- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- A-438-1554-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Trečiasis asmuo
- A.B., G.G., M.P., A.N.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens G.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M.P., A.N., G.G., A.B. dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti atrankos, vykusios 2007-02-01 ir 2007-03-19, į Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau - Vilniaus m. VP EPT NVESTS) viršininko pareigas organizavimą neteisėtu ir panaikinti Atrankos komisijos sprendimą paskelbti A.B. atrankos laimėtoju, taip pat panaikinti Vilniaus m. VPK viršininko 2007-04-05 įsakymą Nr. 10-TE-165.
Skunde nurodė, kad 2007-02-01 atrankoje į Vilniaus m. VP EPT NVESTS viršininko pareigas (toliau - pirmoji Atranka) dėl ginčytinų (abejotinų) argumentų Atrankos komisija, sudaryta Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007-01-30 įsakymu Nr. 10-V-51 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko pareigas komisijos sudarymo" (toliau - Komisija) nepasirinko nei vieno iš pretendentų ir buvo paskelbta, jog atranka vyks pakartotinai. 2007-03-19 pakartotinai vykusioje atrankoje į Vilniaus m. VPK VP EPT NVESTS viršininko pareigas (toliau - Atrankoje) Atrankos komisijai subjektyviai priėmus sprendimą iš naujo balsuoti, laimėtoju buvo paskelbtas A.B., pagal surinktų balų skaičių tebuvęs ketvirtu.
Pareiškėjo teigimu, Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas metu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, Atrankos komisija buvo neobjektyvi, vertina, kad konkursas (pirminės ir pakartotinos atrankos) organizuotas neteisėtai, siekiant į pareigas priimti iš anksto numatytą pareigūną. Vilniaus m. VPK viršininko 2007-01-29 įsakymu Nr. 10-V-49 pakeitus ginčo konkurso pareigybės specialiuosius reikalavimus, nebuvo pranešta suinteresuotiems asmenims, nebuvo skelbta atranka iš naujo, tuo pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-01-19 įsakymu Nr. V-20 patvirtintų Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas taisyklių 7 punktą. Atrankos komisija pirmojoje atrankoje dalyvavus 5 kandidatams, atitikusiems pirminius ir pakeistuosius reikalavimus, be motyvų nusprendė atranką skelbti pakartotinai. Atrankos metu pretendentams buvo užduodami klausimai, nesusiję su būsimomis pareigomis. Atrankoje dalyvavo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato darbuotoja A.T., kuri uždavinėjo pretendentams klausimus, reiškė jiems pastabas, todėl akivaizdžiai įgalėjo įtakoti Atrankos komisijos darbą bei sprendimo priėmimą. Anot pareiškėjo, ši darbuotoja nebuvo įtraukta į Atrankos komisijos sudėtį, nebuvo pakviesta dalyvauti posėdyje stebėtojo teisėmis. Pakartotinėje atrankoje dalyvavo 7 kandidatai, tačiau atrinkti keturi kandidatai, už kuriuos balsuota iš naujo, nors A.B. nebuvo surinkęs daugiausiai balų
Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio, 15 straipsnio nuostatas. Atrankos taisyklių 10 ir 11 punktuose numatyta, jog asmuo, siekiantis aukštesnių pareigų, privalo atitikti specialiuosius reikalavimus, numatytus pareigybės aprašyme, todėl, pareiškėjo manymu, Atrankos organizavimo procedūra buvo pažeista jau viešo paskelbimo apie konkursą stadijoje, kadangi reikalavimai nebeatitiko pareigybės aprašyme nustatytųjų. Nurodant klaidinančius reikalavimus pretendentams ir taip neteisėtai susiaurinant dalyvavimo galimybę, buvo neteisėtai paneigtas viešo konkurso paskelbimo tikslas - sudaryti galimybę konkurse dalyvauti kuo platesniam pretendentų ratui. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, ji turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius. Valstybės tarnautojui neturi būti dirbtinai, nepagrįstai kliudoma daryti karjerą valstybės tarnyboje. Remiantis teismų praktika konkurso rezultatai turėtų būti naikinami, jei būtų nustatyta, kad dėl padarytų procedūros pažeidimų buvo paneigti konkurso procedūros tikslai, nepagrįstai apribotas galimų pretendentų ratas, pretendentai buvo vertinami neobjektyviai ar kitu būdu buvo esmingai pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Atrankos taisyklių 13 punktas nustato, kad sprendimą dėl tinkamiausio pretendento eiti laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisija priima atviru balsavimu. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad Atranką laimėjęs pareigūnas iš vienų pareigų į kitas perkeliamas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atrankos komisijos sprendimo priėmimo dienos. Kadangi Atrankos komisijos sprendimas yra privalomas įstaigos vadovui, sukelia teisines pasekmes, todėl yra administracinis aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalies prasme. Taip pat, pasak pareiškėjo, turi būti panaikintas Vilniaus m. VPK viršininko 2007-04-05 įsakymas Nr. 10-TE-165, kuriuo A.B. buvo paskirtas į Vilniaus m. VPK VP EPT NVESTS viršininko pareigas.