Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Č. S., nukentėjusiajai J. B., vertėjai Ūlai Vyčaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Č. S. skundą dėl Šalčininkų rajono policijos komisariato (RPK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų RPK (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas Č. S. 2006m. lapkričio 17 d. surašė ATP protokolą Nr.P185350-725 už tai, kad ši 2006-07-24, 14.30 val. Keidžių kaime iššovė iš pneumatinio šautuvo į J. B., taip padarydama veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 176 straipsnyje (b.l.12).

Institucija 2006m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr.N251066 Č. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 176 straipsnyje, padarymą skyrė 100 Lt baudą (b.l.13).

Č. S. prašo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti. Paaiškina, jog 2006-07-24 dieną, apie 14.30 val., ji buvo savo tuometinei darbovietei- UAB „VP Market“- priklausančioje parduotuvėje MAXIMA X-969, Šalčininkų mieste. Šauti į kaimynę J. B. ji nei tikslo, nei sumanymo neturi, nors santykiai tarp jų įtempti būtent dėl pastarosios piktybiško elgesio, dėl ko ji ne kartą kreipėsi su pareiškimais į pareigūnus, po to iš J. B. sulaukdavo grasinimų, į kuriuos ji nekreipusi dėmesio. Kaimynė tyčia melagingai ją apkaltino, siekdama atkeršyti už rašytus pareiškimus. Nukentėjusiosios teiginius dėl šaudymo pagrindžiantys J. P. paaiškinimai turėtų būti vertintini kritiškai, nes jis yra J. B. sugyventinis, jie abu išgėrinėja alkoholinius gėrimus, kurių padauginę, dažnai susimuša. Kadangi J. P. turi savadarbį šratinį šautuvą, tai jį galimo konflikto 2006-07-24 metu ir galėjo panaudoti. Jos nuomone, šias aplinkybes turėjo išsiaiškinti pareigūnai, tačiau to nepadarė, neišsiaiškino, kodėl J. B. kreipėsi į policiją tik 2006-08-03, o ne įvykio dieną, kodėl nesikreipė į gydymo įstaigą ir tik praėjus keturioms dienoms - į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistus (b.l.2-3).

Č. S., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad vadinamoji nukentėjusioji ir po to įvykio toliau girtauja, mušasi su sugyventiniu, kuris jai visai neseniai buvo stipriai sužalojęs koją. Su juo gyventi ji pradėjo 2006m. pavasarį ar dar anksčiau, iš karto po savo vyro mirties. Įvykio diena buvo pirmadienis, ji tą dieną dirbo nuo 8 ir 22 val.vakaro, įsiminė ją todėl, kad liepos 26 dieną buvo jos paskutinė darbo diena toje parduotuvėje. Liepos 24 dieną nei vieno- nei J. B., nei J. P. - ji nematė, matė sekančią dieną, bet jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jokio šaunamojo ginklo nei ji, nei kiti šeimos nariai neturi ir pas juos namuose jo nesurado. Dieną prieš 2006-07-24, t.y. sekmadienį, ji tik prašė J. B. vaikų netriukšmauti. Jos močiutė yra jai pasakojusi, kad J. P. sėdėjo kalėjime ir ten būdamas ar pats pasigamino, ar iš kažko gavo nedidelį savadarbį šautuvą, bet ji pati jo nėra mačiusi.

