- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1314-668/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-01259-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, kaltinamajam Ž. S., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiajai D. R., jos atstovei advokatei D. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. S. 2013-10-11 apie 8.20 val. viešoje vietoje, namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajai D. R. į kairę veido pusę, padarydamas jai kairio skruosto sumušimą, kairės ausies sumušimą su kairės ausies būgnelio plyšimu, kaklo raiščių patempimą, kas sukėlė nukentėjusiajai D. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Ž. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad smūgio nesudavė ir jokio įvykio nebuvo. Spalio 10 d. vakare apie 19 val. įvažiavime į kiemą stovėjo autobusiukas į kurį darbininkai krovė šiukšles. Kaltinamasis paprašė patraukti automobilį, tačiau darbininkai delsė, todėl pradėjo su jais bendrauti griežtesniu tonu. Tuo metu pro šalį ėjo nukentėjusi, kuri jį užsipuolė ir pradėjo įžeidinėti sakydama „žąsinas“, „ožys“, darbininkams sakė jo neklausyti. Kitą rytą laiptinėje kaltinamasis sutiko D. R., pasakė jai „ryža žiurke nekišk savo snukio kur nereikia“, kadangi ji kitokios kalbos nesupranta. Ji atsikirto ir bandė nueiti, tačiau kaltinamasis ją atstūmė, sakydamas: „aš dar nebaigiau“. Tuo metu D. R. dešine ranka sudavė kaltinamajam per veidą. Kaltinamojo teigimu, jis girdėjo, kaip nukentėjusi susitiko kaimynę Mariną iš 6 buto ir prašė būti jos liudytoja. Atsisukęs pamatė savo draugą V. L., kuris nusistebėjo tokia kaimyne. Jie kartu nuėjo į ofisą, kuris įrengtas bute, kuriame kaltinamasis gyvena. Netrukus išgirdo skambutį į duris. Nukentėjusioji rėkė ant kaltinamojo mamos. Ji sakė, kad dabar parodys, kad mes jos negerbiame, kad eis išsiimti abdukcijos. Kaltinamasis teigė, kad smūgio nesudavė, be to siaurame koridoriuje neįmanoma suduoti tokio smūgio, nuo kurio būtų sužalota ausis. Kaltinamojo teigimu, nuo pat D. R. apsigyvenimo kaimynystėje jų santykiai yra konfliktiniai dėl nesugyvenamo nukentėjusios būdo.
Nukentėjusioji D. R. parodė, kad spalio 11 d anksti ryte ji vežė vaiką į mokyklą. Jai grįžus po 8.10 val. įėjus į tamsią laiptinę, kaltinamasis iššoko priešais ją, užstojo kelią, koliojosi necenzūriniais žodžiais, sakė „ryža kale, tave užmušiu“ ir panašiai. Ji nekreipė dėmesio, norėjo praeiti pro šoną, tada kaltinamasis trenkė jai kumščiu į kairį skruostą. Nuo smūgio nukrito jos akiniai. Pakėlusi, ji akinius ji pagalvojo, kad įvykį galėjo matyti kaimynė Marina, išbėgo į kiemą, pamatė ją tarpuvartėje ir nieko nesakiusi, grįžo atgal. Kaltinamasis jau buvo grįžęs į savo butą. Jai buvo šokas. Nukentėjusi paskambino į buto duris. Jas atidarė kaltinamojo mama. Jai pasakė, kad jos sūnus ją sumušė. Tada išėjo pats kaltinamasis, kuriam ji pasakė netylėsianti, nes peržengtos visos ribos. Nukentėjusios skruostas buvo raudonas, dėmėtas. Po įvykio ji nubėgo pas kaimynę Eglę. Kaimynė sakė, kad laistė gėles ir girdėjo triukšmą. Nukentėjusi jai papasakojo apie konfliktą su kaltinamuoju. Po to, nukentėjusi nuvažiavo pas medicinos ekspertus, pas šeimos ir LOR gydytojus. Po 2-3 dienų pradėjus skaudėti kaklą, kreipėsi į neurologą. Buvo konstatuotas kaklo raumenų patempimas. Tą pačią dieną kreipėsi į policiją. Nukentėjusi teigė, kad kaltinamajam jokių smūgių nesudavė. Patvirtino, kad jos santykiai su Ž. S. yra konfliktiniai. Nukentėjusi pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Liudytoja E. E. M. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusi yra jos kaimynai. Spalio 10 dienos ryte kelios minutės po 8 val. ji išėjo į koridorių palaistyti gėlių. Laiptinėje girdėjo nemalonų barimąsi. Balsas buvo kaimyno, jis šaukė per sukastus dantis, keikėsi. Aiškino, kad aš tave kale užmušiu. Liudytoja išsigando ir grįžo namo. Po kelių minučių į duris paskambino kaimynė D. R.. Ji visa drebėjo, buvo apsiverkusi, kairė jos veido pusė buvo raudona, rankoje ji laikė akinius, sakė, kad kaimynas Žygimantas trenkė jai per veidą, todėl nukrito jos akiniai. Liudytoja pasakė girdėjusi triukšmą ir patarė D. R. važiuoti pas medikus, paklausė, ar ji galės pati vairuoti. Nukentėjusi atsakė, kad vairuos pati. Liudytojos teigimu tarp kaimynų nuolat kyla konfliktai.