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad 6 balų skirtumas, dėl kurio buvo organizuojamas pakartotinis balsavimas, nėra mažas. Tuo tarpu renkant asmenį į valstybės tarnautojo pareigybes nėra numatyta galimybė balsuoti du kartus, todėl antras balsavimas yra perteklinis, atliktas be teisinio pagrindo. Pareiškėjas akcentavo, jog kreiptasi į prokuratūrą dėl viešo intereso pažeidimo, nes žala padaryta konkurse dalyvavusiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga yra netinkamas pareiškėjas, nes byloje sprendžiama trečiojo suinteresuotojo asmens A.B. priėmimo į pareigas klausimas. Tuo tarpu pareiškėjo teisės atrankos metu pažeistos nebuvo. Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-01-19 įsakymas Nr. V-20 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes policijos pareigūno pareigas taisyklių patvirtinimo" nenumato kas ir kokiu terminu gali skųsti atrankos rezultatus, taigi kaip analogija reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" kuriame nurodomos pretendentų teisės, viena iš jų yra ir teisė apskųsti rezultatus, įtvirtinta įsakymo 68 punkte, kuriame yra nustatytas 3 darbo dienų veiksmų bei sprendimų apskundimo terminas. Atsakovo nuomone, minėtos analogijos taikymą pagrindžia ir kitų abiejose tvarkose nustatytų terminų atitikimai. Anot atsakovo, pareiškėjas praleido šį 3 darbo dienų apskundimo terminą.
Dėl atrankos vykdymo atsakovas nurodė, kad Atrankos komisijos nariai balais vertino pretendentų atsakymus į pokalbio metu pateiktus klausimus (teorines ir praktines žinias), o iš esmės balsavo tik vieną kartą. Prieš balsavimą visi komisijos nariai išsakė savo nuomonę dėl pretendentų. Komisija nusprendė, jog trys pretendentai visiškai netinka į Vilniaus m. VPK VP EPT NVESTS viršininko pareigas. Atsižvelgiant į tai, liko keturi pretendentai, kurie galėtų kandidatuoti į NVESTS viršininko pareigas. A.T. (Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas) taip pat išsakė savo nuomonę apie kiekvieną iš keturių likusių kandidatų. Buvo nutarta balsuoti tik dėl keturių bemaž vienodą taškų sumą surinkusių kandidatų (A.B., G.G., A.N. ir M.P.). Balsavimo metu Atrankos komisijos nariai vertino pretendentų atsakymų visumą, atsižvelgė į psichologo ir profesinės sąjungos atstovo nuomones dėl pretendentų tinkamumo NVESTS viršininko pareigoms. Iš keturių didžiausią balų sumą surinkusių pretendentų Atrankos komisija išrinko vieną (surinkusį daugiausiai Atrankos komisijos narių balsų).
Kaip paaiškino atsakovas, pareiškėjas laiko neteisėtu A.T., Vilniaus m. VPK Personalo skyriaus psichologų grupės narės dalyvavimą Atrankos komisijoje. Kaip nurodė atsakovas, NVESTS viršininko pareigos yra vadovaujančio pareigūno pareigos, Vilniaus m. VPK Personalo skyriaus psichologų grupės vyresniosios specialistės A.T. dalyvavimas buvo naudingas ir būtinas. A.T. Vilniaus m. VPK psichologo funkcijas atlieka nuo 2004-07-01: tiria mikroklimatą Vilniaus m. VPK struktūriniuose padaliniuose, bendrauja su pareigūnais, teikia jiems psichologinę pagalbą. Psichologo dalyvavimu atrankose į vadovaujančių pareigūnų pareigas siekiama patikrinti būsimo vadovo asmenines, dalykines, psichologines savybes, gebėjimą bendrauti ir vadovauti kolektyvui. Atsakovo nuomone, A.T. yra kompetentinga valstybės tarnautoja, jos veikla vertinimo metu buvo įvertinta net antra kvalifikacine klase. Ji jokio asmeninio suinteresuotumo dėl atrankos rezultatų neturėjo, bet Atrankos komisijai pateikė objektyvią psichologinę pretendentų charakteristiką.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai papildomai paaiškino, kad konkurso rezultatus galėjo skųsti konkurso dalyviai. Konkursas buvo skirtas apibrėžtam žmonių ratui. Po pirmosios atrankos buvo kreiptasi į pareigūnų vertinimo komisiją, kuri įvertino, kad vadovas yra daugiau darbo organizatorius. Konkurso dalyviai galėjo susipažinti su pareigybės reikalavimais, nes buvo skelbiama nustatyta tvarka. Taigi A.T. sprendimą dėl nugalėtojo galėjo sužinoti tą pačią dieną. Tuo tarpu vadovas turi teisę neskirti asmens, laimėjusio konkursą. Nagrinėjamu atveju atrenkant kandidatą buvo vertinama subjektyviai, vertinant visų kandidatų gebėjimus. Kandidatų surinkti balai turėjo prasmę, bet buvo vertinami ir kandidatų sugebėjimai, psichologinis pasirengimas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A.B. atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.
