Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistojo Ž. P. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, civilinio ieškovo UAB „Pr“ atstovei V. Š., civilinio ieškovo atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal civilinio ieškovo UAB „Pr“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė iš dalies sudėta su 2016 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant teismo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, atlyginti pagal 2016 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį civilinei ieškovei E. S. padarytą turtinę žalą 2085,26 eurus per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant nemažiau kaip po 85 eurus, iki pilno civilinio ieškinio padengimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Marijampolės pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2014 m. lapkričio 14 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, pokalbio mobiliuoju telefonu metu perdavė savo AB ,,DNB“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Po to, 2014 m. lapkričio 14 d., 17 val. 53 min., iš Marijampolės pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus V. Š. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrėju bei pranešus, kad yra padirbtas jos asmens pasas ir asmens tapatybės kortelė, kuriais pasinaudodami sukčiai jos vardu atidarė sąskaitas ,,SEB“, ,,Šiaulių“, ,,DNB“ bei „Swedbank“ bankuose, ir pasinaudodami minėtomis sąskaitomis korumpuoti bankų darbuotojai „plovė“ pinigus iš neįgaliųjų vaikų fondo, taip pat neva telefonu V. Š. sujungus su Centrinio banko darbuotoja, kuri pasakė, kad bus atliekama pinigų šaldymo operacija, todėl ji turi padiktuoti savo įmonės „Pr“ sąskaitos AB ,,DNB“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, slaptažodžius bei generatoriaus parodymus ir asmeninės sąskaitos, esančios „Swedbank“ banke, prisijungimo duomenis, ir pastarajai šiuos nurodymus įvykdžius, 2014 m. lapkričio 14 d. 19.16 val., ir 19.31 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš UAB „Pr“, priklausančios V. Š., AB ,,DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Ž. P. ,,DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai per 2 kartus pervedė 8 543,79 € (29 500 Lt), ir 2014 m. lapkričio 14 d., 19.39 val., iš UAB „Pr“ AB ,,DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Ž. P. ,,DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai per vieną kartą pervedė 2 896,2 € (10 000 Lt), iš viso 11 439,99 € (39 500 Lt). Po to, Ž. P. 2014 m. lapkričio 14 d. tyrimo metu nenustatyto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, nurodymu įvairiuose Marijampolės bankomatuose per 20 kartų išėmė 11 295,18 € (39 000 Lt) ir perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusius 144,81 € (500 Lt) pasiliko sau. Taip bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą - UAB „Pr“ priklausančius 11 439,99 € (39 500 Lt), tuo padarydamas UAB „Pr“ didelę 11 439,99 € (39 500 Lt) žalą.Civilinio ieškovo UAB „Pr“ įgaliotoji atstovė V. Š. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti. Skunde nurodo, kad civilinis ieškovas buvo pateikęs byloje ieškinį, tačiau nuosprendyje apie jį nieko nepasisakyta, todėl prašo civilinį ieškinį išnagrinėti, jį patenkinti ir priteisti iš žalą padariusio, kalto asmens.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuteistasis Ž. P. prašė priimti protingą sprendimą, atsižvelgiant į jo padėtį, nuteistojo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Civilinio ieškovo UAB „Pr“ atstovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „Pr“ atstovai prašo priteisti civilinį ieškinį.BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nutartimi. Iš byloje esančias medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus l. e. vyresniosios tyrėjos pareigas I. J. 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo UAB „Pr“ byloje pripažino civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 13-14). Nutarime nurodytas asmens pripažinimo civiliniu ieškovu motyvas – 2015 m. rugsėjo 28 d. UAB „Pr“ įgaliojimas, dėl Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos, kuria patyrė turtinę žalą (t. 1, b. l. 15, pareikšto civilinio ieškinio grafoje nurodyta 47 500 Lt (13 756,95 Eur) suma. Tą pačią dieną priimtas tyrėjos nutarimas leisti įgaliotajam, t.y. V. Š., atstovauti dalyvaujant procese (t. 1, b. l. 16-17). BPK 112 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio pareiškimą baudžiamajame procese. Šiame straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl civilinio ieškinio padavimo. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta civilinio ieškovo atstovė V. Š., kuri nurodė „man atrodo, kad tiesiog reiškiu civilinį ieškinį taip paprastai ant paprasto lapo“, „100 procentų pasakyti negaliu, bet man atrodo, kad aš jį rašiau. Kaip tada gali būti pripažinta civiliniu ieškovu, jeigu nėra pagrindinio dokumento.“ (t. 2, b . l. 93). Taip pat buvo apklausta tyrėja, surašiusi nutarimą pripažinti bendrovę civiliniu ieškovu. I. J. parodė, kad „Jeigu gerai pamenu, tokio kaip raštiško ieškinio nebuvo.“. Liudytoja nurodė, kad nutarime įrašyta suma buvo pagal patirtą žalą, pagal banko išrašus, vėliau bylos buvo išskiriamos skirtingiems asmenims (t. 2, b. l. 92). Siekiant patikrinti, ar civilinis ieškinys tikrai nebuvo paduotas ir per klaidą nepateko į išskirtą bylą, prokurorė buvo įpareigota patikrinti išskirtoje byloje esančią medžiagą, išskirtą bylą atsinešė į apeliacinės instancijos teisiamąjį posėdį, tačiau nurodė, kad išskirtoje byloje civilinio ieškinio taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių išsiaiškinti dėl civilinio ieškinio byloje pateikimo, tačiau kaip matyti, nei pati civilinio ieškovo atstovė negalėjo pasakyti, ar ji tikrai pateikė surašiusi civilinį ieškinį, tyrėja taip pat nurodė nepamenanti, kad jis būtų paduotas. Be to, pagal nutarime nurodytą pagrindą pripažinti UAB „Pr“ civiliniu ieškovu yra nurodytas ne civilinis ieškinys, o būtent įgaliojimas, dėl ko, priešingai nei nurodo V. Š., negalima teigti, jog civilinis ieškinys tikrai buvo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad duomenys apie civilinį ieškinį yra pirmojo bylos tomo 13-17 lapuose, kuriuose būtent yra ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimai pripažinti civiliniu ieškovu ir leisti įgaliotojam atstovui dalyvauti procese bei bendrovės įgaliojimas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei dar ir į tai, kad nurodytos sumos kaltinamajame akte ir nutarime pripažinti civiliniu ieškovu bei prokurorės nutarimuose dėl nuosavybės teisių apribojimo taikymo ir panaikinimo (t. 1, b. l. 151, 154-155), skiriasi, laikytina, kad civilinis ieškinys byloje nepaduotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau ir buvo minėta, BPK 112 straipsnyje numatyta, kad nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, asmuo turi teisę pareikšti civilinį ieškinį ir ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo paduotas, Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai nesprendė civilinio ieškinio klausimo, todėl 2016 m. birželio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

civilinio ieškovo UAB „Pr“ apeliacinį skundą atmesti.