Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
1S-204-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00803-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
N. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00803-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. D. skundą dėl 2018 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. D., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu subendrinus bausmes su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 5 m. laisvės atėmimas. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. N. D. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu subendrinus su 2014 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas 90 parų areštas. BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalių ir 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinus su 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 5 m. laisvės atėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ištaisyta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida – vietoje Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio nurodytas 2014 m. vasario 26 d. nuosprendis; paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu. Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 21 d., pabaiga – 2019 m. kovo 20 d. Komisijos 2018 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam N. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydamas išvadą, jog nuteistojo N. D. pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis N. D. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir patenkinti Komisijos nutarimą, kuriuo jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.Skunde nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra teisiškai nepagrįsta ir netinkamai motyvuota, kadangi nutartyje nepasisakoma apie nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat nevertinti nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai bei iškraipomi Komisijos tirti ir analizuoti faktai. Nuteistojo teigimu, jis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai patvirtina Komisijos išvada. Iš gaunamo uždarbio dengią civiliniu ieškiniu priteistą pinigų sumą, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas ir priemones. Nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 175 straipsnio 2 dalimi, nurodydamas, jog teismas netinkamai vertino Komisijos nutartyje nurodytas išvadas.Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino jo padarytų veikų sunkumo laipsnį, kadangi tai jau buvo įvertinta priimant nuosprendį ir skiriant atitinkamo dydžio bausmes, todėl Kaišiadorių rūmai neturi teisės teigti apie jų „reikšmingumą“ ir „aktualumą“ atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, mąstymą rizikos veiksnius ir juos įvardinti kaip faktus nuteistojo laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistojo N. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis N. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2016 m. sausio 3 d. dirbo ūkio aptarnavimo būryje, skalbyklos darbininko pareigose, buvo atleistas dėl nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nesilaikymo, šiuo metu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. dirba bibliotekoje valytojo pareigose. Pataisos namuose nesimokė, teismo priteistus civilinius ieškinius dengia iš gaunamo atlyginimo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo 3 kartus paskatintas už gerą elgesį ir gerai atliekamus darbus, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką net 12 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš jų dešimt kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 2016 m. rugpjūčio 17 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę trims mėnesiams. Ir nors Komisijos nutarime bei apeliaciniame nuteistojo skunde teigiama, kad N. D. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimu bei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos rašto, pateikto apylinkės teismui, nuteistajam N. D. už vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimą 2018 m. sausio 19 d. (po 2018 m. sausio 18 d. Komisijos posėdžio) buvo skirta drausminė nuobauda, kuri šiuo metu yra galiojanti (b. l. 13, 23). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis N. D. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo N. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 73 balai, iš kurių 45 balai sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, N. D. atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo nuo 83 balų sumažėjo iki 73 balų. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Nuteistasis N. D. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas negali prieštarauti LR BK 41 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms ir principams.Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: teisės pažeidimai; išsilavinimas ir galimybės įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai (kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su nusikalstamumu, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, ši įtaka buvo viena iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu); mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo); lėšų tvarkymas ir pajamos. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo N. D. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, taip pat smurtiniu elgesiu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti smurtinio elgesio ir galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo N. D. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. D. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas