- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2-1424-715/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01031-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovui advokatui V. P., išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. K., išvadą duodančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. ieškiniu prašė: nustatyti, kad atsakovas A. K. yra jos nepilnamečio vaiko, sūnaus D. L. gim. 1998 m. kovo 13 d., biologinis tėvas, o jis yra jo sūnus; nustačius vaikui tėvystę, iš atsakovo priteisti išlaikymą jo sūnui D. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt iki vaiko pilnametystės; ieškovę uzufrukto teise paskirti sūnaus D. L. išlaikymui priteistų lėšų, tvarkytoja; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu nesusituokę gyveno nuo 1996 metų iki 1997 metų gruodžio mėnesio. Gyvenant kartu ieškovė nuo atsakovo pastojo ir 1998-03-13 gimė sūnus D. L.. Ieškovė tvirtino, kad atsakovui buvo žinoma apie vaiko gimimą, tačiau į prašymus pripažinti tėvystę nereagavo. 2000 metais ieškovė su atsakovu vėl susiėjo gyventi kartu ir gyveno iki 2003 metų. Sūnus žino, kad atsakovas yra jo tėvas. Ieškovė pateikė paskaičiavimus jog minimaliems sūnaus poreikiams per mėnesį reikia 648 Lt.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus dėl tėvystės nustatymo bei padidino reikalavimą ir prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui D. L. periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 400 Lt. Ieškovė nurodė, kad jai sunku vienai išlaikyti nepilnametį sūnų, nurodė, kad prašoma priteisti per mėnesį 400 Lt išlaikymo suma yra minimali. Teigė, jog gauna 280 Lt socialinę pašalpą bei už darbą turguje, kur dirba puse etato, gauna 400 Lt. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2003 metais nutraukus santykius, jis tik keletą kartų aplankė vaiką, 2005 metais nupirko striukę, dviratį, dvi poras batų, 2008 metais rugsėjo mėnesį buvo atvykęs dar kartą davė vaikui kelis litus. Ieškovė pateikė nuotrauką, paaiškindama, kad joje pirmas iš kairės yra atsakovas, kuris 2004 m. buvo atvykęs aplankyti sūnaus Dovydo ( b.l. 67).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas V. P. palaikė ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad atsakovui buvo siųstas pranešimas gera valia pripažinti tėvystę, bet atsakovas neatsiliepė. Taip pat atsakovas žinodamas apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo, nepateikė atsiliepimo ir nedalyvaudamas posėdyje pripažįsta, kad yra nepilnamečio vaiko tėvas. Ieškovės atstovas palaikė ieškovės reikalavimą bei prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį.
Atsakovui A. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė. Atsakovui teismo šaukimai atvykti į teismo posėdį neįteikti nes tuo pačiu adresu, kuriuo buvo įteikti procesiniai dokumentai, atsakovas nerandamas, priėmus nutartis atvesdinti atsakovą gauta informacija, jog jis išvyko į užsienį, į Airiją. Atsakovas nepranešė teismui apie gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl laikytina, kad teismo šaukimai atvykti į posėdį atsakovui įteikti tinkamai (LR CPK 121 str. 2 d.).
Teismo posėdyje liudytoja D. S. parodė, kad ieškovę R. L. pažįsta trisdešimt aštuonerius metus, o atsakovą A. K. nuo 1996 metų, kai jis pradėjo gyventi pas R. L.. A. K. su R. L. gyveno pas ieškovės mamą Pievenų k., Mažeikių rajone, kai 1997 metais A. K. išėjo R. L. jau buvo nėščia, 1998 m. susilaukė sūnaus. Paaiškino, kad nuotraukoje (b.l. 67) pirmas iš kairės yra A. K., šalia – R. L..
Teismo posėdyje liudytoja A. R. parodė, kad yra ieškovės motinos draugė ir dažnai pas ją lankydavosi. Matė, kad atsakovas gyvena kartu su R. L. pas jos motiną, 1997 metais ieškovė buvo nėščia, o A. K. 1997 metų pabaigoje išėjo gyventi pas kitą moterį, vėliau 2000 metais sugrįžo ir kartu su R. L. gyveno iki 2003 metų. A. K. yra minėjęs, jog Dovydas yra jo sūnus. Paaiškino, kad nuotraukoje (b.l. 67) pirmas iš kairės yra A. K., šalia – R. L..
Teismo posėdyje liudytojas E. L. parodė, kad ieškovė yra jo mama, atsakovą A. K. pažįsta, tačiau su juo santykių nepalaiko. Nurodė, jog atsakovas gyveno kartu su jo mama, jie išsiskyrė ir netrukus gimė jo brolis Dovydas. Po to dėl brolio A. K. vėl grįžo pas motiną, bet po kažkurio laiko vėl išsikėlė. A. K. laikė ir pripažino, kad Dovydas yra jo sūnus. Kai jau nebegyveno su jo mama, A. K. taip pat broliui yra parvežęs lauktuvių: dviratį ir kitų dovanų.
Teismo posėdyje D. L. parodė, kad su atsakovu A. K. susitikdavo retai. Buvo susitikę kai A. K. buvo parvažiavęs iš Airijos. Grįžęs iš užsienio padovanojo jam dviratį, batus. Žino, kad A. K. yra jo tėvas, bet taip jo nevadina, nes prastai jį pažįsta. Visi aplinkiniai taip pat žino, kad A. K. yra jo tėvas. Nurodė, kad pažįsta atsakovo seserį, kuri yra jo teta ir brolio Edvino krikšto mama. Paaiškino, kad nuotraukoje (b.l. 67) pirmas iš kairės yra A. K., nuotrauka daryta, kai jis su mama jau gyveno išnuomotame bute Mažeikiuose.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas išreiškė poziciją, jog ieškinys yra tenkintinas visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998-03-13 gimė D. L., kurio motina gimimo liudijime įrašyta ieškovė, duomenys apie tėvą gimimo liudijime neįrašyti (3 b.l.), ieškovės pajamos per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. vasario vidutiniškai sudarė apie 398 Lt per mėnesį ir 280 Lt socialinė pašalpa (9 b.l.), atsakovas prie sūnaus išlaikymo materialiai neprisideda.