Nukentėjusioji, teisme apklausta liudytoja (ATPK 273 str. 3 d.), skundo nepripažino, paaiškino, kad 2006m.liepos 24 dieną pareiškėja buvo namuose ir nuolat šaukė ant jos anūko, kuris su kitais jos ir kaimo vaikais žaidė ties pareiškėjos namo vartais. Konfliktų panaudojant šaunamą ginklą buvo ir anksčiau- prieš kokį mėnesį pareiškėjos vyro iššauta kulka pataikė į jos- J. B. - sūnų, kadangi liko tik raudonos žymės, pas gydytojus nesikreipė, dar prieš tai pareiškėjos vyras neva netyčia pataikė į savo giminaitį ir jį sužalojo, o užvakar šaudė į kaimyno L. šunį. To konflikto metu namuose, be jos, dar buvo jos draugas J. P. ir kai kurie iš jos aštuonių vaikų – D. (1992 metų gimimo), S. (1988 metų gimimo). Išgirdusi anūko riksmą, išėjo kiemą jo ginti, tuomet Č. S. nuėjo į savo namą, grįžo su pneumatiniu šautuvu ir, būdama 30 metrų atstumu, per tvorą šovė į ją. Jos abi to šūvio metu kiekviena radosi savo kieme, jas skyrė tvora, kuri yra 2 metrų aukščio, tai gyvatvorė iš krūmų, bet ji reta, matyt, pataikė per kažkokį plyšį. To šūvio metu buvo ir svetimų (kaimo) vaikų, daugiau suaugusių nebuvo. J. P. tuo metu buvo jos namo koridoriuje ir, žiūrėdamas per langą, viską matė, o ji stovėjo lauke visai ties namo durimis, kai J. P. jai pasakė „žiūrėk, tau kraujas bėga“, tuomet ir ji pamatė, kad kulka pataikė į kairį petį. Nors kraujas bėgo gana stipriai, ji to pati iš pradžių nejuto, nes kraujas gėrėsi į chalato, kuriuo buvo tądien apsirengusi, medžiagą, į medikus kreiptis tuoj pat nebuvo reikalo. Teigė, kad tuomet, kai S. dar nebuvo vedę, matė jos vyrą netgi automatiniu šautuvu šaudant į viršų.

Teisėja, įvertinusi skundo motyvus bei proceso dalyvių, liudytojų paaiškinimus, ištyrusi rašytinius įrodymus ir išanalizavusi pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 176 straipsnis, už kuriame numatytos veikos padarymą nubausta pareiškėja, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką. Ginklų panaudojimą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 34 str. numatyta, kas yra teisėtas ginklo panaudojimas, t.y., ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (2 d.). Prieš panaudojant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai (3 d.).

Kaip galima suprasti iš ATP protokolo, Č. S. suformuluotas administracinis kaltinimas už tai, jog ji neteisėtai, t.y. pažeidžiant žmogaus teises, iš pneumatinio šaunamojo ginklo šovė gyvenamojoje vietoje į J. B. .

Pareiškėja pažeidimą neigia iš esmės, teigdama, jog yra melagingai apkaltinta, t.y. iš pneumatinio ginklo į J. B. nešovė, nes tuo metu buvo savo darbo vietoje, tvirtina, kad nei ji, nei jos vyras pneumatinio šaunamojo ginklo apskritai neturi, toks ir nebuvo surastas jų namuose.

Išanalizavus institucijoje bei teisme surinktus įrodymus, darytina išvada, kad jie prieštaringi ir jų nepakanka padaryti išvadą, jog pareiškėja iš tiesų įvykdė pažeidimą, už kurį yra nubausta.

