- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2-27-305/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00896-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. M.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovei advokatei Editai Gaubienei, atsakovui V. M., atsakovo atstovui advokatui Erikui Rugieniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-27-305/2014 pagal A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovo V. M. priešieškinį A. M. dėl jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ir kitų reikalavimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. 2013-06-21 teisme priimtu ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajono CMS, akto įrašo Nr. 85, tarp jos ir atsakovo V. M., pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės; 2) santuokos metu įsigytą turtą padalinti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus – baldus: sekciją (svetainės), indaują, komodą, miegamojo baldų komplektą, prieškambario baldų komplektą, virtuvės baldų komplektą, virtuvės stalą su 4 kėdėmis, indaplovę, elektrinę viryklę; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus – baldus: sofą-lovą, rūbų spintą (3 durų), svetainės stalą su 4 kėdėmis, svetainės baldų komplektą (minkštą), televizorių „Samsung“, šaldytuvą; 3) po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „M.“; 4) priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. M. 2013-07-19 teisme priimtu priešieškiniu, papildomai patikslintu 2014-01-15 pareiškimu dėl reikalavimo dalies pakeitimo ir teismo posėdžio metu, šioje byloje prašo teismą: 1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajono CMS, įrašo Nr. 85, dėl ieškovės kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, pagrindžiančių ieškovės kaltę; 2) po santuokos nutraukimo jam palikti jo pavardę M., o ieškovei – ikisantuokinę pavardę (baigiamųjų kalbų metu atsakovas nurodė, kad nenori, jog ieškovei liktų pavardė „M.“); 3) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip: a) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Audi A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) b) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,06 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4) atsakovui iš ieškovės priteisti 31700 Lt dydžio kompensaciją už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą; 5) priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; teismo posėdžio metu reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės atsakovas atsisakė.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jiems gimė dvi dukros, kurios šiuo metu yra jau pilnametės. Santuoka truko 25 metus ir visą tą laiką atsakovas jai ištikimas nebuvo, o prieš maždaug 8 metus susirado kitą moterį (kaimynę), su kuria nuolat bendrauja iki šiol. Neištikimybės faktą atsakovas yra pats ieškovei pripažinęs. Be to, atsakovas jau pakankamai ilgą laiką niekur nedirba, apie 10 metų vienintelės jo gaunamos pajamos yra neįglumo pensija, kuri šiuo metu siekia apie 700 Lt per mėnesį (anksčiau ji buvo apie 300-400 Lt), todėl iš esmės visa šeimos išlaikymo našta per šiuos metus teko ieškovei, o atsakovas savo gaunamas pajamas leido tik savo reikmėms bei pramogoms. Tuo tarpu ieškovė jau apie 11 metų laikas nuo laiko važinėja dirbti į Vokietiją, be to, jų šeimą materialiai remia ir ieškovės dukra iš pirmosios santuokos. Atsakovas neteikė šeimai ne tik materialinės paramos, bet, kai ieškovė būdavo išvykusi dirbti į užsienį, visiškai nesirūpino likusiomis nepilnametėmis dukromis (būtiniausių jų poreikių tenkinimu, t.y. maistu ir kt.). Nors ieškovė stengėsi santuoką išsaugoti, tačiau mano, kad dabar tolimesnis jų gyvenimas šeimoje yra nebeįmanomas. Dėl jų santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo santuokines pareigas, netinkamu elgesiu, gyvenimo būdu, santuokine neištikimybe negerbdamas jos bei jų šeimos. Santuokos metu jie įgijo turto už 14 040 Lt: 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1190 Lt, automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4500 Lt. ir baldų už 7750 Lt: sofa-lova – 800 Lt, rūbų spinta (3 durų) – 200 Lt, svetainės stalas su 4 kėdėm – 400 Lt, svetainės baldų komplektas (minkštas) – 600 Lt, sekcija (svetainės) – 600 Lt, indauja – 500 Lt, komoda – 250 Lt, miegamojo baldų komplektas – 1500 Lt, prieškambario baldų komplektas – 1500 Lt, virtuvės baldų komplektas – 100 Lt, virtuvės stalas su 4 kėdėm – 400 Lt; buitinė technika už 600 Lt: televizorius „Samsung“ – 150 Lt, šaldytuvas – 150 Lt, indaplovė –150 Lt, elektrinė viryklė – 150 Lt. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą prašo padalyti natūra, atsakovui priteisiant turto už 7990 Lt, o jai – už 6050 Lt. Kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nereikalaujanti. Ieškovė kreditorių neturi. Išlaikymo iš atsakovo nereikalaujanti. Po santuokos nutraukimo nori pasilikti santuokinę pavardę.
Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovė sutinka iš dalies. Sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, ieškovės nuomone, dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik atsakovas. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovo pakeistas reikalavimas dėl santuokinio turto padalinimo yra netikslus, nes neaiški atsakovo pozicija dėl baldų padalijimo (jų į dalintiną turtą neįtraukia). Taip pat neaišku, kuo remiantis automobilio vertė nurodoma didesnė, nei ji nurodyta ieškovės ieškinyje (ieškovė nurodo, kad automobilio vertė – 4500 Lt, o atsakovas – 5000 Lt). Atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą, ieškovės atstovės nuomone, yra nepagrįstas, kadangi neįrodyta, kad atsakovas savo asmenines lėšas investavo į ieškovės asmeninį turtą: ieškovės teigimu, nurodyta suma 31700 Lt (gauta pardavus dalį buto (1700 Lt), garažą (5000 Lt) ir butą (25000 Lt)) nebuvo panaudota jos asmeninio turto pagerinimui. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad kai kalbama apie atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą ieškovės asmeninio turto pagerinimui, kalbama maždaug apie 2007 m. Ieškovės atstovė atkreipia dėmesį, kad tuo metu, nekilnojamasis turtas, kurio pagerinimui, atsakovo teigimu, buvo naudojamos ir jo asmeninės lėšos, priklausė ieškovės dukrai, todėl ieškovės atstovė mano, kad jau vien dėl to nėra pagrindo reikalauti kompensacijos iš ieškovės. O be to, realiai atsakovo lėšos ir nebuvo naudotos ieškovės (ar jos dukros) turto gerinimui: kai atsakovas už dalį buto gavo 1700 Lt, tuo metu jo paties gaunamos pajamos buvo nedidelės, todėl sunkiai tikėtina, kad šiuos pinigus atsakovas būtų skyręs kam nors kitam, o ne naudojęs savo paties pragyvenimui; už garažą gauti 5000 Lt buvo panaudoti dukros vestuvėms, bendriems šeimos reikalams, o ne statybinėms medžiagoms; o pardavus butą gauti 25000 Lt buvo atiduoti ieškovės dukrai kaip skola, taip pat buvo pirktas automobilis ir kiti automobilio priedai, dalis pinigų buvo skirta dukros mokinimuisi vairuoti finansuoti.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė ir jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, nes šiuo metu jų faktiniai santykiai yra iširę ir jie nei bendro, nei šeimyninio ūkio neveda, susitaikyti galimybių nemato. Tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas neigia tiek aplinkybę, kad jis buvo ieškovei neištikimas, tiek aplinkybę, kad jis nesirūpinimo šeima. Priešingai, atsakovas nurodo, kad kai ieškovė dirbo užsienyje, jis vienas prižiūrėjo namus, juos išlaikė. Tuo tarpu atsakovė, daugiau kaip prieš 11 m. išvykusi dirbti į Vokietiją, namo grįždavo kas 3-4 mėnesiai tik kelioms savaitėms. Atsakovas teigia, kad ieškovės išvykimas buvo susijęs su tuo, kad jis tapo neįgalus. Ieškovei išvykus į Vokietiją ji pradėjo keisti, jų santykiai tapo konfliktiški, ieškovė jį kaltino nebūtais dalykais, kol galų gale grįžusi iš Vokietijos 2013 m. gegužės mėnesį pakeitė namo spynas ir jį išvijo iš namų. Atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl santuokinės pavardės po santuokos nutraukimo ieškovei palikimo bei su reikalavimu dėl turto padalinimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovės dukrai 2004-07-13 įsigyjant gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos ir jo bei ieškovės santaupos. Be to, kadangi minėtas gyvenamasis namas buvo stipriai nusidėvėjęs ir jam reikėjo remonto, tai jis su ieškove 2005-01-20 pardavė už 1700 Lt asmeninės nuosavybės teise atsakovo turėtą 47/100 dalį buto Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-10-19 pardavė butą Nr. 46, esantį (duomenys neskelbtini), – už 50000 Lt (atsakovui priklauso ½ dalis – 25000 Lt) ir garažą už 10000 Lt (atsakovui priklauso ½ dalis – 5000 Lt). Gautus už parduotus butus bei garažą pinigus bei jo ir ieškovės santaupas panaudojo gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių statybai bei rekonstrukcijai. Kadangi ieškovės (prieš tai jos dukros) asmeninio turto pagerinimui atsakovas skyrė ir savo asmenines lėšas, tuo pagrindu reikalauja kompensacijos. Atsakovas nurodo, kad kreditorinių įsipareigojimų jis neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo, sutuoktinių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajono CMS, akto įrašo Nr. 85. Šeimoje gimę 2 vaikai (dukros), kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi. Šalys nuo 2013-05-05 gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, šeimyninio gyvenimo negyvena. Tarp pačių šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširusi, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato jokių galimybių.
Nors dėl paties santuokos iširimo fakto šalių nuomonės sutampa, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo: ieškovė dėl santuokos iširimo mato vien tik atsakovo kaltę, o atsakovas, nors ir prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau yra linkęs pripažinti, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės (atsakovo pozicija, išsakyta teismo posėdžio metu).
Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodo atsakovo neištikimybę, o papildoma – materialinės ir moralinės paramos šeimai neteikimą, t.y. kitų santuokinių pareigų nevykdymą. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo pat santuokos pradžios nevengdavo ryšių su kitomis moterimis, o nuo apytiksliai 2005 m. palaiko nuolatinius artimus santykius su kita moterimi (jų kaimyne). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 str.), todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes dėl atsakovo neištikimybės bei kitų santuokinių pareigų nevykdymo. Tačiau teismas šioje vietoje laiko būtinu pažymėti tai, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką, - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą tik tuomet, kai dėl jos egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, pvz. kaip vykstant baudžiamajam procesui. Išvadą apie tam tikros faktinės aplinkybės (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas šiuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visetas leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.).
Nors atsakovas neigia buvęs ieškovei neištikimas, tačiau ieškovės teiginius dėl atsakovo neištikimybės patvirtina liudytojų parodymai: liudytojas E. P. (ieškovės sūnus iš pirmos santuokos) parodė, kad matė atsakovą bučiuojantis su kita moterimi (kaimyne), N. B. (šalių dukros sutuoktinis) parodė, kad pats atsakovas su juo kalbėjo apie santykius su kita moterimi, atsakovas pasakojo, kokių lytinių santykių su ta moterimi nori; kiti liudytojai – A. B. ir D. M. (šalių dukros) – nors aplinkybių nedetalizavo, tačiau nurodė, kad atsakovas bendrauja su kita moterimi, dažnai pas ją eina, lieka nakvoti, vežasi ją pas giminaičius ir pan. Pats atsakovas jokių įtikinamų paaiškinimų dėl jo santykių su kita moterimi, paneigiančių kaltinimus dėl neištikimybės, nepateikė. Neištikimybė suprantama kaip artimi santykiai (paprastai – lytiniai santykiai), kai bent vienas iš partnerių yra stabiliuose poros santykiuose su kitu žmogumi (gali būti epizodinė arba sisteminga) (apibrėžimas iš internetinio tinklalapio Vikipedijoje). Todėl vien draugiški, nors ir artimi, santykiai nėra santuokinė neištikimybė. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs liudytojų parodymus (šiuo atveju liudytojai yra šalių vaikai, dukros sutuoktinis, t.y. artimos aplinkos žmonės, todėl teismas šių liudytojų parodymus laiko patikimais, jie aplinkybes dėl atsakovo neištikimybės žino ne iš nuogirdų, bet patys yra tam tikrus dalykus matę ar girdėję tiesiogiai iš atsakovo), vis dėlto laiko pakankamai nustatyta aplinkybę, kad tarp atsakovo ir kitos moters (kaimynės) buvo daugiau, nei vien tik draugiški santykiai, t.y. kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei.
