- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-712-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00768-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- T. V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentui, Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcijai
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teisėjų Alvidos Jasaitytės–Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Igno Totilo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo T. V. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-1050/2025 pagal ieškovo T. V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijai), tretiesiems asmenims Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir privalomasis nurodymas Nr. 2) pašalinti pažeidimus; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. Inspekcija raštu Nr. 2D-17701 informavo ieškovą apie 2021 m. rugsėjo 20 d. atliktą patikrinimą bei prašė pateikti paaiškinimą bei dokumentus, įrodančius statinių, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas), teisėtumą.
5. Nurodė, kad Inspekcija 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. RE-218 pratęsė privalomojo nurodymo Nr. 1 įvykdymo terminą. Tvirtino, kad šis sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų – terminas galėjo būti pratęstas ne ilgesniam terminui nei 6 mėnesiams, tuo tarpu pratęstas 7 mėnesiams, taigi yra faktiškai negaliojantis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2025 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo terasos su sujungtais dviem betoniniais suoleliais, yra nenugriautos, kad žemės sklypo 1,0087 ha ploto sudaro miško žemė, valstybiniai parkai.
9. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog žemės sklype vis dar esantys statiniai atitinka 2013 m. parengtą miškotvarkos projektą bei jo sprendinius.
10. Nurodė, kad miškotvarkos projektas yra pagrindinis dokumentas, nustatantis, kokie konkrečiai statiniai gali būti įrengiami miško žemėje. Pažymėjo, jog statiniai (pavėsinės, aikštelės ir pan.) gali būti projektuojami tik tuomet, kai jie yra nurodyti miškotvarkos projekte. Nustatė, jog miškotvarkos projekte yra numatyti konkretūs sprendiniai – rekreacinės miško struktūros gerinimui numatyti objektai.
11. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo teiginiais, jog miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad detalesnė vieta ir statinių dydžiai bus patikslinti natūroje arba rengiant techninį projektą. Taip pat sutiko, kad rekreacinės paskirties objektų vieta gali būti tikslinama, tuomet galimybės techniniame projekte keisti konkrečią vietą iš dalies egzistuoja. Teismas vertino, jog techninio projekto ar išplanavimo dokumento rengimo metu leidžiama patikslinti, konkretizuoti objekto buvimo vietą, tačiau nėra leidžiama sukurti visiškai kitokį sprendinį, numatyti jį visiškai kitoje vietoje, su esmingai besiskiriančiais plotais.
12. Nustatė, kad techniniu/išplanavimo projektu buvo sukurti nauji objektai, kurie nenumatyti miškotvarkos projekte, ginčo terasos nelaikytinos tęstiniu medinės dangos taku palei ežerą, faktiniai medinių terasų išmatavimai kitokie nei miškotvarkos projekte. Išvadą teismas grindė tuo, kad patikrinimo metu buvo rastos supjaustytos ginčo aikštelės, galimai siekiant pagrįsti atitiktį išplanavimui pagal miškotvarkos projektą; nenuoseklia ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl aikštelių paskirties, betoninių suolelių (ne)nugriovimu.
13. Teismas nustatė, jog miškotvarkos projekto pakeitimas nebuvo nei patvirtintas, nei įregistruotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintose Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka.
14. Pripažino, kad ginčo terasos su sujungtais betoniniais suoliukais yra naujas objektas, nenumatytas miškotvarkos projekte, pateiktu išplanavimo/techniniu projektu keisti sprendiniai, kurie nebuvo numatyti miškotvarkos projekte, ir priimant ginčijamą privalomą nurodymą Nr. 2, tokio išplanavimo/techninio projekto nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Darė išvadą, jog 2013 metais parengtame miškotvarkos projekte, ginčo terasų ir su terasomis sujungtų dviejų betoninių suoliukų, kaip sprendinių, nėra ir nebuvo numatyta. Pažymėjo, kad nesant duomenų, jog ginčo terasos su betoniniais suoliukais galėjo būti numatytos techniniu/išplanavimo projektu, todėl pripažino privalomąjį nurodymą Nr. 2 buvus surašytam tinkamai, motyvuotam, pagrįstam objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jį priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas T. V. J. (toliau – ir apeliantas) prašė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
17. Nurodė, kad įrengiant ginčo terasas, kaip pagrindą palapinėms, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jų nebuvo privaloma įtraukti į miškotvarkos projektą ar kitaip įteisinti. Aiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą (redakcija, galiojusi 2016 m.) ir susijusius teisės aktus nėra nurodyta, kad stovyklavietėse ar palapinių aikštelėse būtų draudžiama naudoti medinį pagrindą. Tuo metu galiojusi minimo įstatymo niekaip nereglamentavo aikštelių konstrukcijos medžiagų ar pamatinio dangos tipo.