Liudytoja L. S. parodė, kad Ž. S. yra jos sutuoktinis. Tą dieną ji nuvedė vaiką į mokyklą ir grįžusi namo, išgirdo triukšmą. V. V. L. jai sakė, kad vyksta cirkas. Ji girdėjo žodžius „manęs tai jūs nebijote, o jos bijojote, dabar aš jums parodysiu“, kuriuos sakė D. R.. V. L. stovėjo tarp pertvaros ir įėjimo į ofisą. Ofisas yra padarytas iš vieno buto kambario. Į ofisą galima įeiti iš gatvės, o į butą - iš kiemo.
Liudytoja A. S., parodė, kad Ž. S. yra jos sūnus. Tą dieną iš ryto į duris paskambino D. R.. Ji rėkė, kad Žygimantas ją įžeidė ir užgavo. Iš vakaro D. R. nepatiko, kad liudytojos sūnus tramdė vyrus, kurie šiukšlino kiemą. D. R. sakė, kad čia jos kiemas, kad jos negerbiame, nebijome, kad mums padarys tai, nuo ko mes nukentėsime. Spalio 11 d. 8 val. buvo šviesu, laiptinės durys buvo atidarytos.
Liudytojas Valdemaras V. L. parodė, kad Ž. S. pažįsta nuo vaikystės, yra draugai. Tą rytą liudytojas laukė, kol Ž. S. iš rūsio atneš įrankius, laiptinės apačioje pamatė D. R., ji bandė praeiti, o Žygimantas sakė „palauk, sustok, pokalbis nebaigtas“ gal pavadino ją negražiai. Tuo metu nuo moters dešine ranka gavo per veidą. Viskas vyko greitai. Liudytojas pasakė Ž. S. „nu pas tave ir kaimynai“ ir jie kartu grįžo į butą. Girdėjo moterišką balsą, šaukiantį „nu dabar visus patvarkysiu, padarysiu, visus išsodinsiu“.
Ekspertė Sofija Makšimaitė parodė, kad surašydama ekspertizės išvadą rėmėsi medicininiais dokumentais. Pagal juos nustatė nukentėjusiai padarytus sužalojimus, gydymo trukmę ir jais vadovaudamasi surašė išvadą dėl sužalojimo laipsnio.
Iš specialisto išvados Nr. G2659/13(02) matyti, kad D. R. konstatuota kairio skruosto sumušimas, kairės ausies sumušimas su kairės ausies būgnelio plyšimu, kaklo raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2013-10-11. Kairės ausies sumušimas su kairės ausies būgnelio plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo D. R. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. D. R. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusios D. R. parodymais apie kaltinamojo jai suduotą smūgį ir padarytus sužalojimus, liudytojos E. M. parodymais apie tai, kad ji girdėjo triukšmą, matė išsigandusią nukentėjusią, kurios kairė veido pusė buvo raudona, specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai nustatytas sumušimas su būgnelio plyšimu. Dėl būgnelio plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo pobūdis atitinka nukentėjusios nurodytas įvykio aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudytojos parodymais. Juose pateikti duomenys atitinka specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, kurie buvo fiksuoti nukentėjusios ligos istorijoje. Netiesiogiai nukentėjusios D. R. ir liudytojos E. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. S., L. S. ir V. V. L. parodymai apie tai tai, kad nukentėjusi iš karto po įvykio reiškė pretenzijas dėl padaryto sužalojimo ir ketino kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo V. V. L. parodymai apie tai, kad jis matė kaip nukentėjusi sudavė smūgį kaltinamajam nepaneigia duomenų, kuriuos nurodė nukentėjusi ir liudytoja E. M., nes pats liudytojas teigė viso įvykio nematęs.