Civilinis įstatymas (CK 3.60 str. 3 d.) preziumuoja santuokoje neištikimu buvusio sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo. Atsakovas, turėdamas procesinę teisę nuginčyti šią prezumpciją, to nepadarė, kas suponuoja, kad jis yra kaltas dėl šios šeimos iširimo.
Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo argumentuoja tuo, kad ieškovei išvykus dirbti į užsienį, ieškovė pasikeitė, pradėjo konfliktuoti su atsakovu, kaltinti jį nebūtais dalykais. Ji išvykdavo 3-4 mėnesiams, o grįždavo 2-3 savaitėms, todėl visa namų ir vaikų priežiūra buvo palikta jam vienam. Be to, teigia, kad pats ieškovės išvykimas susijęs su jo neįgalumu. Vadovaujantis minėtu CPK 178 str., atsakovas šias aplinkybes privalo įrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatyta, kad ieškovė apytiksliai nuo 2002 metų iki šiol reguliariai važinėja į Vokietiją dirbti, ten išbūdama 2-4 mėnesius, po to panašiam laikui grįždama ir vėliau vėl išvykdama. Atsižvelgiant į daugumos liudytojų parodymus, nustatyta, kad ieškovės išvykimas į užsienį buvo susijęs su sunkia finansine padėtimi šeima, pajamų stygium šeimoje, o ne su atsakovo neįgalumu. Faktas, kad ieškovė į užsienį išvyko dėl to, kad atsakovas tapo neįgalus, nuneigtas pačios ieškovės, bei nepatvirtintas jokiais kitais įrodymais.
Žinoma, akivaizdu, kad ieškovė, net keliems mėnesiams būdama išvykusi į užsienį ir gyvendama atskirai nuo savo šeimos (sutuoktinio ir vaikų), tuo laikotarpiu tiesiogiai nevykdė kai kurių savo pareigų vaikams ir sutuoktiniui (įskaitant tiesioginę vaikų, namų priežiūrą, taip pat lytinius santykius su sutuoktiniu ir kt.). Tačiau, kaip minėta į užsienį ieškovė reguliariai vykdavo ne pramogauti, bet dirbti, siekdama šeimai materialinės gerovės, todėl pripažintina, kad ieškovė atitinkamais laikotarpiais tam tikrų santuokinių pareigų nevykdė dėl objektyvių pateisinamų priežasčių. Taigi šiuo atveju konstatuoti ieškovės kaltę teismas nemato pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybę, kad šalys konfliktuodavo, patvirtino liudytojai (D. M., E. P.), tačiau nė vienas liudytojas nenurodė, kad konfliktus inicijuodavo ieškovė, priešingai, liudytojai labiau akcentavo netoleruotinus atsakovo veiksmus.
Visumos išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teismas pritaria ieškovei, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas būtent atsakovas.
Dėl pavardžių nutraukus santuoką, išlaikymo, prievolių vykdymo.
Nors atsakovas išsakė prieštaravimus dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo, tačiau šį atsakovo prašymą tenkinti nėra jokio juridinio pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.69 str. 1 d.). Todėl pagal ieškovės pageidavimą ieškovei paliktina santuokinė pavardė „M.“, o atsakovui lieka jo pavardė „M.“.