18. Teigė, jog Aplinkos ministerijos ir tuometinio Ūkio ministerijos patvirtinti reikalavimai reglamentavo aikštelių dydį, reikalingas zonas ir higienos sąlygas, tačiau nenurodė, kad aikštelės negali būti medinės. Tvirtino, kad Molėtų rajono savivaldybė neturi specifinio reglamentavimo, kuris nurodytų, kad palapinių aikštelės negali turėti medinio pagrindo.
19. Darė išvadą, kad 2013-2016 metais įrengiant ginčo aikšteles (medines terasas) palapinėms statyti, jas aiškiai ir nedviprasmiškai leido įrengti (statyti) tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, todėl tiek ginčijamas privalomasis nurodymas Nr.2, tiek skundžiamas pirmos instancijos priimtas sprendimas yra neteisėti.
20. Aiškino, jog ginčo sklype gali būti įrengiami medinės dangos įrenginiai, kurie ir yra numatomi tikslu išsaugoti miško paklotę nuo turizmo veiklos žalojančio poveikio. Teigė, kad ginčo aikšteles traktuojant kaip 2013 m. miškotvarkos projektu leidžiamą pavėsinių pagrindą, jos aiškiai ir nedviprasmiškai gali būti įrengiamos ginčo žemės sklype.
21. Teigė teismui nepagrįstai konstatavus, kad techniniu/išplanavimo projektu sukurtas visiškai naujas ir miškotvarkos projekte nenumatytas objektas/sprendinys. Pažymėjo jog miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad detalesnė vieta ir statinių dydžiai bus patikslinti natūroje arba rengiant techninį projektą, kas ir buvo padaryta. Aiškino, kad 2013 metų miškotvarkos projekto pagrindu parengtas techninis projektas yra suderintas su Labanoro parko direkcija, kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus ir parengtas tinkamai laikantis galiojančio miškotvarkos projekto.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
23. Nurodė, kad miškotvarkos projekte dviejų medinių lentų terasų su betoniniais suolais (vienas betoninis suolas apkaltas medinėmis lentelėmis) statyba nėra numatyta, todėl atsakovė pagrįstai apeliantui surašė privalomąjį nurodymą. Apeliantas byloje nepateikė duomenų, kurie paneigtų, kad atsakovei surašant ginčijamą administracinį aktą terasų su betoniniais suolais statyba buvo numatyta miškotvarkos projekte.
Atsiliepimas
24. Teigė, jog miškotvarkos projekto keitimas nebuvo nei patvirtintas, nei įregistruotas Taisyklių 32-37 punktuose nustatyta tvarka, apelianto pateiktas išplanavimo projektas nesuderintas su Valstybine miškų tarnyba.
25. Sutiko su teismo padarytomis išvadomis, kad ginčo terasos su sujungtais betoniniais suoliukais pripažintini nauju objektu/sprendiniu, nenumatytu miškotvarkos projekte. Teigė, jog išplanavimo projektu yra ne tikslintinos objektų vietos, bet keistini sprendiniai, kurie nebuvo numatyti miškotvarkos projekte. Taip pat sutiko su teismo išvada, kad priimant ginčijamą privalomą nurodymą, tokio išplanavimo projekto apskritai nebuvo.
26. Pažymėjo, jog apeliantas nekėlė klausimų dėl skundžiamo administracinio akto turinio, netinkamo teisinio reglamentavimo, ar dėl nustatyto pažeidimo neaiškumo, neneigė skundžiamame Inspekcijos administraciniame akte išdėstyto teisinio reglamentavimo nuostatų tinkamo taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
28. Bylos duomenimis nustatyta, Inspekcija 2023 m. birželio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksavo dvi medinių lentų terasas su betoniniais suolais (vienas betoninis suolas apkaltas medinėmis lentelėmis). Nustačiusi, kad miškotvarkos projekte dviejų medinių lentų terasos su betoniniais suolais (vienas betoninis suolas apkaltas dviem medinėmis lentelėmis), statyba nenumatyta, Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo apeliantą nugriauti žemės sklype pastatytus du plokščius inžinerinius statinius – medinių lentų terasas su sujungtais miškotvarkos projekte nenumatytais betoniniais su medine apdaila suolais bei sutvarkyti statybvietę.