Liudytojos A. ir L. S. įvykio taip pat nematė ir jų parodymai nepaneigia nukentėjusios nurodytų aplinkybių.
Dėl veiksmų kvalifikacijos
Pagal teismų praktiką BK 138 straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Ž. S. viešoje vietoje - namo laiptinėje panaudojo fizinį smurtą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą dėl mažareikšmės priežasties – išvakarėse kilusio konflikto. Tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo paskatos buvo chuliganiškos, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Ž. S. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusią D. R.. Nors kaltininko paskatos buvo chuliganiškos, tačiau dėl kokių nors kitų veiksmų, kuriais būtų demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, be nukentėjusios sumušimo, kaltinimai Ž. S. nepareikšti. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje jau konstatuota (baudžiamoji byla Nr. 2K-142/2008), kad tokiu atveju, kai nepadaroma kitų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (šiuo atveju BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą), kurios apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Kasacinė nutartis 2K-235/2009). Ž. S. prisipažino namo laiptinėje vartojęs užgaulius žodžius nukentėjusios atžvilgiu, tačiau dėl šių veiksmų jam kaltinimai nepareikšti. Teismas bylą nagrinėja tik pareikšto kaltinimo ribose. Esant tokioms aplinkybėms, Ž. S. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Dėl civilinio ieškinio
D. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei teisinės pagalbos išlaidas. Turtinės žalos dydis susideda iš akinių kainos – 819 litų ir gydymo išlaidų, viso 1200 litų. Neturtinę žalą - 20000 Lt - prašė priteisti todėl, kad ateityje tai nepasikartotų. Tokia suma, nukentėjusios teigimu, garantuotų jai normalų gyvenimą šiame name su tokiu žmogumi, kaip kaltinamasis. Nukentėjusi pateikė akinių įsigijimo kvitą tuo grįsdama padarytą turtinę žalą. Gydymo išlaidų dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė.
Nukentėjusios gydymą patvirtina byloje esantys duomenys iš medicininių dokumentų bei specialisto išvada, kuria konstatuotas nesunkus sužalojimas. Akivaizdu, kad nukentėjusi dėl gydymo turėjo išlaidų, tačiau sprendimą dėl išlaidų dydžio teismas gali priimti tik remdamasis leistinais įrodymais. Nukentėjusi teigė nerinkusi vaistų pirkimo kvitų, todėl nepateikė jų teismui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali įvertinti nurodomos sumos pagrįstumo, todėl ieškinio dalis dėl minėtų reikalavimų netenkintina.
Reikalavimas priteisti 819 litų už sulaužytus akinius tenkintinas, nes pagrįstas pateiktu kvitu, patvirtinančiu jų įsigijimą. Nors sudaužyti akiniai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėti ir aprašyti, teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys apie tai, kad nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusios akiniai nukrito ir sulūžo. Nukentėjusios D. R., liudytojos E. M. parodymai ir pateiktas kvitas laikytini pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais nukentėjusios patirtą 819 litų turtinę žalą.
Neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009 suformuotą praktiką CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusi dėl patirto sužalojimo kreipėsi į gydymo įstaigas, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, įtampa dėl to, kad kaltininkas gyvena kaimynystėje sudaro pagrindą konstatuoti, kad neturtinė žala nukentėjusiai buvo padaryta. Atsižvelgiant į įstatyme numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismų formuojamą praktiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteistinas 5000 litų neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio Kodekso 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Ž. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą yra neteistas, gyvena šeimoje, turi nuolatinį darbą, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išvardintas aplinkybes, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad Ž. S. nusikalto pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, šeimą, sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant pareigą kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,
nusprendė:
Ž. S. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Ž. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant Ž. S. pareigą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šiai pareigai atlikti nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti D. R. iš Ž. S. 819 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą bei 1500 litų už teisinę pagalbą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.