Pirmiausia, prieštarauja vienai kitai aplinkybės, nurodytos dokumentuose, kurie kaip ATP bylos medžiaga pateikti teismui. Antai, komisariato tyrėjo 2006-08-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad tikrinimas pradėtas pagal 2006-08-03 J. B. pareiškimą, tačiau jo byloje nėra, tuo tarpu, jei nutarimas paremtas šiuo pareiškimu, jame J. B. nurodė, kad 2006-07-24 dieną apie 14.30 val. Č. S. atėjo į kiemą pas J. B. ir iššovė, tačiau pastaroji 2006-08-30 iš jos žodžių surašytame, bet jos perskaitytame ir pasirašytame paaiškinime (b.l.15) ir teisme teigė, kad šūvio metu jos abi buvo kiekviena savo namų valdų kieme, nurodytas kitas konflikto pradžios laikas - 15 val. Minėtame paaiškinime nukentėjusioji tvirtino, kad jai buvo pataikyta į pilvą ir ji išsigandusi nubėgo į savo namus, gi kaip jau cituota, teisme ji teigė, kad kulka pataikė į kairį petį. 2006-07-28 specialisto išvadoje konstatuota šautinė žaizda kairiame petyje (b.l.24). Apklaustas policijoje J. P. taip pat teigė, kad apie 15.00 val. jie su J. B. sėdėjo jos namo verandoje, kai išgirdo Č. S. necenzūriškai keikiant J. B. vaikus, šiai išėjus į lauką, tarp kaimynių kilo konfliktas, tuomet Č. S. iš savo namo išsinešė šautuvą, šovė ir pataikė J. B. „(...) į kūną (...)“- (b.l.20). Liudytojas J. P. teisme pripažino, kad nukentėjusioji yra jo draugė, bet kartu jie negyvena. Paaiškino, jog 2006-07-24 atvyko pas J. B. pasikalbėti, jie kalbėjosi J. B. namo viduje, o kieme žaidė jos vaikai; jis sėdėjo koridoriuje ant kėdės, o J. B. šio pokalbio metu stovėjo laukujų durų tarpduryje ant slenksčio, kai jis išgirdo pliaukštelėjimą ir pamatė ant jos kairio peties kraują. Kraujas stipriai nebėgo, bet, kadangi J. B. buvo apsirengusi balta palaidine, jis iš karto pamatė kraują. Iš tos namo vietos, kur jis sėdėjo, jam nieko, kas vyko kieme, nesimatė, jis tik matė kraują, bet po įvykio kieme žaidę vaikai pasakė, kad matė Č. S. šaudant. Jis jokio šaunamojo ginklo neturi ir nėra laikęs rankose, yra atlikęs įkalinimo vietoje bausmę už chuliganizmą, bet ten jokio šautuvo nėra pasigaminęs. J. B. jis nemuša, ši koją susižalojo važiuodama arkliu. Jis pats tą dieną nei Č. S., nei jos vyro nematė, bet pareiškėja meluoja, kad visą tą dieną dirbo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Č. S., rašydama paaiškinimą policijai, prisipažino, kad jos vyras turėjo pneumatinį ginklą (b.l.21). Č. S. nuo 2006-05-17 iki 2005-07-26 tikrai dirbo vadybininke parduotuvėje MAXIMA X-969, Šalčininkuose (b.l.7), tačiau konflikto - 2006-07-24 dieną, atvirkščiai, nei teigia pareiškėja, jai buvo poilsio diena (b.l.33), kaip ir liudytojai A. B., teisme tvirtinusiai, kad 2006-07-24 ir 2006-07-25 dienomis abi dirbo parduotuvėje, jai pareiškėja minėjo, kad nuo 2006-07-26 dienos nebedirbsianti, nes per sunku. Pagal grafiką jai 2006-07-24 diena turėjo būti poilsio diena, bet ją iškvietė į darbą.

Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog institucija pareiškėjos kaltę grindė vien suinteresuotų asmenų tvirtinimais, kurie, kaip minėta, netgi nesutampa tarpusavyje, nepilnai ištyrė visas įvykio aplinkybes, neįvykdė įstatymu jai nustatytos pareigos surinkti neabejotinus pareiškėjos kaltės įrodymus (ATPK 7 ir 248 str., 256 str.3 dalis, 280 str.2p., 284 str.), neapklaustas pareiškėjos sutuoktinis pneumatinio ginklo turėjimo ar neturėjimo faktui nustatyti, nenustatyti konfliktą matę suaugę, o ir nepilnamečiai J. B. vaikai, kiti nesuinteresuoti asmenys (kaimynai, praeiviai ir pan.), seniūnijos tarnautojai, netikrinta versija apie neva J. P. turimą savadarbį šaunamąjį ginklą, kitos pareiškėjos vyro šaudymo pneumatiniu šautuvu versijos (į J. B. sūnų, Č. S. ar S. giminaitį, kaimyno L. šunį ir pan.).

Dėl išdėstytų priežasčių toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, pagrįstu ir teisingu, todėl naikinamas, tačiau, įvertinus, kad pati Č. S. neneigė pneumatinio šautuvo turėjimo šeimoje fakto ir kad konflikto dieną ji, priešingai nei teigia, pagal teismui pateiktus dokumentus nedirbo, byla perduodama ATP protokolą surašiusiai ir skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Šalčininkų rajono policijos komisariato 2006-11-20 nutarimą Nr.N251066, kuriuo Č. S. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirta 100 Lt, panaikinti, bylą perduoti Šalčininkų rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.