29. Apeliantas teigia, kad įrengiant ginčo aikšteles (terasas), kaip pagrindą palapinėms, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jų nebuvo privaloma įtraukti į miškotvarkos projektą ar kitaip įteisinti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
30. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis (galiojusi 2013 m. miškotvarkos projekto parengimo metu) apibrėžia, kad miškotvarkos projektas yra dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. To paties įstatymo 2 dalies 2 punkte numatyta, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
31. Privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus nustato ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 15.5 papunktyje (galiojusiame 2013 m. miškotvarkos projekto parengimo metu) reglamentuojama, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 30 ir 31 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą sprendžia, kad miško žemėje galima statyba tik tokių objektų, kurie yra numatyti miškotvarkos projekte. Miškotvarkos projekte privalo būti aiškiai nurodyti visi planuojami ar esami statiniai miško teritorijoje, įskaitant jų paskirtį, tipą, vietą (kartografinėje medžiagoje – plane) ir kt. Taigi, visi statiniai (pavėsinės, aikštelės, terasos, suoliukai ir pan.) gali būti projektuojami tik tuomet, kai jie yra nurodyti miškotvarkos projekte. Šiuo atveju apelianto argumentai, kad statant medines terasas, kaip pagrindą palapinėms įrengti, nereikia įtraukti į miškotvarkos projektą yra nepagrįsti.
33. Kolegija pažymi, jog apelianto minimas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas nustato turizmo verslo ir savaveiksmio turizmo organizavimo principus bei prioritetus, turizmo paslaugų teikimo reikalavimus, šį verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų kompetenciją, turizmo išteklių naudojimo sąlygas. Šis įstatymas nereglamentuoja miško teritorijoje įrengiamų objektų statybų, taip kaip ir nereglamentuoja apelianto minimi reikalavimai palapinėms/kempingams reglamentuoti Aplinkos ministerijos rekomendacijose ir Ūkio ministro potvarkiuose.
34. Nustatyta, kad 2013 metų miškotvarkos projekte įvardinti rekreacinės miško struktūros gerinimui projektuojami objektai: 2 pavėsinės iki 25 m² kartu su 2 laužavietėmis; 2 stalais, 4 suoliukais ir 2 šiukšlių dėžėmis; 6 skulptūros (medis, betonas, metalas); 1 medinis tiltukas per įgriūvą 18 m ilgio, 2,5 pločio, plotas 45 m²; 1 medinės dangos takas palei ežerą 32 m ilgio, 1,1 m pločio, plotas 35,2 m²; 2 transporto priemonių statymo vietos (žvyro dangos) po 60 m²; 1 žvyro (skaldos) dangos miško keliukas link pavėsinių apie 190 m ilgio ir 2,5 m pločio, plotas 475 m²; 12 medinių suoliukų; 2 laužavietės šalia suoliukų; 1 persirengimo kabina; 1 mediniai laipteliai 47 m ilgio, 1,4 m pločio, plotas 65,8 m²; 1 mediniai laipteliai 15 m ilgio, 1,5 m pločio, plotas 22,5 m²; 1 informacinis stendas; 1 lauko tualetas; rekreaciniai (pažintiniai) takai smėlio – skaldos mišinio 2 m pločio, 710 m ilgio, plotas 1 420 m² ir keletas siauresnių miško keliukų link rekreacinių objektų ir skaldytais akmenimis grįsti takeliai prie pavėsinių.
35. Kaip matyti, miškotvarkos projekte yra aiškiai įvardyti numatomi objektai - mediniai suolai, 2 pavėsinės iki 25 m² ir kt. Šiuo atveju nesutiktina su apelianto argumentais, jog medinės terasos su betoniniais suoliukais yra laikytinas kaip pagrindas pavėsinių. Juolab, jog ginčo terasų dydis (terasos ilgis -12,436 m, plotis 9,515 m, bei ilgis 12,34 m ir plotis 9,15 m, betoninių suolų su medine apdaila suolų išmatavimai: aukštis 0,923 m, plotis 3,253 m, aukštis 0,982 m, plotis 3,051 m) neatitinka miškotvarkos projekte numatytų pavėsinių dydžių.
36. Miškotvarkos aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad detalesnė vieta ir statinių dydžiai bus patikslinti natūroje arba rengiant techninį projektą. Kaip jau minėta, ginčo terasos su sujungtais betoniniais suoliukais nėra įtrauktos į miškotvarkos projektą, todėl apelianto pateiktame išplanavimo projekte numatytos terasos su betoniniais suoliukais negali būti laikoma kaip tikslintinos objektų vietos bei dydis. Betoniniai suoliukai su medinėmis terasomis yra nauji objektai, nes jie nėra įtraukti į miškotvarkos projektą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktas išplanavimo/techninis projektas yra ne tikslintinos objektų vietos, o keistini sprendiniai.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog priimant ginčijamą privalomą nurodymą Nr. 2, jokio išplanavimo/techninio projekto nebuvo, minėtas dokumentas parengtas 2025 metais. Esant nustatytoms aplinkybėms sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti privalomą nurodymą Nr. 2.
38. Ta aplinkybė, kad techninis/išplanavimo projektas yra suderintas su Labanoro parko direkcija, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo terasos yra pastatytos teisėtai, nes miškotvarkos projektas nebuvo pakeistas.
39. Apeliantui nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų dėl privalomojo nurodymo Nr. 2 teisėtumo, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
40. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.