimus dėl šlake esančio galimo drėgmės kiekio, rėmėsi tik 2015-01-21 ir 2016-08-08 tyrimų protokolais (b. l. 43, 44), pagal kuriuos drėgmės kiekis pakankamai didelis, atitinkamai 19,96 proc. ir 11,14 proc. (vidurkis – 15,55 proc.). Tačiau teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl byloje esančių trijų 2016-09-12 tyrimo protokolų (b. l. 77, 78, 79), pagal kuriuos drėgmės kiekis šlake pakankamai mažas, atitinkamai 3,16 proc., 2,46 proc. ir 3,27 proc. Todėl, jeigu būtų remiamasi visais, o ne tik V. K. palankiais duomenimis, atlikus apskaičiavimus drėgmės kiekiui dugno pelenų ir šlako atliekose nustatyti, laikomas dugno pelenų ir šlako kiekis (išminusavus drėgmės / vandens kiekį) viršytų leidžiamą laikyti 60 000 tonų kiekį. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad (duomenys neskelbtini) pagal galiojantį leidimą buvo leidžiama laikyti vienu metu 60 000 tonų dugno pelenų ir šlako atliekų, neišskiriant leidžiamos laikyti atliekos fizikinių savybių (vandens kiekio, sauso atliekų kiekio ir panašiai). Todėl argumentai, kad dugno pelenų ir šlako kiekis turi būti skaičiuojamas pagal sausą masę, nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kas kartą atvežtos atliekos buvo sveriamos, tvarkoma apskaita, kuria remiantis V. K., kaip atsakingam už (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklą asmeniui, neabejotinai buvo žinoma, koks kiekis dugno pelenų ir šlako yra atvežtas iš UAB (duomenys neskelbtini) ir laikomas sąvartyne. (duomenys neskelbtini) pagal išduotą TIPK leidimą buvo leidžiama laikyti vienu metu iki 60 000 tonų dugno pelenų ir šlako atliekų, todėl nesvarbu, per kokį laikotarpį minėtos atliekos buvo suvežtos, nustačius, kad sąvartyne jau laikomas leidžiamas laikyti 60 000 tonų atliekų kiekis, didesnis atliekų kiekis turėjo būti nebepriimamas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad TIPK leidime nurodytas atliekų kiekis buvo viršytas, todėl V. K. veiksmai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, nutraukdamas V. K. bylą, konstatavo, jog tarp (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) universiteto buvo pasirašytas susitarimas dėl bandymo eksperimentiniu būdu atskirti metalo priemaišas, mechaniškai apdorojant nepavojingus dugno pelenus (šlaką). Apie šį projektą 2016-07-11 buvo informuotas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (b. l. 25). Siekiant išbandyti naują produktą, naujus procesus, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 16-16-V buvo patvirtintas vidinis bendrovės standartas Nr. ĮST 163743744-1:2016, kuriame numatyta atlikti pirminius paleidimo ir derinimo darbus (naujų procesų bandymų veiklą), turint tikslą įvertinti gautos medžiagos (produkto) kokybę ir jos panaudojimo galimybes (b. l. 63–74). Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), kreipdamasis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, turėjo teisę gauti argumentuotą atsakymą, dėl kokių priežasčių jų vykdoma veikla nesietina su bandymais, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dėl to, kodėl (duomenys neskelbtini) netaikytinos TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528, 4 punkte nustatytos sąlygos, neargumentavo ir nepagrindė, (duomenys neskelbtini) pagrįstų abejonių, kad tokią veiklą (bandymus) turi teisę vykdyti be TIPK leidimo, nepaneigė. Tačiau su tokiais apylinkės teismo motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su V. K. prašyme išdėstytais argumentais, kad reikėtų vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš šio nutarimo matyti, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų asmens kaltei pagrįsti, todėl byla buvo nutraukta. Be to nutarime nebuvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) turėjo teisę vykdyti veiklą, be TIPK leidimo. Kaip matyti, nustatytos aplinkybės šiose bylose yra skirtingos.(duomenys neskelbtini) 2016-07-11 informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrą apie tai, jog bus atliekamas dugno pelenų (šlako) apdorojimo proceso bandymas (b. l. 25–26). Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsakydamas į šį pranešimą, informavo (duomenys neskelbtini), kad minėtai įmonei išduotame leidime nėra jokios informacijos apie tai, kad jų planuojama veikla yra leidžiama vykdyti. Pagal (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą, ši įmonė turėjo teisę laikyti UAB (duomenys neskelbtini) kogeneracinės jėgainės dugno pelenus ir šlaką ant sąvartyno II sekcijos kaupo iki to laiko, kol bus nustatyta konkreti tvarka bei techniniai reglamentai, leidžiantys nepavojingų dugno pelenų (šlako) atliekas perdirbti. Taigi, teisės vykdyti dugno pelenų ir šlako atliekų apdorojimą (duomenys neskelbtini) neturėjo, jam buvo išduotas leidimas laikyti UAB (duomenys neskelbtini) kogeneracinės jėgainės dugno pelenus ir šlaką ant sąvartyno II sekcijos kaupo, kol bus nustatyta konkreti tvarka bei techniniai reglamentai, leidžiantys nepavojingų dugno pelenų (šlako) atliekas perdirbti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priede nurodytos veiklos ir įrenginiai, kuriems būtinas TIPK leidimas, tarp jų numatytas ir šlakų bei pelenų apdorojimas. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu 2016-07-22 būtų išduotas TIPK leidimas ne tik dugno pelenus ir šlakus laikyti, bet ir juos apdoroti, byloje nėra. Kadangi (duomenys neskelbtini) neturėjo leidimo dugno pelenus ir šlaką apdoroti, todėl pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, neturėdamas TIPK leidimo, nesilaikė išduoto TIPK leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų. V. K. veiksmai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį. V. K. teigimu ir skundžiamo teismo nutarimo motyvais, tokio leidimo apdoroti dugno pelenus ir šlako atliekas (duomenys neskelbtini), remiantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklių 4 punktu, nereikėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) vykdė tik bandymus. Taip pat remiamasi Aplinkos apsaugos agentūros 2015-08-07 raštu (b. l. 29–30). Tačiau pastebėtina, jog minėtas raštas adresuotas ne (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi šiame rašte aptarti konkretūs darbai ir nurodytas bandymų vykdymo terminas, jame nepasisakyta apie (duomenys neskelbtini) bandymus susijusius su dugno pelenų ir šlako apdorojimu, todėl remtis jame išdėstytais Agentūros išaiškinimais, nurodymais šiuo atveju nėra pagrindo. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atlikti dugno pelenų ir šlako apdorojimą, turėjo kreiptis ne į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrą, kaip į leidimų sąlygų laikymąsi kontroliuojančią instituciją, o į Aplinkos apsaugos agentūrą, kaip į leidimus išduodančią, keičiančią, panaikinančią jų galiojimą bei peržiūrinčią leidimų sąlygas instituciją, ir prašyti leidimo apdoroti dugno pelenus ir šlaką. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Būtent anksčiau aptartų (duomenys neskelbtini) išduotame TIPK leidime nustatytų sąlygų nesilaikymas ir sąlygojo V. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko, kaltę. Remdamasis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas. Kartu pastebėtina, jog skundžiamo nutarimo data nurodyta – 2016 m. vasario 24 d. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimo klaida, kadangi V. K. nubaustas tik 2016-11-10, jo skundas apylinkės teismui pateiktas 2016-12-02, teismo posėdžiai vyko 2017-01-20 ir 2017-02-10, nutarimas paskelbtas 2017-02-24. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą nutarimą, rezoliucinėje dalyje nurodys, kad panaikina 2017 m. vasario 24 d. nutarimą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu V. K. administracinė nuobauda paskirta kaip juridinio asmens vadovui. Skirta minimali 868 Eur nuobauda. ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijoje išskiriami subjektai, t. y. piliečiai, pareigūnai ir juridinių asmenų vadovai, taip pat jiems numatytos skirtingo dydžio nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. K., eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas, nelaikytinas juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) – vadovu. V. K. pagal pareiginius nuostatus (b. l. 38–41) yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas KRATC direktoriaus pavaduotojui atliekų tvarkymo klausimams arba kitam direktoriaus įsakymu paskirtam darbuotojui. Kaip matyti, V. K. nėra juridinio asmens vadovas, netgi pavaldus ne pačiam (duomenys neskelbtini) direktoriui, o direktoriaus pavaduotojui atliekų tvarkymo klausimams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. šiuo atveju prilyginamas pareigūnui. Pagal ATPK 14 straipsnio 1 dalį, pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pagal ATPK 14 straipsnio 2 dalį, pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. Pagal pareiginius nuostatus (b. l. 38–41) V. K. viena iš pareigų – planuoti, organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti skyriaus veiklą – atliekų tvarkymo darbų vykdymą (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo objektuose. Taip pat jo pareigos – organizuoti skyriaus veiklą vadovaujantis TIPK leidimu, įstatymais; organizuoti ir kontroliuoti atvežtų atliekų priėmimo, apskaitos, tvarkymo darbų vykdymą sąvartyne ir kt. Už netinkamą pareigų atlikimą ar neatlikimą jam numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, V. K. veikla susijusi su organizacinių, administracinių, ūkinių pareigų vykdymu, todėl jis laikytinas pareigūnu ir nuobauda jam pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankciją turėjo būti skiriama kaip pareigūnui, o ne kaip juridinio asmens vadovui. Todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimas keičiamas, V. K., kaip pareigūnui, už kiekvieną ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą skirtina minimali nuobauda – bauda. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). V. K. padaryti pažeidimai atitinka ANK 235 straipsnio 4 dalį. Tačiau pagal šiuo metu galiojančio ANK nuostatas V. K. veika neperkvalifikuojama, kadangi ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcija numato švelnesnę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimą pakeisti:

V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalį (dėl ant sąvartyno kaupo saugomų didžiųjų atliekų ir ant sąvartyno II sekcijos kaupo sukaupto 67 899,52 tonos dugno pelenų ir šlako atliekų kiekio) skirti 579 Eur baudą;

V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalį (dėl dugno pelenų ir šlakų apdorojimo neturint leidimo) skirti 579 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalį skirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 579 Eur baudą.

Kitą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.