Atsiliepime paaiškino, kad dalyvavo konkurse užimti aukštesnes pareigas, atitiko nustatytus reikalavimus. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, konkursinėje medžiagoje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti apribojimų buvimą. Be to, kaip nurodė tretysis suinteresuotasis asmuo, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes A.T. apie A.B. paskyrimą į aukštesnes pareigas sužinojo iš 2007-03-23 protokolo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kyla dėl to, ar atranka į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko pareigas vyko laikantis nustatytų reikalavimų. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Pretendentų į laisvas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko pareigas atrankos komisijos 2007-02-01 posėdžio metu svarstyti 5 pretendentai. Atrankos komisijai nusprendus, kad pretendentų įvertinimai yra žemi, nuspręsta, jog atrankos nelaimėjo nei vienas iš dalyvavusių pretendentų. Atrankos komisijos 2007-03-23 posėdyje, įvertinus pokalbio ir teorinių žinių rezultatus, kandidatų vadovavimo patirtį, psichologės rekomendacijas, atrinkti keturi kandidatai, surinkę panašų balų skaičių, iš kurių komisijos balsavimu laimėtoju išrinktas A.B..
Teismo nuomone, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Paduodantis skundą asmuo turi turėti materialinį suinteresuotumą. Teismas padarė išvadą, kad iš bylos medžiagos matyti, jog konkurse į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavo konkretūs asmenys. Todėl Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, kuriai iš konkurso į valstybės tarnautojo nekyla jokios teisės ir pareigos, negali būti pareiškėju šioje byloje.
Teismas kartu akcentavo, jog skelbimas dėl atrankos į Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko pareigas paskelbtas nustatyta tvarka ir pati atranka vyko nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, todėl naikinti skundžiamą sprendimą pagrindo nėra. Teismo nuomone, atsižvelgiant į Atrankos komisijos 2007-02-01 posėdžio ir 2007-03-23 protokolus, darytina išvada, kad dėl konkretaus laimėtojo Atrankos komisija balsavo vieną kartą - 2007-03-23. Tuo tarpu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-01-19 įsakymu Nr. V-20 patvirtintos „Atrankos į laisvas aukštesnes policijos pareigūno pareigas taisyklės" (toliau - Atrankos taisyklės) nenustato konkrečios balsavimo tvarkos. Komisijos nariai sprendžia dėl konkretaus kandidato, balsuoja. Atrankos taisyklės nedraudžia pakartotinio balsavimo. Informuoti apie atranką laimėjusį pareigūną remiantis Atrankos taisyklių 15 punktu privaloma tik vidaus reikalų įstaigos, kurioje šis pareigūnas tarnauja, vadovą.
Be to, teismas išaiškino, jog Atrankos taisyklių 13 punktas nustato Atrankos komisijos minimalų narių skaičių, kuriam esant komisijos posėdis laikomas įvykusiu. Todėl Vilniaus m. VPK Personalo skyriaus psichologės A.T., kuri dalyvaudama komisijos posėdyje neturėjo sprendžiamojo balso, dalyvavimas pateikiant Atrankos komisijos nariams kompetentingą nuomonę apie kandidatus, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą Atrankos komisijos sprendimą neteisėtu. Atrankos taisyklių 18 punktas nustato, kad atranką laimėjęs pareigūnas iš vienų pareigų į kitas perkeliamas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atrankos komisijos sprendimo priėmimo dienos. Todėl Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007-04-05 įsakymo Nr. 10-TE-165 dėl A.B. skyrimo į pareigas naikinti nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo G.G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pareiškėjo pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas bei tretysis suinteresuotasis asmuo A.B. nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka bei prašo jį atmesti. Atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas tarp Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato. Pareiškėjas - Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga, prašo panaikinti atsakovo - Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 10-TE-165 dėl A.B. skyrimo į Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Šis pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad galimai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys atrankos į laisvas aukštesnes policijos pareigūno pareigas tvarką ir sąlygas. Iš pareiškėjo skundo taip pat matyti, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo 2007 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 10-TE-165 dėl A.B. skyrimo į Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko pareigas, nėra grindžiamas su paties pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų gynimu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo; 3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo; 4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.