Tarpusavio išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja (atsakovas tokio reikalavimo teismo posėdžio metu atsisakė), faktinio tam pagrindo nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.), nepilnamečių ir būtinų tėvų (bylos šalių) išlaikymo vaikų šeimoje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių teigimu, kreditorinių įsipareigojimų jos neturi.
Dėl bendro turto padalinimo.
Pagal viešųjų registrų duomenis nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,06 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė į dalintiną turtą taip pat įtraukia dar ir kilnojamuosius daiktus – baldus.
Dėl turto vertės. Ieškovės ir atsakovo nurodytos žemės sklypo ir automobilio vertės nesutampa: ieškovė automobilį įvertino 4500 Lt, atsakovas – 5000 Lt, ieškovė žemės sklypą įvertino 1190 Lt, atsakovas – 5000 Lt. Pažymėtina, kad nei viena iš šalių savo nurodytų turto verčių iš esmės nepagrindžia. CK 3.119 str. nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl teismas, nuspręsdamas dėl turto vertės, atsižvelgia į minėto žemės sklypo ir automobilio vidutines rinkos vertes pagal viešai prieinamus duomenis internete. Pagal VĮ Registrų centro duomenis 2014-01-01 datai 0,06 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1310 Lt (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieška_obj.jsp), todėl teismas sprendžia, kad žemės sklypo vertė yra būtent 1300 Lt. O automobilio AUDI A4, sedano, 1996 m. gamybos, rinkos kaina svyruoja nuo 2200 Lt iki 5500 Lt, tačiau vidurkis yra apie 3500 Lt (http://www.auto.plius.lt/skelbimai/naudoti-automobiliai?page_nr=2&make_id=99&model_i...). Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis vertas 5000 Lt (be to, teismo posėdžio metu pats nurodė, kad automobilis vertas 4000-4500 Lt), teismas sprendžia, kad automobilio vertė yra 4500 Lt. Baldus ieškovė įvertino 7750 Lt, atsakovas prieštaravimų tam neišsakė, todėl kilnojamojo turto vertė laikytina ieškovės nurodyta vertė – 7750 Lt. Taigi bendra šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 13500 Lt (1300 Lt + 4500 Lt + 7750 Lt).
Dėl bendro turto padalinimo. Pagal bylos duomenis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausančiam turtui iki šio sprendimo priėmimo taikomas įstatymu nustatytas teisinis režimas. Nutraukiantiems santuoką sutuoktiniams reikalaujant ir nesant jų sutarties šiuo klausimu, jų bendras turtas padalintinas šiuo teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 ir 2 d. d.). CK 3.117 str. 1 d. įstatymo leidėjas yra nustatęs sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte prezumpciją, kuri gali būti ginčijama ar nuo jos nukrypstama ir aktyvaus teismo iniciatyva įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalys nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo neprašė, tam pagrindo nenustatė ir teismas.
Teismo posėdžio metu šalys vieningos nuomonės dėl turto padalijimo nepriėjo. Atsakovas yra išsakęs poziciją, kad jam jokio turto natūra iš esmės nereikia. Tačiau pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas pirmiausia dalinamas natūra ir tik dėl objektyvių priežasčių nesant galimybių tai padaryti (dėl turto pobūdžio ir kt. priežasčių) turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitam išmokama kompensacija. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kilnojamojo turto – baldų net neįtraukė į dalintino turto sąrašą, be to, šie baldai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, sprendžia ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti visus baldus, kurių vertė 7750 Lt, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 5800. Tokiu būdu padalinus šalių bendrą turtą, ieškovei tenkančio turto dalies vertė yra 975 Lt didesnė, tačiau teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nepriteistina, atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančio turto pobūdį: ieškovei atitenka baldai, kurių nusidėvėjimas ir, atitinkamai, laikui einant vertės mažėjimas yra žymiai spartesnis negu, pvz., žemės sklypo, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas iš esmės pats baldų atsisakė.
