- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- A-442-1078-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinės muitinės
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saginda“
- Kategorijos
- 10.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso tvarka tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saginda“ skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio teritorinės muitinės 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. M1-209 bei įpareigoti atsakovą sustabdyti papildomai priskaičiuoto 68478 Lt muito ir 297543 Lt antidempingo muito išieškojimą, kol bus išnagrinėtas mokestinis skundas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas atliko jo kompleksinį patikrinimą dėl muitinės administruojamų mokesčių mokėjimo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. birželio 15 d. patikrinimo ataskaitoje apskaičiavo bei įregistravo tokią mokestinę prievolę: 297543 Lt antidempingo muito, 91304 Lt muito, 87641 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM), 30706 Lt PVM delspinigių ir 142946 Lt baudos. Dalis patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų buvo padengta iš pareiškėjo turėtos permokos. Likusi mokėtina suma yra 297543 Lt antidempingo muito, 68478 Lt muito, 84106 Lt importo PVM, 29695 Lt PVM delspinigių ir 140322 Lt baudos. Pareiškėjas šių papildomų mokesčių nesumokėjo ir pateikė skundą Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos prašydamas panaikinti ataskaitoje apskaičiuotas sumas. Atsakovas 2009 m. birželio 30 d. nusprendė nepradėti 84106 importo PVM, 29695 Lt PVM delspinigių ir 140322 Lt baudos išieškojimo, kol bus išnagrinėtas mokestinis ginčas. 2009 m. liepos 14 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl papildomai apskaičiuoto 68478 Lt muito ir 297543 Lt antidempingo muito išieškojimo sustabdymo, kol bus išnagrinėtas skundas. Tačiau šis prašymas šioje byloje ginčijamu atsakovo sprendimu buvo neteisėtai atmestas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į realią ekonominę padėtį ir pateiktus pareiškėjo argumentus. Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje yra numatyta galimybė sustabdyti priskaičiuotų muitų mokėjimą nesant garantijos, jei įmonė patirtų ekonominius ir socialinius sunkumus. Šiuo atveju, pradėjus papildomai apskaičiuotų muitų išieškojimą, pareiškėjas neturės lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to jis bus priverstas skelbti bankrotą, o 77 jo darbuotojai neteks darbo. Pareiškėjo sąskaitoje nėra pinigų, todėl jis negalės padengti išieškomos sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankami, kad būtų sustabdytas muitų išieškojimas. Pareiškėjas galėtų sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Atsakovas tai pat nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė pasirinktos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros, todėl jo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Panevėžio teritorinės muitinės 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. M1-209 bei įpareigojo atsakovą sustabdyti papildomai priskaičiuoto 68478 Lt muito ir 297543 Lt antidempingo muito išieškojimą, kol bus išnagrinėtas mokestinis skundas.
Teismas nurodė, kad 2009 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. M1-209 atsakovas atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti papildomai apskaičiuotų muitų išieškojimą. 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-606 Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos paliko galioti atsakovo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. M1-209. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros. Nors skundas teismui paduotas ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sprendimas priimtas tą pačią dieną (2009 m. liepos 31 d.), tačiau ikiteismine procedūra pasinaudota. Todėl pagrindo palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą nėra. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio 3 dalimi, jeigu, vykdant apskųstąjį muitinės sprendimą, turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus; tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Taigi, įstatymas suteikia atsakovui teisę sustabdyti išieškojimo vykdymą, atsižvelgus į įmonės ekonominę būklę, socialines pasekmes. Pareiškėjas kartu su prašymu atsakovui pateikė savo įmonės balansą bei kitus dokumentus, kuriuos atsakovas privalėjo įvertinti. Iš atsakovo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas detaliai nevertino jam pateiktų įrodymų. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų pažymų, pareiškėjas visiškai atsiskaito su valstybe, t. y. nėra skolingas nei biudžetui, nei valstybinio socialinio draudimo fondui. Taip pat yra duomenys, kad pas pareiškėją dirba virš 70 darbuotojų, kuriems yra mokamas darbo užmokestis bei išskaitomi visi su juo susiję mokesčiai. Iš pateikto balanso galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, nors ir turi keleto milijonų litų vertės ilgalaikio turto, tačiau jis dirba nuostolingai. Todėl teigti, kad pareiškėjas yra pajėgus sumokėti priskaičiuotus muitus iki išsispręs mokestinis ginčas, negalima. Teismas nurodė, kad pareiškėjui šiuo atveju taikytina Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio 3 dalis. Garantijos pateikimas, atsižvelgiant į pareiškėjo ekonominę padėtį, nėra būtinas. Garantijos gavimas pagal pateiktus balanso duomenis ir kredito sutartis neįmanomas, nes pareiškėjas realiai nebeturi ką įkeisti už garantiją. Teismas nurodė, kad atsakovas šiuo laikotarpiu privalo siekti ne tik to, kad būtų sumokėti mokesčiai iki ginčo išsprendimo, bet pirmiausia turi atsižvelgti į šalies ekonominę padėtį. Šiuo laikotarpiu pirmiausia reiktų atsižvelgti į galimybes išsaugoti įmones, kurios sunkmečiu vykdo veiklą, garantuoja darbo vietas, laiku moka mokesčius.