Dėl tėvystės nustatymo.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.146 str. 1 d.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.
Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi, nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsakovas nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Teismui, nors ir ėmusisi visų priemonių, nepavyko užtikrinti atsakovo dalyvavimą procese. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas turėtų pasižymėti būdingais šeimos santykiams bruožais – santykių artumu, viešumu ir pan., tai gyvenimas viename būste, bendras turtas, maitinimasis kartu, materialioji ir moralinė parama vienas kitam. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu, tačiau vengė šį ryšį įteisinti.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu( CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. S. ir A. R. patvirtino, kad iki ieškovės sūnaus gimimo gana ilgą laiką ieškovė gyveno kartu su atsakovu, vedė bendrą ūkį, šiam buvo žinoma apie ieškovės nėštumą, gimstant vaikui kartu su ieškove negyveno, vėliau vėl gyveno kartu, savo tėvystės neginčijo, tik vengė ją įregistruoti.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kada nors būtų prieštaravęs dėl tėvystės. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas nesutikimo dėl ieškinio neišreiškė, žinodamas apie vykstantį teismo procesą išvyko į užsienį. Ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažino ir laikė save D. L. tėvu nuo sūnaus gimimo, su pertraukomis bendravo, sugrįžęs iš užsienio atveždavo daiktų, drabužių. Nuo 2008 metų atsakovas neveikė sūnaus interesais, nesirūpino jo auklėjimu ir išlaikymu. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998-03-13, tėvas yra atsakovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Nustačius, kad atsakovas A. K. yra nepilnamečio D. L. tėvas, nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą vadovaujamasi išimtinai vaikų interesais. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Šiuo aspektu įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, manytina, kad nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka jo interesus. Vaikas nuo gimimo yra auklėjamas, prižiūrimas ir išlaikomas ieškovės. Atsakovas jau gana ilgą laiką vaiko neaugina ir neauklėja, savo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neišreiškė. Byloje nėra duomenų ir to nenurodė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, kad ieškovė netinkamai vykdo savo motinos pareigas ar blogai auklėja savo sūnų. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių, nepilnamečio D. L., gim. 1998-03-13, gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. L..
Dėl išlaikymo priteisimo.
Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). LR CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (LR CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 850 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, užtikrinti jo kasdieninių poreikių tenkinimą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nėra neprotingai didelis, yra pagrįstas, kad galima būtų patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Duomenų apie savo materialinę padėtį atsakovas teismui nepateikė, prieštaravimų dėl išlaikymo priteisimo neišreiškė. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui D. L. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012-04-20 iki jo pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.194 str. 3 d.).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
LR CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo išlaikymo jam neteikė. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat elgėsi pasyviai, dėl išlaikymo vaikui priteisimo kreipėsi tik po keturiolikos metų. Remiantis šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikui atsirado dėl abiejų tėvų neveikimo.
Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jos prašomą priteisti išlaikymo dydį įsiskolinimo laikotarpiu. Vaikų išlaikymo fondo išmokos vienam vaikui per mėnesį yra ne didesnės nei 1,5 MGL dydžio, t. y. 195 Lt. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, ieškovės turtinę padėtį, laikytina, kad nuo 2009-04-20 iki 2012-04-20 D. L. poreikiams tenkinti 390 Lt išlaikymo suma per mėnesį iš abiejų tėvų buvo pakankama ir būtina. Laikytina, kad nuo 2009-04-20 iki 2012-04-20 atsakovas turėjo sūnui teikti 195 Lt išlaikymą, todėl susidarė 7020 Lt dydžio įsiskolinimas.
Ieškovės reikalavimas, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2012-04-20 periodinėmis išmokomis po 195 Lt, iš viso 7020 Lt.
Teismas taip pat tenkina ieškovės prašymą uzufrukto teise paskirti sūnaus D. L. išlaikymui priteistų lėšų, tvarkytoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).
Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovo A. K. į valstybės biudžetą priteistina: 144,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas (400,00 Lt x 3 proc.x 12 mėn.), 633,20 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, advokato pagalbai (LR CPK 99 str. 2 d.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (LR CPK 282 str. 2 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 178, 186, 197, 185 str 259, 260, 269, 270, 282, 392, straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, jog atsakovas A. K. gim. 1964-04-19, a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. L., gim. 1998-03-13, a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Priteisti iš atsakovo A. K., gim. 1964-04-19, a. k. (duomenys neskelbtini), jo sūnaus D. L., gim. 1998-03-13, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-20 iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. K. jo sūnaus D. L., gim. 1998-03-13, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-04-20 iki 2012-04-20, po 195 Lt per mėnesį, iš viso 7020,00 Lt (septynis tūkstančius dvidešimt litų).
Nustatyti nepilnamečio D. L., gim. 1998-03-13, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. L., gim. 1971-02-21, a.k. (duomenys neskelbtini)
Paskirti ieškovę R. L. gim. 1971-02-21, a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. L., gim. 1998-03-13, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. K. valstybei: 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio; 633,20 Lt ( šešis šimtus trisdešimt tris litus 20 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti atsakovui A. K., kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą –188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystę.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.