- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e1-1014-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52078-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- V. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. smurtaudamas sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. V. 2019 m. gruodžio 8 d., apie 19.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,03 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė kelis smūgius kumščiais savo sutuoktinei L. V. į veido sritį ir per rankas, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. V. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis V. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, žodinio konflikto metu tyčia trenkė savo žmonai per veidą. Kiek kartų sudavė, neatsimena. Įvykio dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 8 d., tiek jis, tiek jo sutuoktinė buvo girti. Jis tą pačią dieną atsiprašė žmonos, tai girdėjo ir policijos pareigūnai, dėl įvykio labai apgailestauja, pažada daugiau nenaudoti fizinio smurto prieš savo žmoną (48-49, 50-51 b. l.).
2019 m. gruodžio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad L. V. nurodė, jog 2019 m. gruodžio 8 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos vyro V. V., įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras rankomis mušė ją į veido ir rankų sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Protokole nurodyta, kad ant nukentėjusiosios veido po kaire akimi matomas sumušimas (b. l. 10-13).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta L. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d., apie 19.00 val., ji kartu su savo vyru V. V., namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau tarp jos ir jos vyro V. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jos vyras įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. V. V. žiūrėjo kompiuterį, tada jis pradėjo mušti ją kumščiais į veidą, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, neatsimena. V. V. dar atsisėdo ant jos ir smūgiavo kumščiais jai per krūtinę, nes ji slėpė savo veidą. Jai labai skaudėjo. Ji pradėjo maldauti savo vyrą, kad jis sustotų ją mušti. Vėliau jis apsiramino ir nulipo nuo jos, ji labai išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė jos vyrą. Po įvykio vyras jos atsiprašė, tarp jos ir V. V. vėliau jokių incidentų nebuvo. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš, pas medikus dėl sumušimų nesikreipė (16-18 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d., apie 21.23 val., gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) įvykusį konfliktą, kad pranešėjos neblaivus vyras ją sumušė. Atvykusius į įvykio vietą pareigūnus pasitiko pranešėja L. V., kuri paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 8 d., apie 19.00 val., tarp jos ir jos vyro V. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Jai gulint, prie jos priėjęs vyras, užlipo ant jos ir kumščiais pradėjo ją mušti į veido ir rankų sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Norėdama apsaugoti savo veidą atsisuko veidu į pagalvę, tada vyras pasiėmė kažkokį minkštą daiktą uždėjo jai ant galvos ir pradėjo spausti, dėl ko ji pradėjo dusti. Vėliau vyras paleido ją, atsisėdo ant lovos krašto ir toliau ją įžeidinėjo. Pranešėjai nustatytas 2.43 promilių girtumas. Įtariamasis buvo neblaivus (22-24 b. l.).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras (toliau – ir BPC), apžiūra. Garso įraše užfiksuotas L. V. ir BPC darbuotojos pokalbis (27-28 b. l.). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, kad atvykę policijos pareigūnai pagal iškvietimą užfiksavo moterį bei jos vyrą. Iš pokalbio turinio darytina išvada, kad moteris policijos pareigūnams teigia, jog jos vyras prieš ją vartojo fizinį smurtą (29-33 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu sudavė kumščiais savo sutuoktinei L. V. per rankas ir veido sritį, dėl ko moteris patyrė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad konflikto metu sudavė savo žmonai per veido sritį. V. V. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios L. V. parodymai, 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, liudytojos policijos pareigūnės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. V. V. ir L. V. yra sutuoktiniai, todėl jie teisingai pripažinti šeimos, nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 76-77).
Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką V. V. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. V. administracine tvarka nebaustas, nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. V. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena V. V. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas vertina, kad prokurorės pasiūlytas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo - bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į V. V. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, V. V. skirtinas įpareigojimas nuo 22.000 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi. V. V. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą.
Kadangi V. V. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2019 m. gruodžio 8 d., 21.40 val., iki 2019 m. gruodžio 9 d., 13.40 val. (vieną parą) (b. l. 38, 54).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 40).
Civilinis ieškinys byloje nėra pateiktas.
CD diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-1014-992/2020.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per laisvės apribojimo bausmės terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 8 d., 21.40 val., iki 2019 m. gruodžio 9 d., 13.40 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-1014-992/2020.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.