Dėl kompensacijos.
Atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovės jam 31700 Lt dydžio kompensaciją už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą. Atsakovas šį prašymą argumentavo tuo, kad pardavus asmeninės nuosavybės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą, jam priklausiusi pinigų dalis – 1700 Lt už asmeninės nuosavybės teise priklausiusią buto dalį, ½ dalis lėšų, gautų už parduotą garažą, kas sudaro 5000 Lt (10000 Lt : 2), bei ½ dalis lėšų, gautų už parduotą butą, kas sudaro 25000 Lt, iš viso 31700 Lt, – buvo panaudota ieškovės (prieš tai ieškovės dukros) namo remontui. Tačiau kaip minėta, aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo reikalavimą, atsakovas privalo įrodyti, t.y. privalo įrodyti, kad atitinkamos piniginių lėšų, priklausančių jam asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sumos buvo panaudotos ieškovės (prieš tai ieškovės dukros) namo remontui (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad CK 3.98 str. 3 d. nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei pirkimo-pardavimo sutarčių kopijomis) bei šalių paaiškinimais, nustatyta, kad santuokos metu buvo parduotas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: 2005-01-06 parduotos 47/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), – už 1900 Lt (pažymėtina, kad šalys šį turtą įvardino atsakovo asmenine nuosavybe ir nurodė, kad už šį parduotą turtą atsakovas gavo 1700 Lt, tačiau teismas, nuspręsdamas dėl šio turto priklausomybės bei jo pardavimo kainos, vadovaujasi oficialiu rašytiniu įrodymu, kaip turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.) – 2005-01-06 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta notaro, notarinio registro Nr. 97, kur nurodyta, kad parduodamas butas priklauso V. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o parduodamo buto kaina – 1900 Lt (sutarties 2 ir 3 punktai)), 2007-10-19 parduotas butas, esantis Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Vištyčio g. 36-46, – už 50000 Lt, ir garažas (neįformintas) – už 10000 Lt (tiksli pardavimo data nenustatyta, bet remiantis šalių paaiškinimais, parduota apie 2007 m.). Iš viso parduota bendro šalių turto už 61900 Lt, tačiau faktiškai šalių gautos pinginės lėšos buvo mažesnės: pats atsakovas nurodė, kad po 47/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), visų pirkimo procedūrų, faktiškai liko tik 50 Lt (šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė, nurodydama, kad pinigų už parduotą butą ji nematė); iš 50000 Lt, gautų už butą, esantį Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Vištyčio g. 36-46, 17250 Lt (5000 EUR) buvo grąžinti ieškovės dukrai I. P. (Arent) kaip skola (I. P. (Arent) savo lėšomis buvo padengusi šalių įsiskolinimą (apie 15000 Lt) už butą, esantį Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Vištyčio g. 36-46). Taigi faktiškai šalims už parduotą bendrą turtą liko 42800 Lt. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad iš šių pinigų 17000 Lt dar buvo sumokėta ieškovės dukrai I. P. (Arent) (už tai, kad ilgą laiką ji materialiai rėmė jų visą šeimą), o likusieji pinigai buvo naudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti (pvz., dukros mokymuisi vairuoti finansuoti, dukros vestuvėms finansuoti ir kt.), bet ne namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontams. Atsakovas savo teiginiui dėl šių piniginių lėšų panaudojimo namo remontams patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Liudytojai (N. B., V. A.) tik paliudijo, kad atsakovas dalyvavo darant minėto namo remontą, tačiau nė vienas nepaliudijo, kad tam buvo naudojamos atsakovo ar šalių bendros lėšos, pats atsakovas jokių rašytinių įrodymų taip pat nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontams buvo naudojamos šalių bendros – būtent už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą gautos – lėšos, nėra įrodyta, todėl tuo remiantis priteisti atsakovui kompensaciją nėra pagrindo.
Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo keltus posėdžio metu klausimus, laiko būtina papildomai aptarti kitas faktines aplinkybes.
Kaip minėta, nustatyta, kad ieškovė iš šalių bendrų lėšų 17000 Lt sumokėjo savo dukrai I. P. (Arent) už tai, kad pastaroji daug metų materialiai rėmė jų šeimą. Neginčijamai ieškovės paaiškinimais bei liudytojų (pačios I. P. (Arent), V. B., A. B., I. B., A. L., D. M., B. M., D. K.) parodymais yra nustatyta, kad ieškovės dukra I. P. (Arent) nuo 1994 m. ilgą laiką (tiksliai nenustatyta iki kada, bet manytina, kad bent jau iki tada, kai užsienyje pradėjo dirbti ir pati ieškovė (t.y. maždaug iki 2002 m.)) nuolat rėmė savo motinos šeimą, reguliariai siųsdama jiems įvairius daiktus ir pinigus, pirkdama jiems įvairius daiktus. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad 17000 Lt sumos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 3.98 str. 3 d. nuostatą ir reikalauti iš atsakovės kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Taip pat nustatyta, kad ieškovė dalį bendrų lėšų panaudojo šalių dukros vestuvėms: pirko žiedus, drabužius ir pan. Kokios tiksliai sumos buvo panaudotos, duomenų nėra. Tačiau lėšų panaudojimas tam tikroms išlaidoms ruošiantis pačių šalių dukros vestuvėms, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negali būti laikoma lėšų panaudojimo ne šeimos poreikiams, nes duomenų, kad atitinkamos išlaidos buvo ypatingai didelės, neatitinkančios protingumo kriterijų, nėra. Todėl pagal CK 3.98 str. 3 d. nuostatą priteisti kokią nors kompensaciją atsakovui pagrindo taip pat nėra.
Liudytoja I. P. (Arent), kalbėdama apie pinigų už namą, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius Vilkaviškio m., Algirdo g. 11, sumokėjimą, nurodė, kad 10000 Lt kaip užstatą sumokėjo 2004 m. balandžio mėnesį, vėliau (nurodė birželio mėnesį) 33000 Lt pardavėjai pervedė bankiniu pavedimu, o 6300 EUR ir 5100 EUR sumokėjo pardavėjai grynais pinigais. Byloje yra pateikti I. P. (Arent) banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad iš jos sąskaitos 2004-07-13 namo pardavėjai M. Z. buvo pravesta 3305,92 Lt. Taip pat byloje yra pateikti ieškovės sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad iš ieškovės sąskaitos 2004-07-13 taip pat buvo pravesta namo pardavėjai M. Z. 37985,58 Lt. Taigi, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo teiginį, kad už namą, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pinigus maždaug per pusę mokėjo tiek ieškovės dukra, tiek ir šalys. Todėl nors dauguma liudytojų nurodė, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko ieškovės dukra I. P. tik savo asmeninėmis lėšomis, tačiau teismas šiuo atveju atsižvelgia į rašytinius įrodymus, kaip, teismo nuomone, objektyvesnius, ir konstatuoja įrodyta aplinkybę, kad dalį bendrų lėšų – 37985,58 Lt, perkant namą, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), panaudojo ir šalys. Pažymėtina, kad nėra duomenų apie tai, jog minėta pinigų sumą – 37985,58 Lt, yra asmeninės ieškovės lėšos, kaip tai reglamentuojama CK 3.89 str. Todėl pripažintina, kad ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias pingines lėšas (CK 3.88 str.) panaudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu.