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas jo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. M1-209, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi bei 154 straipsnio 1 dalimi apskundė Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, kuris 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-606 pareiškėjo skundą atmetė. Esant tokiomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pareiškėjas pasirinko ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, todėl jo skundas negalėjo būti nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą dėl šiuo metu sunkios šalies ekonominės padėties. Šis teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ekonominiais, o ne teisiniais motyvais. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsakovas nurodo, kad, net ir egzistuojant visiems skundžiamo muitinės sprendimo dėl muitų priskaičiavimo vykdymo stabdymo pagrindams, muitinei nėra privaloma stabdyti sprendimo vykdymą. Muitinei yra suteikta diskrecijos teisė dėl sprendimo vykdymo sustabdymo. Atsakovas nurodo, kad jis išanalizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė, jog šie dokumentai nėra pakankami pareiškėjui priskaičiuotų muitų išieškojimo sustabdymui Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad jo finansinė padėtis buvo bloga jau 2008 metais, o 2009 metų I ketvirčio rezultatai yra prastesni nei 2008 metų, t. y. jo veikla yra nuostolinga. Pareiškėjas garantijos, užtikrinančios skolos sumokėjimą muitinei, nepateikė. Kitų įrodymų, kad jis pajėgs atsiskaityti su muitine pasibaigus mokestiniam ginčui, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė sustabdyti papildomai apskaičiuotų muitų išieškojimą iki bus išnagrinėtas mokestinis ginčas. Panevėžio teritorinė muitinė 2009 m. liepos 21 d. sprendimu Nr.M1-209 tokį pareiškėjo prašymą atmetė.
Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kai dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta nepataisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas visapusiškai bei objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog garantijos pateikimas ir sprendimo išieškoti papildomai apskaičiuotus muitus nesustabdymas iki mokestinio ginčo išnagrinėjimo gali sukelti pareiškėjui rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kuriais remiantis buvo panaikintas skundžiamas administracinis sprendimas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ekonominiais, o ne teisiniais motyvais. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovo argumentas nėra pagrįstas. Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatyta, jog, sprendžiant klausimą dėl sprendimo išieškoti muitus sustabdymo, būtina įvertinti, ar sprendimo išieškoti muitus įgyvendinimas gali sukelti skolininkui rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Todėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ekonomine ar socialine padėtimi, vertinimas nereiškia, jog ginčijamas administracinis aktas buvo vertinamas ekonominio tikslingumo požiūriu.
Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje nėra įtvirtinta absoliuti muitinės diskrecija priimti sprendimą dėl muitų išieškojimo sustabdymo. Todėl teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turėjo teisę patikrinti, ar muitinės atsisakymas sustabdyti muitų išieškojimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino skundžiamą atsakovo sprendimą.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą priimti konkretų sprendimą - sustabdyti papildomai priskaičiuoto 68478 Lt muito ir 297543 Lt antidempingo muito išieškojimą, kol bus išnagrinėtas mokestinis skundas. Šiuo atveju teismas iš esmės išsprendė pareiškėjo prašymą dėl muitinės sprendimo išieškoti papildomai apskaičiuotus muitus sustabdymo, nors pagal Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnį tokia teisė yra suteikta tik muitinei. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Tai reiškia, kad, panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas privalės pakartotinai išspręsti pareiškėjo prašymą dėl muitų išieškojimo sustabdymo. Taip pat byloje nėra nustatyta, jog atsakovas būtų vilkinęs spręsti pareiškėjo prašymą dėl muitų išieškojimo sustabdymo. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo sustabdyti papildomai priskaičiuoto 68478 Lt muito ir 297543 Lt antidempingo muito išieškojimą, kol bus išnagrinėtas mokestinis skundas, turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo UAB „Saginda“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio teritorinės muitinės 2009 m. liepos 21 d. sprendimą M1-209.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.
Nutartis neskundžiama.