Byloje nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjas – profesinė sąjunga kreipiasi į teismą ne dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynybos, aktualus gali būti tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų taikymas.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnį 1 dalį profesinėms sąjungoms suteikta teisė tik atstovauti savo narius bei ginti jų teises ir teisėtus interesus bei nenumatyta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Tai sąlygoja, kad pareiškėjo - Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atžvilgiu yra netaikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatos, suteikiančios teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnį 1 dalį, nustatančią, kad „Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose“ ir to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalį , nustatančią, kad „Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises“, yra nurodyta, jog „Profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Jos kaip juridinio asmens atstovavimą teisme reglamentuoja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis. Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 1 ir 3 dalys)“ ( 2005 m. balandžio 19 d. konsultacija Nr. 02-04-06; Administracinių teismų praktika Nr. 7 284 p. ).
Administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad „Tais atvejais, kai profesinė sąjunga kreipiasi į administracinį teismą gindama konkretaus profesinės sąjungos nario teises, pareiškėju teismo procese turi dalyvauti tas asmuo, kuris turi materialinį teisinį suinteresuotumą teismo procese, t. y. profesinės sąjungos narys. Profesinė sąjunga tokiame teismo procese dalyvauja kaip administracinės bylos proceso dalyvis – pareiškėjo atstovas“ ( Administracinė byla Nr. A3-170/2004. Administracinių teismų praktika Nr. 5. psl. 110-123).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003 m., aiškindama Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo18 str. 1 d. nuostatas nurodė, kad „Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d. profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Darbdavio sprendimai pagal paminėtą nuostatą yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymais numatytos profesinių sąjungų narių teisės. Jais turi būti pažeidžiamos narių teisės, kurios numatytos įstatymais ir kitais galiojančiais teisiniais aktais, išleistais valstybėje nustatyta norminių teisės aktų leidimo tvarka. Tai nėra bet koks darbuotojų darbo teisių pažeidimas. Jeigu yra pažeidžiamos darbuotojų darbo teisės, tai gali kilti individualūs ar kolektyviniai darbo ginčai. Juose profesinė sąjunga dalyvauja įstatymų numatyta tvarka pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 str. Paminėto įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinta teisė profesinei sąjungai reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus sietina ne su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu. Individualus darbo ginčas kyla dėl atskiro darbuotojo individualios subjekto teisės pažeidimo. Kolektyvinis ginčas kyla dėl viso darbuotojų kolektyvo kaip teisės subjekto teisės pažeidimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d., turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų.“
Iš paminėtos teismų praktikos matyti, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip profesinės sąjungos nario atstovas, kai yra pažeidžiamos šio nario subjektinės teisės ar teisėti interesai, o kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus, t. y. įgyvendindama jai suteiktas teises Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo18 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte, gali tik tada, jeigu kilęs ginčas nėra sietinas su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.
Kolegijos nuomone, šios konstitucinės justicijos nuostatos yra taikomos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. Dėl ko, nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, yra teisės šaltiniai, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo paminėtos teismų praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog nukrypti nuo ankstesnės teismo praktikos yra objektyviai būtina bei neišvengiama.
Iš byloje keliamo ginčo matyti, kad jis yra individualaus pobūdžio bei nėra susijęs su darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės, nes ginčijamos atrankos rezultatai, jų pravedimo tvarkos galimi pažeidimai, tiesiogiai galėjo įtakoti tik šioje atrankoje dalyvavusių asmenų subjektines teises, o ne įtakoti visų darbuotojų subjektines teises.
Dėl šių priežasčių, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra nepažeistos teisės ir/ar teisėti interesai, kuriuos teisės aktai suteikia teisę pareiškėjui ginti teisme. Ši aplinkybė lemia, kad nesant minėtų teisių, kurias suteikta teisė pareiškėjui ginti teisme, pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti ir paties skundo, o tuo pačiu ir revizuoti ginčijamų administracinių teisės aktų teisėtumo bei pagrįstumo kitais pagrindais.
Šių išvadų pagrindu darytina ir kita išvada, kad trečiojo suinteresuotojo asmens G.G. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinti pareiškėjo skundą, taip pat negali būti tenkinamas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantas G.G., manydamas, kad yra pažeistos jo subjektinės teisės, jas ginti gali paduodamas atitinkamą skundą savo vardu teismui.
Byloje esminių procesinio įstatymo pažeidimų nenustatyta. Iš bylos matyti, kad teismas, asmenis, kuriems šioje byloje galėtų priklausyti reikalavimo teisė, į procesą įtraukė trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisėmis ( b. l. 88 ). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas kėlė abejones dėl pareiškėjo, kaip netinkamos šalies šioje byloje, tačiau pareiškėjas su tokia nuomone nesutiko ( b. l. 109 ). Visa tai patvirtina, kad teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad „Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis“.
Dėl paminėtų priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens G.G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.