Nustatant atsakovui priklausančios kompensacijos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas kartu su šeima minėtame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ne mažiau kaip 6 metus. Visą tą laiką naudojosi šiuo turtu kaip savo, nemokėdamas jokių nuomos mokesčių. Todėl pripažintina, kad atsakovas jau gavo tam tikrą materialinę naudą iš šio turto. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad turtas (pastatai) per laiką nusidėvi. Teismas įvertindamas šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1/3 dalis lėšų nuo jam tenkančio panaudotos piniginių lėšų dalies – 6330,93 Lt ((37985,58 Lt : 2) × 1/3 = 6330,93 Lt).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Abi ginčo šalys byloje yra pareiškę priešinius reikalavimus priteisti vienam iš kito patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 ir 2 dalyse yra nustatyta bendroji taisyklė, jog tokios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai reikalavimų (tiek ieškinio, riek priešieškinio) daliai, pagrindo taikyti to paties straipsnio 4-os dalies nuostatas ir nukrypti nuo aptartos bendrosios taisyklės teismas nenustatė.
Bylos duomenimis ieškovė procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1) 326 Lt sumokėjo valstybei žyminio mokesčio už ieškinį, 2) 1600 Lt apmokėjimo advokatei už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, viso – 1926 Lt.
Bylos duomenimis atsakovas procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1) 694 Lt sumokėjo valstybei žyminio mokesčio už ieškinį, 2) 2650 Lt apmokėjimo advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme, viso – 3344 Lt.
Teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo požiūriu, yra tenkinami iš esmės pilnai, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į 100 proc. dalies savųjų išlaidų kompensavimą, kas sudaro1926 Lt.
Atsakovo priešieškinio reikalavimai tenkinami 30 proc., todėl atsakovas turi reikalavimo teisę į 30 proc. dalies savųjų išlaidų kompensavimą, kas sudaro 1002 Lt (3344 Lt × 0,3).
Atlikus šių vienarūšių priešinių reikalavimų užskaitą priteistina tik bylinėjimosi išlaidos ieškovei, kurių dydis apskaičiuojamas taip: 1926 –1002 = 924 Lt (CPK 93 str. 1 ir 2 d. d.).
Valstybė šioje byloje turėjo 59,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priešiniai šalių reikalavimai byloje tenkinami santykiu 1:4 ieškovės naudai, todėl nė vienai iš šalių nesant įstatymu atleistai nuo aptariamų išlaidų kompensavimo, pagal CPK 96 str. 1 ir 2 d. d. taisykles ieškovė turi pareigą jų atlyginti 1/5, o atsakovas – 4/5 dalį, kurios apskaičiuojamos taip : a) ieškovei, – 59,96 Lt × 1:5 = 11,99 Lt, b) atsakovui, – 59,96 Lt × 4:5 = 47,97 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 307 str., 384 str. 6 d., 385 str., teismas
nusprendė:
A. M. ieškinį ir atsakovo V. M. priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilkaviškio rajono CMS, akto įrašo Nr. 85, tarp ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „M.“, o atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka jo pavardė – „M.“.
Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą padalinti taip:
pripažinti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus – baldus: sofą-lovą, 800 Lt vertės; rūbų spintą (3 durų), 200 Lt vertės; svetainės stalą su 4 kėdėm, 400 Lt vertės; svetainės baldų komplektą (minkštą), 600 Lt vertės; sekciją (svetainės), 600 Lt vertės, indaują, 500 Lt vertės; komodą, 250 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą, 1500 Lt vertės; prieškambario baldų komplektą, 1500 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės; virtuvės stalą su 4 kėdėm, 400 Lt vertės; buitinę techniką: televizorių „Samsung“, 150 Lt vertės; šaldytuvą, 150 Lt vertės; indaplovę,150 Lt vertės; elektrinę viryklę, 150 Lt vertės;
pripažinti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1300 Lt vertės; automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4500 Lt vertės.
Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6330,93 Lt (šešių tūkstančių trijų šimtų trisdešimties litų 93 ct) kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (Lietuvos Respublikos CK 3.98 str. 3 d.).
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 924,00 Lt (devynis šimtus dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,99 Lt (vienuolika litų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 47,97 Lt (keturiasdešimt septynis litus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.